Šiandien darbą baigė Seimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenai peržiūrėti. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako besitikintis, kad įstatymo projektas, kurio svarstymas darbo grupėje buvo baigtas, atitiks Venecijos komisijos rekomendacijas.
„Dienos temoje“ – Seimo pirmininkas Juozas Olekas
– Šiandien darbą baigia darbo grupė, kuri buvo jūsų ir valdybos suburta LRT valdysenai keisti. Ir atrodo, kad jūs ketintumėte teisės akto projektą teikti pavasario sesijoje, bet jūsų kolegė Rasa Budbergytė kaip ir žadėjo, kad bus laukiama Venecijos komisijos išvadų. Kiek suprantu, geriausiu atveju jos bus pristatomos kovo 6 dieną, kai jūs nevykstate, man atrodo, į Venecijos komisijos posėdį, kur bus tai pristatoma. Bet ar nebus taip, kad reikės tobulinti šį teisės akto projektą ir tiesiog dar kartą šaukti tą pačią grupę?
– Tai, kaip jūs pastebėjote, pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną, o Venecijos komisija posėdžiaus kovo 6 dieną...
– Bet jeigu pasakys, kad neteisingai darėt...
– Tai mes iki sesijos pradžios turėsime Venecijos komisijos poziciją ir galėsime ją prisitaikyti, kai svarstysime Seime mūsų įstatymo projektą. Tikiuosi iš tų pokalbių, kuriuos mes jau turėjome su Venecijos komisija, kad tas mūsų projektas, kurio svarstymą mes šiandien jau baigėme darbo grupėje, iš esmės atitiks Venecijos komisijos rekomendacijas...
– Jūs vieną kartą susitikote, man atrodo, tai kažin ar galėjote apie tai spręsti.
– Tai dar kartą sakau, aš turiu kai kurių žinių, kurias pateiksime ir, matyt, turėsime galimybę supažindinti ir mūsų rinkėjus, Seimo narius su tomis išvadomis turbūt po kovo 6 dienos. Bet iš tų posėdžių, kontaktų, kuriuos mes turėjome, atrodo, kad tai yra toks europinis aktas, kuris atitinka reikalavimus ir atitiks mūsų lūkesčius.
– Gal galite paaiškinti tada keletą elementų? Darbo grupė apsisprendė, kad vis tik tarybos narių skaičių reikia didinti nuo 12 iki 15, nors buvo kalbėta apie tai, kad galbūt reikėtų depolitizuoti tarybą, bet ji nebuvo depolitizuota. Prezidento lieka 4 nariai, Seimo lieka 4 ir dar 7 įvairių organizacijų. Prie jų prisidėjo Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Trišalė taryba ir Lietuvos asmenų su negalia organizacija. Trišalėje taryboje yra ir Vyriausybės atstovų, tai man įdomu, nes su depolitizacija kažkaip neišeina. Panagrinėjau tarybos sudėtį ir Vietos bendruomenių organizacijų sąjungoje yra nemažai įvairių partijų vietos politikų.
– Tai žiūrėkit, aš manau, kad mes čia truputį peraštrinam tuos paskyrimus Seimo ir prezidento kaip politizuotus. Paprastai tie žmonės, kurie ateina dirbti į LRT tarybą, yra ne iš partijų, bet iš tam tikrų organizacijų, kurios turi tam tikrą reikalingą kompetenciją. Juo labiau kad...
– Kaip tai ne iš partijų? Tai ir pozicija, ir opozicija skiria po du narius ir keturis – prezidentas?
– Taip, bet neskiria partijų atstovų, partiečių, skiria žmogų. Juo labiau kad mes prašome, jog reikalingos kompetencijos būtų ir valdymo, ir tam tikrų žinių srityje. Tai aš nesakyčiau, kad čia yra politizacija. <...> Kita vertus, papildomų organizacijų žmonės, kurie dalyvaus taryboje, praplečia tų net nepartinių organizacijų arba kaip nepartinio prezidento paskirtus atstovus. Tai kitose Europos Sąjungos valstybėse yra ir žymiai daugiau [atvejų], kai paskiria parlamentarai arba net po kiekvienų rinkimų skiria parlamentarai, ir tai nevadinama politizacija, nes ateina žmonės, kurie atspindi valstybės gyventojų interesus ir juos galėtų pristatyti.
