„Žiūrėdamas į praeitį galiu paliudyti ir patvirtinti, kad ne vienoje srityje buvo padaryta arba kliurkų, arba klaidų, bet tai jau yra praeitis“, – kalbėdamas apie Lietuvos santykius su Kinija sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Ketvirtadienį jis dalyvavo prezidento Gitano Nausėdos sušauktame posėdyje užsienio politikos ir saugumo klausimais.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru K. Budriu.
– Pone ministre, kodėl atsirado tokio posėdžio poreikis? Pernelyg skirtingai buvo kalbama šiais klausimais viešojoje erdvėje?
– Aš manau, kad yra labai gerai susistyguoti tam tikras žinutes, žinojimą, perspektyvas, pasidalinti planais, ką planuojame daryti užsienio politikos srityje, kai užsienio politiką ir formuoja, ir vykdo tiek daug skirtingų institucijų.
Taip pat ir viešojoje erdvėje kai kam galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad mes kažkaip skirtingai matome procesus ar kad Lietuva turi nevieningą užsienio politiką. Tai iš tikrųjų dėkodamas prezidentui už lyderystę šiandien susikviesti visus prie vieno stalo ir už galimybę dar kartą susidėlioti taškus, galiu pasakyti, kad užsienio politika yra viena, aiški, su aiškiais kriterijais ir uždaviniais.
– Tai gerai, dabar apie tą užsienio politiką. Kinija ir Taivaniečių atstovybės pervadinimas. Ar jis tikėtinas? Nes premjerė nemato jokios problemos dėl to pervadinimo ir netgi sako, kad, čia citata, „Lietuva šoko prieš traukinį ir taip susigadino santykius su Kinija“. Ar jūs esate tos pačios nuomonės, ar vis dėlto reikia tuos santykius su Kinija atkurti, ir kokios nuostatos dabar bus laikomasi?
– Šiuo atveju vėl yra keli dalykai. Tai yra praeities vertinimas, buvusių sprendimų vertinimas, dabartinių galimybių vertinimas, kurios yra priimtinesnės ar mažiau priimtinos, ir trečia yra tai, ką gi darome ir kokių veiksmų laikomės. Žiūrėdamas į praeitį galiu paliudyti ir patvirtinti, kad ne vienoje srityje buvo padaryta arba kliurkų, arba klaidų, bet čia jau yra praeitis.
– Ir čia yra klaida?
– Priskirčiau prie tų blogesnių sprendimų mūsų užsienio politikoje, kaip tai buvo įgyvendinta, kokiomis sąlygomis, kas buvo susitarta iki to ir panašiai. Galų gale, yra įvairiausių niuansų, kuriuos mačiau iš visai kitos pusės.
Kitas dalykas, kokių mes dabar turime galimybių, ką mes galime padaryti, ir tada jau galiausiai nusprendžiame, ką darome. Tai galimybių yra įvairių. Na, ir aš čia priskirčiau turbūt premjerę, vertinančią vieną iš tokių variantų, o ką toliau turėtume daryti.
Tai toliau turėtume konkrečiai sutarti su Taivanu dėl mūsų veiksmų plano, kaip mes įgyvendinsime tas užmačias, tuos lūkesčius, kurie buvo išsikelti, pirmiausia ir svarbiausia, ekonominio bendradarbiavimo srityje, kultūrinio...
– Nes Lietuva nėra patenkinta?
– Dėl to, kad lūkesčiai yra didesni. Visąlaik galima padaryti geriau, tai šįsyk norime susitarti ir susidėlioti planelį. Su ta mintimi ir viltimi einame dirbti. Užsienio reikalų ministerija apsiima pacentruoti šį klausimą, dirbsime drauge su kitomis ministerijomis, žinoma, kas su ekonomika yra susiję, tai [dirbsime ir su – LRT.lt] Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir sutarsime dėl tokio planelio. Tikimės, kad jis bus rezultatyvus ir leis mums tas kreives užlaužti į viršų, kaip kad visi norime dėl Taivano.
