Ruošdamasi prezidento rinkimams 2014 metais Dalia Grybauskaitė prašė liberalų lyderio Eligijaus Masiulio pakalbėti su tuometinio koncerno „MG Baltic“ savininku dėl palankumo nušviečiant jos veiklą koncerno žiniasklaidos priemonėse.
Apie tai rašoma politinės korupcijos byloje nuteisto Eligijaus Masiulio išleistoje prisiminimų knygoje „Baltas apykakles prasegus“.
Ji bus pristatyta šią savaitę prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje. Naujienų agentūra BNS gavo išskirtinę prieigą prie vieno iš knygos skyrių.
E. Masiulis knygoje aprašė savo santykius su prezidente D. Grybauskaite.
Kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė atsisakė komentuoti buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio prisiminimų knygoje aprašytą prašymą pakalbėti su tuometinio koncerno „MG Baltic“ savininku dėl palankumo nušviečiant valstybės vadovės veiklą koncerno žiniasklaidos priemonėse.
„Ačiū už paklausimą. Atsakymas: nekomentuojame“, – teigiama antradienį BNS gautame prezidentės biuro atsakyme.
Šiuo metu bausmę vadinamosios „MG grupės“ (buvo „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje atliekantis buvęs ministras ir buvęs Seimo narys prisiminė pokalbį su D. Grybauskaite prezidentūroje, kai ši rengėsi kovoti dėl antros kadencijos.
Anot jo, D. Grybauskaitė pranešė, kad tuomet valdžioje buvę socialdemokratai „nori jos galvos“, planuoja parlamente inicijuoti jos veiklos tyrimo komisiją, kuri taptų preliudija apkaltai.
Valstybės vadovės teigimu, socdemai jos nemėgo, nes ji principingai dėl neveiklumo ir pažadų nevykdymo kritikavo tuometinį jų premjerą Algirdą Butkevičių ir jo Vyriausybę, rašoma knygoje.
E. Masiulis teigia pažadėjęs prezidentei padaryti viską, priešinantis tokiai valdančiųjų iniciatyvai.
„Tuometiniame pokalbyje D. Grybauskaitė uždavė konkretesnių klausimų. Šioje šventoje kovoje su socdemais ir beviltiška Vyriausybe jai yra labai svarbus žiniasklaidos palaikymas. Pasiguodė, kad šiame fronte ji viena, visos televizijos ją puola. Ir net TV3 nepalaiko. Tarp kitko ji paklausė, ar galėčiau aš perduoti linkėjimus Mockui (tuometinio „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas Darius Mockus) ir paprašyti, kad jam priklausanti LNK televizijų grupė palankiau nušviestų jos veiklą“, – rašo E. Masiulis.
Jis tvirtino pažadėjęs pakalbėti, tačiau išeidamas iš prezidentūros visą laiką svarstęs, iš kur D. Grybauskaitė žino apie jo bendravimą su minėto koncerno vadovais.
„Atsiėmiau paltą prezidentūros rūbinėje ir atsistojau prieš didelį veidrodį, kad tvarkingai užsisagstyčiau sagas bei užsidėčiau šaliką. Galvoje sukosi ką tik pasibaigusio mūsų pokalbio nuotrupos ir detalės. Kodėl ji manęs paprašė pakalbėti su Mockumi? Atsitiktinumas? Nemanau. Kodėl neprašė pakalbėti su „Lietuvos rytu“ ar kokiu „Delfi“? Su šių žiniasklaidos priemonių vadovais mano santykiai irgi nebuvo blogi. Čia yra kažkas daugiau“, – rašoma knygoje.
„Per mūsų susitikimus su prezidente aš niekada jai nebuvau minėjęs, kad pažįstu „MG Baltic“ vadovybę. O su R. Kurlianskiu bei R. Raulynaičiu kartkartėmis susitinkame išgerti kavos ar pavalgyti pietų kokiame nors Vilniaus restorane“, – teigia E. Masiulis.
Toje pačioje politinės korupcijos byloje nuteistas Raimondas Kurlianskis yra buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas, o Romanas Raulynaitis – buvęs koncerno valdybos narys.
„Iš tikrųjų valstybės vadovas turi žinoti, kas vyksta valstybėje ir specialiosios tarnybos privalo užtikrinti tam tikrą informacijos serviravimą, prognozuoti procesus, išryškinti tendencijas. Deja, ypač Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu, dalis žmonių, dirbančių jėgos struktūrose, ėmė piktnaudžiauti savo galiomis ir užsiimdami manipuliacijomis pradėjo kurti iškreiptą realybės vaizdą. Greitai pastebėję, kad prezidentė yra linkusi viskuo uoliai tikėti tuo, kas slaptose pažymose parašyta, pradėjo piktnaudžiauti tuo. Taip gimė „slaptų pažymų pasaulis“ su savo herojais ir antiherojais“, – rašoma knygoje.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas, buvęs susisiekimo ministras, buvęs Seimo narys E. Masiulis nuteistas už kyšininkavimą, jam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė. Jos terminas sueina 2029 metų gegužės pabaigoje.
Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis nuteistas už politikų papirkinėjimą, jam irgi skirta pusšeštų metų įkalinimo bausmė.
Šioje byloje taip pat nuteisti buvę Seimo nariai Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG grupė“. Jiems iš viso skirta apie 1,8 mln. eurų baudų.
Masiulis sako praeityje sulaukęs skambučio iš tuomet banke dirbusio Nausėdos
Korupcijos byloje nuteistas buvęs politikas Eligijus Masiulis savo knygoje „Baltas apykakles prasegus“ teigia praeityje sulaukęs skambučio iš tuometinio banko patarėjo Gitano Nausėdos. Jo teigimu, pokalbio metu buvo aptarti einamieji valstybės reikalai, politinės, ekonominės aktualijos, o vėliau, kaip pats autorius teigia, pereita prie žmogiško reikalo padiktuotos temos.
„Skambučio iš žmogiško reikalo sulaukiau iš banko patarėjo G. Nausėdos. Negalėčiau sakyti, kad artimai vienas kitą pažinojome. Taip, retkarčiais susitikdavome ir keliais žodžiais persimesdavome kokios nors televizijos laidos filmavime. Tiesa, vieną kartą kartu buvome pakviesti į privačią vakarienę Seimo viešbutyje. Mus skaniai pavakarieniauti, išgerti vyno ir įdomiai pasišnekučiuoti apie pasaulio bei Lietuvos reikalus pakvietė a. a. Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, profesoriaus Landsbergio brolis“, – knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ir ELTA, teigia politikas.
„Po šios vakarienės jau buvo gerokai praėję laiko, kada paskambino Gitanas Nausėda. Pokalbį pradėjome apie einamuosius valstybės reikalus, aptarėme politines ir ekonomines aktualijas. Paskui perėjome prie žmogiško reikalo padiktuotos temos“, – akcentavo E. Masiulis.
E. Masiulio parašyta knyga turėtų būti pristatyta ketvirtadienį prasidėsiančioje Knygų mugėje.
Prezidentūra Masiulio knygos ištraukos, kurioje minimas pokalbis su Nausėda, nekomentuoja
Prezidentūra nekomentuoja korupcijos byloje nuteisto Eligijaus Masiulio knygoje „Baltas apykakles prasegus“ minimo telefoninio pokalbio su Gitanu Nausėda, kuris tuomet dar dirbo banke.
„Komentuoti nėra ką“, – teigiame Eltai pateiktame atsakyme.
Masiulio knygoje – apie „Achemos“ prezidento Lubio norą SGD terminalo statybas perduoti verslui
Korupcijos byloje nuteistas buvęs liberalų lyderis E. Masiulis knygoje „Baltas apykakles prasegus“ teigia – prieš daugiau nei penkiolika metų Lietuvai nusprendus statyti nuosavą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, prezidentė D. Grybauskaitė esą priešinosi idėjai projektą patikėti privačiam verslui. Tačiau, kaip teigiama knygoje, įtikinti šalies vadovę į statybas pritraukti užsienio investicijų bandė tuometinis koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.
Artimiausiu metu pasirodyti turinčios knygos skyriuje „Nepatiklus požiūris į verslą“ E. Masiulis rašo apie laikotarpį jam dirbant susisiekimo ministru 2008–2012 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.
Anot E. Masiulio, susitikimuose su tuometine prezidente D. Grybauskaite jo ir šalies vadovės požiūris į svarbiausius susisiekimo srities prioritetus bei darbus sutapo.
„Pirmos kadencijos pradžioje su naujai išrinkta Prezidente santykiai klostėsi puikiai. Atrodo, kad vienas kitą suprasdavome iš pusės žodžio. (…) Pokalbis apie susisiekimo reikalus pas Prezidentę ilgai neužtruko. Vienodai matėme Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetus“, – rašoma knygoje, su kurios ištraukomis susipažino ELTA.
Anot politiko, tarp strateginių prioritetų buvo sklandi šalies susisiekimo infrastruktūros integracija į ES, valstybinių įmonių veiklos efektyvumas, sunkėjantys santykiai su Rytų kaimynais.
„Aišku, jau tada aptarėme, kad Lietuvai svarbu turėti alternatyvą rusiškoms dujoms ir raktas į šios problemos sprendimą yra suskystintų dujų terminalo statyba Klaipėdoje“, – teigia E. Masiulis.
„Tada dar nėjo kalba, kad terminalas būtinai turi priklausyti valstybei. O tai reiškia, kad jis galėjo būti statomas ir iš privačių investicijų, valstybei sudarant tam sąlygas“, – rašoma knygoje.