– Pone Olekai, aš pabūsiu velnio advokate, bet kitose ES valstybėse gal pasitikėjimas Seimu, politikais, apskritai ir politinėmis partijomis yra aukštesnis?
– Yra ir skirtingų, yra, kur pasitiki ir daugiau ar pasitiki panašiai labai. Bet aš manau, kad jeigu mes auginsime savo paskirtų žmonių profesionalumą ir mumis daugiau pasitikės žmonės...
– Bet aš reikalavimuose tarybos nariams nepastebėjau kompetencijų reikalavimų sustiprinimo.
– Žiūrėkit, man atrodo, šioje dabartinėje kompetencijoje, kai keičiami tarybos nariai, tų deleguojančių institucijų jau dabar prašoma tam tikrų kompetencijų <...>. Tai aš manau, kad ateities taryboje tų kompetentingų žmonių bus tik daugiau ir taryba galės išspręsti, atspindėti Lietuvos žmonių lūkesčius, kad visuomeninis transliuotojas iš tikrųjų būtų objektyvus, pateikiantis informaciją, leidžiantis atspindėti pliuralizmą, nes to iš visuomeninio transliuotojo pageidauja, rekomenduoja arba net, sakyčiau, reikalauja ir Europos žiniasklaidos laisvės aktas.
– Dabar, kalbant apie generalinio direktoriaus atleidimą, likta prie daug metų egzistuojančios 2/3 kartelės, panaikinamas atviras balsavimas ir atleidimo pagrindai prieš terminą yra tokie, kad netinkamai vykdo generalinio direktoriaus funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo vis dar lieka, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia šiurkščiu pareigų pažeidimu arba nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimu, jeigu neklystu. Tai aš suprantu, kad kaip ir sutarta, viskas okei, bet Žemaitaičio pataisos vis dar yra Seime, jos taip ir likusios ir niekas nežino, ar iš tikrųjų jos neprisikels.
– Pirmiausia dėkoju jums už įvertinimą, kad čia yra viskas okei, tai reiškia „gerai“ lietuviškai. Antras dalykas, tai dėl kitų pataisų, matyt, netrukus pamatysime, kai tik prasidės sesija. Mūsų tikslas buvo, suburiant šią darbo grupę, padaryti, kad būtų daugiau sakančių, kad šios pataisos yra geros. Tai jeigu mes priimsime šias pataisas, bus labai natūralu, kad mes už kitas pataisas arba išvis nebalsuosime, arba balsuosime prieš jas, jeigu jos bus kur nors pateiktos. Nes dabar esame tokioje stadijoje, kad techniškai pagal Seimo statutą niekas negali jų atsiimti. Jos yra tiesiog svarstymo stadijoje ir ten sustoja.
Autoriai, kurie teikė tas pataisas, tuos projektus, jau neteko savo autorystės. <...> Seimo įstatymų projektai jau yra nukeliavę ir jie bus arba išvis atmesti sesijos metu svarstant, kadangi mes turėsime analogišką arba tą patį reglamentuojantį įstatymo projektą, arba jie išvis tiesiog nusės į tokią istoriją, kad buvo tokie, bet liko kažkur nesvarstymo stadijoje.
– Dar yra įvedama valdyba iš 5 asmenų ir šiek tiek keista, kad taryba skirs valdybą, o ne bus atrenkama nepriklausomai, su išoriniais žmonėmis, su komisija, galbūt sudaryta iš kažkokių nepriklausomų institucijų. Čia vis tik taryba skiria valdybą, kuri prižiūri generalinį direktorių. Gana keista, ypač turint omeny, kad valstybės valdomos įmonės yra valdomos kitaip.
– Visur yra paskiriama galiausiai valdyba.
– Bet dažniausiai labai nepriklausoma atranka būna.
– Šiuo atveju keli variantai buvo svarstomi, kad galbūt kas nors atrinktų 12 kandidatų, vienas iš siūlymų buvo, kad taryba paskirtų. Bet aš manau, kad vėlgi valdybos nariams taip pat surašyti kvalifikaciniai reikalavimai...