Dėl Kinijos uždavinys yra suformuluotas Vyriausybės programoje, aiškus, aš jį perskaitęs vykdau, t. y. kilstelėti diplomatinius santykius aukščiau, negu kad jie yra dabar. Tai reiškia, kad mes galėtume teikti konsulines paslaugas ir mūsų piliečiai [galėtų jas] gauti tam, kad galėtume apsikeisti tam tikrais matymais, situacijų vertinimais. Su tuo yra dirbama. Procesas yra sudėtingas ir jokių čia didelių ankstyvų, greitų pažadų dalinti negaliu, bet užduotį matau.
Ekonomikos srityje mūsų augimas ir praeitais metais eksporto augimas, o tai mums yra svarbiausia, didėja. Pagal skaičius esame grįžę į 2020 m. lygį, nes 2021 m. kreivė jau lūžo.
Palyginti su kitomis valstybėmis, ir čia svarbu pabrėžti, tokiomis, kurios turėjo kitokius politinius santykius su Kinija: Estija, Latvija, Lenkija, kitas galime vidurio Europos valstybes paimti, lyginome duomenis, kaip galėtų atrodyti mūsų prekyba, jeigu politiniai santykiai būtų kitokie, projektuojant į priekį, tai didelio skirtumo nematome.
Galime pasakyti, kad mūsų įmonės eksportą po truputį plečia ir tikėsimės, kad ta tendencija bus ateityje. Importas iš Kinijos auga neproporcingai ir tai yra visos Europos Sąjungos iššūkis.
– Pone ministre, jeigu Kinijos sąlyga bus pervadinti atstovybę, ką darys Lietuva? Sutiks?
– Mes girdėjome ne vieną Kinijos pasvarstymą, tai šiandienos posėdis ir yra dar vienas toks pasvarstymas ir rezultatas. Judame su intensyvesnio ekonominio bendradarbiavimo sumanymu ir planu su Taivanu.
– Bet jeigu sąlyga bus tokia – atšaukti pavadinimą Taivano atstovybės?
– Sąlyga kam?
– Jei Kinija kels tokią sąlygą.
– Mes juk suprantame, kad tai yra diplomatinė sąlyga – padaryti ką už tai. Mes turime suprasti, kad nėra tik vienpusis judėjimas mesti reikalavimus kitai pusei. Na, ne taip veikia diplomatija. Kaip galų gale ir ambasadas uždarė Lietuva ne savo iniciatyva, o dėl to, kad turėjome atsitraukti, nes buvo panaikintos tokia forma, kokios buvo suteiktos, akreditacijos.
Lygiai taip pat ir Lietuva yra suinteresuota turėti santykius aukštesniu atstovavimo lygiu, negu yra dabar, bet tai nereiškia, kad turime vykdyti visus reikalavimus, kurie mums yra metami. Na, ultimatumais neveikia diplomatija, čia jau yra kitas šiek tiek žanras.
– Ar Lietuva tebelaiko Sviatlaną Cichanouskają Baltarusijos opozicijos lydere?
– Lietuva laiko Cichanouskają opozicijos lydere ir Lietuvoje veikia jos įsteigtas biuras.
– Ir ką tada Lietuva laimėjo, kad ji išvažiavo iš Lietuvos į Varšuvą?
– Tai yra jos pačios sprendimas kaip plėsti, toliau vykdyti veiklą. Tai nėra Lietuvos sprendimas, kaip ir politinė darbotvarkė, kuo užsiima opozicija, įvairiose šalyse vienijama atskirų struktūrų, yra jų pačių reikalas.
Lietuva nenustatinėja – dabar šitą darbą atlikite, šitą ar šitą. Ką gali Lietuva pasiūlyti ir ką daro daugiau negu bet kas kitas, tai suteikia sąlygas veikti opozicijos atstovams Lietuvoje suteikdama saugumą, erdvę, politines sąlygas, taip pat ir prisidėdama finansais. Ir tą darysime ateityje.
– Bet ji užsiminė, kad ji mėgino kalbėtis su premjere ir tas pokalbis neįvyko. Ar ji kalbėjosi su jumis kaip su užsienio reikalų ministru? Galbūt jūs mėginote imtis kažkokių veiksmų, kad ji liktų Vilniuje?
– Aš su ja kalbėjausi ne kartą įvairiuose renginiuose, buvome atskirai susitikę ir Lietuvoje, ir užsienyje.
– Aš turiu galvoje po to, kai ta apsauga buvo sumažinta.