B. Lubys esą įtikinėjo prezidentę, kad SGD terminalą galėtų statyti verslas
SGD terminalas Klaipėdoje Lietuvos nuosavybe tapo prieš kiek daugiau nei metus – laivą-saugyklą „Independence“ (angl. „Nepriklausomybė“) šalis 2024-ųjų gruodį išpirko iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“, iš kurios iki tol dešimt metų terminalą nuomojo.
Anot E. Masiulio, Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir ieškant būdų įgyvendinti šį projektą, buvo svarstomi skirtingi variantai, šalyje buvo daug verslininkų, „labai norėjusių“ užsiimti terminalo statybomis.
Vienas pokalbis šia tema aprašomas ministrui ir prezidentei viešint Klaipėdos uoste, jame dalyvavo tuometis „Achemos grupės“ koncerno prezidentas, 2011 m. miręs B. Lubys. Jis, E. Masiulio teigimu, siekė įtikinti D. Grybauskaitę, kad SGD terminalo statybos turėtų būti patikėtos verslui, taip taupant valstybės lėšas.
„Jūsų ekscelencija Prezidente, aš nesuprantu, kam pačiai valstybei kišti žmonių pinigus į naujo terminalo statybą, čia gali būti privataus kapitalo reikalas. Valstybė išloš, nes atlaisvintus pinigus galės skirti kitiems žmonių reikalams“, – knygoje cituojamas B. Lubys.
Jam teigė pritaręs ir pats E. Masiulis, tikinęs, kad įvairiuose Europos uostuose sėkmingai veikia privatūs SGD terminalai.
Tačiau prezidentė pabrėžė, kad šis projektas – strateginis valstybei, todėl „kažkam kitam“ jo patikėti nevalia.
Anot E. Masiulio, tuomet B. Lubys „pusiau juokais, pusiau rimtai“ atkirto pastatysiantis SGD terminalą, į ką D. Grybauskaitė atsakė – „Statykite, pažiūrėsim“.
Politiko teigimu, tuomet buvo aišku, kad prezidentei įtaką padarė „konservatyvusis“ valdančiosios koalicijos sparnas, įtikinęs D. Grybauskaitę, kad terminalo projektas turėtų būti vystomas be privataus kapitalo investicijų.
„Iš jos (prezidentės – ELTA) šypsenos nesunkiai ėjo suprasti, kad privatus SGD terminalas Lietuvoje yra utopija. Niekas neleis tokio pastatyti. Kad Prezidentė jau apsisprendus, kad ir už brangiai, bet terminalą turi statyti valstybė“, – rašoma knygoje.
„Tai va, kai kas nors Lietuvoje klausia, kodėl vienai ar kitai sričiai trūksta pinigų, aš visada pagalvoju, kad valdžia kartais leidžia pinigus ten, kur juos galėtų investuoti privatus kapitalas“, – teigia E. Masiulis.
SGD terminalo projektas Lietuvoje buvo pradėtas rengti 2010 m., pats laivas „Hoegh LNG“ užsakymu pastatytas 2014 m. pradžioje Pietų Korėjoje, vėliau tų pačių metų spalį įplaukė į Klaipėdos uostą, eksploatuoti pradėtas gruodį.
Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“, valdžiusi Lietuvos SGD terminalą, nuo 2024 m. tapo jo technine operatore, iki tol šias funkcijas atliko Lietuvos valstybės įmonė „KN Energies“. Ji terminalą iš norvegų išpirko už beveik 140 mln. eurų (153,5 mln. JAV dolerių tuometiniu kursu).
Į Klaipėdą 2014 m. spalio 27 d. atplaukęs terminalas buvo svarbus užtikrinant Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos, kuri iki tol buvo vienintelis importuojamų gamtinių dujų šaltinis – dujos buvo tiekiamos vamzdynu per Baltarusiją.
SGD terminalo pajėgumas siekia iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, tai visiškai patenkina Lietuvos dujų importo poreikį, o prireikus jos tiekiamos į kitas Baltijos šalis, Lenkiją.
E. Masiulis yra nuteistas Korupcijos byloje už tai, kad paėmė kyšį iš taip pat byloje kaltu pripažinto verslininko MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG Baltic“ interesais.
Bylos duomenimis, didelę sumą pinigų R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje, stovėjimo aikštelėje prie Seimo, pinigai buvo paslėpti alkoholio dėžutės butelyje. Vėliau per kratą politiko namuose buvo rasta daugiau grynųjų pinigų. Teismas nuosprendžiu konfiskavo iš viso 240 tūkst. eurų, kurie buvo rasti pas tuometį politiką.
E. Masiulis 1997–1998 m., 2000–2002 m. buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas.
1998–2000 m. – Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.
2004–2008 m, 2008–2012 m. bei 2012–2016 m. buvo išrinktas Seimo nariu. 2008 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas, tais pačiais metais buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.