– Labai nedideli: aukštasis universitetinis išsilavinimas, 5-erių metų vadovaujamo darbo ar veiklos valdymo patirtis.
– Tai taip, aš manau, kad...
– O kas yra veiklos valdymo patirtis?
– Ką žmonės veikia – valdymo patirtis
– Tai jeigu aš dirbu žurnaliste, aš turiu veiklos valdymo patirties?
– Aš manau, kad ne. Šiuo atveju yra 5-erių metų vadovavimo patirtis. Tai turėtų būti labai aiškiai susiję. Ir aš galvoju dėl kvalifikacijos, kad tai nebus tie žmonės, kuriuos tik taryba rinks. Aš taip įsivaizduoju, kad bus tam tikras reglamentas padarytas, kuris yra įstatyme numatytas, kad turi būti kriterijai. Ir vėlgi tikriausiai bus pasinaudota viena iš tų institucijų arba pasamdyta institucija, kuri galėtų atrinkti tam tikrą kandidatų skaičių, iš kurių taryba pasirinks jau galutinės valdybos sudėtį.
– Apie tai įstatyme nėra. Ten skiria ir atleidžia taryba.
– Taip, bet ten yra pagal tam tikrus kriterijus, kuriuos nustato taryba. Mes diskutavome iš tikrųjų, ar iš karto užrašyti, kad tam tikra institucija <...> atrenka, bet galutinis mūsų susitarimas darbo grupėje buvo, kad tai būtų palikta tarybos apsisprendimui, koks bus praktikinis atrinkimas.
– Ir dabar peršoksiu prie politinių reikalų. Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas padarė porą skambučių, arba, tiksliau, lietuviškai kalbant, tiesiog paskambino kai kuriems „Nemuno aušros“, jūsų koalicijos partnerių, nariams ir išsiaiškino, kad jie yra kaip ir visai nusiteikę, jeigu privežtų jiems pinigus, paremti partiją kaip nario mokestį. Ir iš principo keliama idėja, kad galbūt taip vyko ir per rinkimus, kad kažkas priveždavo partijos nariams grynus pinigus ir jie įnešdavo jau kaip nario mokestį. Ar, jūsų nuomone, tai yra gerai?
– Aš manau, kad tai yra negerai. Tai turėtų išsiaiškinti atitinkamos žinybos. Man kelia labai didelę abejonę, kad kažkas vienas gali išsiaiškinti, o specialiosios žinybos, kurioms mes skiriame didelius pinigus, šito nepastebi. Tai aš manau, kad mes tikrai turėsime pokalbį ir su tais vadovais, atsakingais žmonėmis, kad jie labai aiškiai pasakytų, nes dabar mes girdime vieno žmogaus nuomonę, kuris kartais paskambina, apsimeta kitų vardu. Ir mano kai kurių darbuotojų vardu buvo apsimetęs. Tai man nėra labai patikimas šaltinis...
– Tai vadinama eksperimentu.
– Bet aš manau, kad yra žinybos, kurios turi šituos procesus stebėti ir duoti mums atsakymus, kad mes galėtume priimti teisingus sprendimus.
– Ir labai trumpai: ar pritariate tam tikrų politikų elgesio modeliui, kai tapę specialiaisiais liudytojais jie išlieka ir partijoje, ir Seime, nes sako, kad tiesiog įtarimų dar nesulaukta?
– Aš manau, kad tai buvo labai išskirtinis atvejis. Partijų reglamentuose, statutuose tokie dalykai nėra aprašyti ir mes turime visokių baigtinių situacijų, kai žmonėms nepareiškiami įtarimai kartais pareiškiami. Tai, matyt, kad dėl šio dalyko turėtų pačios partijos apsispręsti, kokiu metu jos mato didelį pavojų partijai, nes vis tiek...
– O jūsų partijoje yra pavojus dėl pono Palucko?
– Aš manau, kad mes taip pat turime apsisvarstyti, kaip mes tokiose situacijose elgiamės, nes dabar ši situacija vėl yra pretekstas jums klausti manęs ir žmonėms dar kartą girdėti, kad štai partijoje yra tokių žmonių. Tai aš manau, kad partija prieš suvažiavimą ar suvažiavimo metu tikrai šitą klausimą pasinagrinės.
– Labai jums dėkoju.