– Taip, taip pat kalbėjausi ir po to ne kartą, aš ją ir šį savaitgalį mačiau. Tai nereiškia, kad Lietuva atsitraukė nuo Baltarusijos klausimo kaip tokio, ir tai labai bloga žinia, jeigu ją kas nors taip sugebėjo perskaityti.
Lietuvos įsipareigojimas toks, koks buvo ir anksčiau. Reikia prisiminti, kad ne nuo 2020 m. Lietuva remia Baltarusijos opozicines jėgas, tai yra mūsų dešimtmečių istorija, nes mūsų nacionalinio saugumo interesas yra turėti kuo daugiau demokratijos kaimyninėje valstybėje. Demokratijos tiesiog taikiau sugyvena ir dėl to mes norime, kad ten būtų stabilu, taiku. Tai mes ir toliau tą darysime.
– Bet pati žinia, kad ji išvažiavo iš Lietuvos, nėra turbūt palanki Lietuvai?
– Aš manau, kad mes labai smarkiai perdedame šios žinios reikšmę čia, Lietuvoje, vartydami iš įvairių pusių, manydami, kad tokiu būdu mes netekome vienos diplomatinės rankos, kojos ar dar kažko. Aš šitai dramai nepritariu.
Viską, ką mes darome, darysime ir toliau. Lygiai taip pat, kaip ir savo politinį kapitalą ir kreditus deginsime, kad Baltarusijos klausimą galėtume kuo dažniau pristatyti tarptautinei bendruomenei, nes per mažai jis kam nors iš viso rūpi. Tai yra Lietuvos pareiga, kad jis būtų aukščiau.
– O kaip tada Lietuva reaguoja arba kas jums žinoma, gal taip sakykime, apie amerikiečių ketinimus atkurti diplomatinius santykius su Baltarusija?
– Apie tai mes kalbamės tiesiogiai su JAV. Lietuvos interesas yra tiksliai žinoti, kas vyksta, plius informuoti JAV pusę, kokios yra šiltėjančių santykių mums tiesiogiai pasekmės, ką sau leidžia režimas, stiprindamas prieš mus hibridines atakas ar didindamas paramą Rusijai, agresijai prieš Ukrainą. Apie tai aš irgi kalbėjausi savo paskutinio vizito metu prieš kelias savaites Vašingtone su specialiuoju pasiuntiniu Johnu Cole’u. Mes nuolat palaikome ryšį, ne vienas kanalas veikia su Amerikos puse.
Mes juos detaliai informuojame, kokių tai turi perspektyvų, pasekmių ir taip pat, žinoma, koordinuojamės dėl jų atliekamų veiksmų. Nes ir dalis tų žmonių, kurie yra paleidžiami, atsiduria galų gale Lietuvoje, bet lygiai taip pat ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra prisiėmusios spręsti dalį su tuo iškilusių problemų, kaip kad ir hibridines atakas prieš Lietuvą.
– Ar tai, ką kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas apie tą Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų viceministrų susitikimą, irgi atėjo iš amerikiečių? Nes tai nebuvo gi sugalvota, negali tokio rango pareigūnas sukurti tokio susitikimo.
– Po to ir pats, man atrodo, komiteto pirmininkas kalbėjo apie hipotetinius scenarijus. Aš tik galiu patikinti, kad ne viena valstybė, taip pat ir mūsų kaimynės, yra turėjusios įvairių lygių kontaktų su Baltarusijos puse, ir pats kontaktas savaime nėra nei gerai, nei blogai – tai yra diplomatijos kasdienybė. Klausimas, kokį mes jam svorį suteikiame ir su kokiu turiniu mes kalbamės.
– Bet tai buvo amerikiečių pasiūlymas mums ar ne, aš tą noriu sužinoti.
– Apie kontaktus, apie izoliavimo tolimesnę tąsą kalbėta ne tik su amerikiečiais. <...>
– Bet viceministrų lygmens susitikimas.
– Mes daug ką kalbame su amerikiečiais, reikia suprasti, kad mes esame sąjungininkai. Nėra taip, kad mes vieną kartą per dvejus metus susitikom ir tada jau ką aptarėm, tą aptarėm. Mes nuolat su jais bendraujame.
