Ketvirtą kartą parengtame demokratijos tvarumo barometre yra ir gerų, ir ne tokių gerų žinių. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis pabrėžia, kad 62 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad Vokietijos brigados dislokavimas stiprina Lietuvos saugumą. Tačiau sumažėjęs pasitikėjimas NATO, sumažėjo ir manančiųjų, kad Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims. Taip pat gerokai krito pasitikėjimas prezidento institucija.
Naujas Lietuvos ir Vokietijos santykių etapas, apimantis brigados dislokavimą, infrastruktūros kūrimą, politikų teigimu, yra itin svarbi regiono saugumo detalė. Ir 62 procentai apklaustų šalies gyventojų mano, kad tai stiprina šalies saugumą. Ketvirtą kartą atlikto demokratijos tvarumo barometre išryškėja, kad pasitikėjimas NATO, kaip organizacija, išlieka gan aukštas, bet per pastaruosius ketverius metus fiksuojamas 6 proc. kritimas. NATO ir Europos Sąjunga pasitikima vienodai.
Tyrimą atlikęs Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jastramskis sako, kad rezultatams įtakos daro Donaldo Trumpo valdymas, diskusijos, kaip keičiasi Jungtinių Valstijų požiūris į saugumą. Taip pat ir tai, kas vyksta Lietuvos viduje.
„Mūsų tam tikri vidaus politikos dalykai ir tam tikras, sakykime, neišvengiamas retorikos legitimavimas valdžios institucijas formuojančių žmonių tarpe irgi gali prisidėti prie kai kurių tendencijų. Nors ne visos jos neigiamos“, – sako VU TSPMI docentas dr. M. Jastramskis.
8-iais procentais mažėjo manančiųjų, jog Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims. Nedaug mažėjo ir tokių, kurie Baltijos šalyse norėtų matyti daugiau NATO karių.
Pirmą kartą nėra absoliučios daugumos apklaustųjų, kurie sutinka su visokeriopa pagalba Ukrainai. Vytauto Didžiojo Universiteto docentas Andžejus Pukšto sako – ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje laukiama karo pabaigos ir ne tik dėl biudžetų išlaidų.
„Europos šalių ir biudžetai jau negali tiek pavežti, kiek galėjo. Bet visų pirmą tai riščiau su nuovargiu. Jau ketveri metai. Bent jau dalis žmonių nori jau bet kokios pabaigos, kad jau užbaigtų tą konflikto etapą – jau lai būna kaip būna“, – teigia VDU docentas dr. A. Pukšto.
Mažėja gyventojų manančių, kad Lietuva kalta dėl esamų santykių su Kinija.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro ekspertė Simona Merkinaitė sako, kad Kinijos įsitraukimas į karą Ukrainoje vertinamas dviprasmiškai. Kinija padeda Rusijai, kita vertus – save pristato kaip neutralią. Lietuvai veikti kinai renkasi ekonomines temas.
„Suvokimas, kad Kinija iš tiesų yra didelė pasaulinė galia, o mes esame maža valstybė, kuri turi ir galbūt mažiau svertų, ir mažiau sprendimo laisvės, ir, aišku, ekonomiškai labiau priklausoma nuo didelių šalių – šitas naratyvas yra pakankamai sėkmingas“, – komentuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro ekspertė S. Merkinaitė.
2025-aisiais gerokai krito gyventojų pasitikėjimas prezidento institucija. Taip pat mažiausiai per pastaruosius ketverius metus pasitikima Vyriausybe.
Pasak M. Jastramskio, nors įprastai Lietuvos gyventojai nėra linkę itin pasitikėti šalies politinėmis institucijomis ir pasitikėjimas net nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, sumažėjęs pasitikėjimas prezidento institucija kelia nerimą.
„Tu mažiau tada, aišku, pasitikėsi dalykais, kurie tau sako, kad yra reikalingi valstybei. Ir tai mane neramina. Ypač kalbant apie saugumo klausimus ir užsienio politiką“, – kalba M. Jastramskis.
Tačiau gyventojai patenkinti demokratija Lietuvoje, daugėja manančiųjų, kad gali įsitraukti į sprendimų priėmimą.