Dėl Baltarusijos aš noriu kelis dalykus patikinti. Mes persiverčiame kitą savaitę Bendrųjų reikalų taryboje, galiu šiandien sakyti, tokios perspektyvos, 95 proc. prasme, su sankcijomis. Visa ta pačia apimtimi, kokios jos yra dabar galiojančios Baltarusijai. Aš labai tikiuosi, kad po kitos savaitės mes išimsime tą temą, kas būtų, jeigu būtų, jeigu važiuotų per Lietuvą trąšos ir panašiai. Europos Sąjungos sankcijos bus pratęstos.
Kitas svarbus dalykas, su 20-uoju paketu tam tikri dalykai Baltarusijoje net bus išplėsti. Aš tikiuosi, kad bus pritarimas Užsienio reikalų taryboje 23 dieną. Tai kitą savaitę sankcijos kaip tema uždarytos, patraukiam į šalį.
Tada susikoncentruojame į tai, ką Baltarusijos pusė buvo pažadėjusi Jungtinėms Amerikos Valstijoms, – išspręsti balionų problemą. Žiūrėsime, kaip ta situacija toliau judės. Europos Komisija imasi naujų veiksmų dėl mūsų vilkikų, kurie vis dar yra sulaikyti. Mes turime ne vieną klausimą, su kuriuo dirbame. Ir tai, kas pas mus čia kartais viešojoje erdvėje sukasi, vėl sukuria klaidingą įspūdį, kad tai neva yra pats svarbiausias dalykas.
– Ministre, dar labai trumpai apie Ukrainą. Prezidentas Trumpas sako, kad Ukraina turi sėsti kuo greičiau prie derybų stalo, nes tai jai pačiai yra naudinga. Ir apskritai jis dažnai paspaudžia Ukrainą, bet to nėra į Rusijos pusę. Ar Lietuva yra linkusi pritarti tokiai prezidento Trumpo pozicijai? Nes Ukrainai tai būtų kapituliacija tokiomis sąlygomis.
– Aš pritariu, kad Ukraina turi sėsti prie derybų stalo, ir Ukraina sėdi prie derybų stalo. Problema, kad Rusija nesėdi prie derybų stalo arba kai sėdi prie derybų stalo, tai užsiiminėja kažkokiais šalutiniais dalykais. Knibinėja teisinius terminus, karinius terminus, bet nekalba apie tai, kas yra svarbiausia, – kada nešdinsitės iš Ukrainos ir kaip toliau bus, jeigu sustabdome ties kontakto linija frontą ir paskelbiame paliaubas, kaip toliau bus su jūsų atsitraukimu? Tokius dalykus reikia svarstyti, tai, kas būtų visiškai normalu, o dabar matome vilkinimą ir gumos tempimą.
Priminsiu, Ukraina sutiko su besąlyginėmis paliauboms 2025 metų kovo 11 dieną, per mūsų Nepriklausomybės atkūrimo dieną, dėl to man taip įstrigo. Tuoj bus metai, kaip jie su viskuo sutinka. Reikia Rusijos pusę sodinti prie stalo, ir dėl to 20-as sankcijų paketas yra svarbu. Ir pradėti dėl 21-ojo sankcijų paketo dirbti yra svarbu tam, kad būtų bent kažkokia perspektyva, kad šiais metais pavyks susitarti. Nes jeigu viskas taip tęsis ir toliau, aš neįsivaizduoju, kas turi lūkestį pasiekti taiką šiais metais. Jeigu neprispausime Rusijos, nebus tada šiais metais taikos.
– „Politico“ rašo, kad Amerika spaudžia NATO nekviesti Ukrainos į viršūnių susitikimą Ankaroje. Koks Lietuvos atsakymas?
– Iš Lietuvos pusės dėl Ukrainos ir NATO santykių mes aiškiai pasisakome, kad mes to atmesti negalime, nes tai yra mūsų interesas turėti Ukrainą kolektyvinės gynybos sistemoje ir organizacijoje. Pats efektyviausias būdas tai daryti yra NATO. Lygiai taip pat ir kalbėti su Ukraina reikia, nes per NATO eina didelė parama Ukrainai, koordinavimas vyksta lygiai taip pat ir NATO struktūroje. Tai dėl to man čia yra visiškai natūralus atsakymas, o kaip kitaip?
