Opozicinės konservatorių frakcijos atstovai siūlo keisti Konstituciją ir neleisti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Portalas LRT.lt pasidomėjo, kiek tokią teisę turinčių rusų ir baltarusių pasinaudojo rinkimų teise praėjusiuose rinkimuose.
Siūlymą keisti įstatymų nuostatas dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių dalyvavimo savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose parengė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos.
„Siūlome riboti arba uždrausti ne Europos Sąjungos ir ne NATO valstybių piliečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – dar sausį surengtoje spaudos konferencijoje teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, pataisos reikalingos matant, kad Rusija kišasi į rinkimus ES šalyse, daro įtaką jų rezultatams. Be to, pasak jos, reikia atsižvelgti, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, daugėja.
Gyvenančių daugėja, balsuojančių mažėja
Paskutiniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje vyko 2023-ųjų pavasarį. Kaip rodo portalui LRT.lt VRK pateikti duomenys, tąkart balsą rinkimuose atidavė 4 291 rinkėjas, turintis ne Lietuvos pilietybę. Iš jų 1 685 buvo Rusijos Federacijos piliečiai, o 582 buvo Baltarusijos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje.
Pažvelgus į 2019-ųjų duomenis, kai Lietuva taip pat rinko savivaldybių tarybų narius ir merus, matyti mažėjimo tendencija. Prieš septynerius metus rinkimuose balsavo 2 289 Rusijos piliečiai ir 607 Baltarusijos piliečiai.
Kiek Rusijos ir Baltarusijos ar kitų ne Europos Sąjungos piliečių galės balsuoti kitų metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kol kas nėra aišku.
Apskritai VRK pateikta statistika rodo, kad iš visų užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje ir turinčių teisę balsuoti rinkimuose, tik mažesnę dalį sudaro kitų ES valstybių piliečiai.
Štai 2019-aisiais rinkimuose balsuoti galėjo 1 254 ES valstybių piliečiai ir 15 472 ne ES valstybių piliečiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. 2023-aisiais balsuoti galinčių ES valstybių piliečių buvo 2 894, o ne ES valstybių – 18 717.
Kitaip tariant, ne ES valstybių piliečių, galinčių atiduoti balsą savivaldos rinkimuose, skaičius auga, bet pasinaudojančių tokia teise, bent palyginus 2019 ir 2023 metų rinkimus, skaičius mažėja.
Sąraše – ir nežinomos pilietybės rinkėjai
Žvelgiant į VRK pateiktus duomenis matyti, kad 2023-aisiais balsą savivaldos rinkimuose iš viso atidavė ne Lietuvos piliečiai iš 80-ies kitų valstybių. Dažniausiai matyti, kad iš atskirų valstybių Lietuvoje rinkimuose dalyvavo keli ar keliolika, retai – keliasdešimt rinkėjų.
Šimto rinkėjų, balsavusių Lietuvoje, ribą perkopė kelios valstybės. Be jau minėtų Rusijos ir Baltarusijos, 2023-ųjų savivaldos rinkimuose Lietuvoje balsą atidavė 164 Vokietijos, 298 Ukrainos, 190 Lenkijos bei 179 Latvijos piliečiai.
Įdomi detalė ta, kad 352 asmenų, balsavusių praėjusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pilietybė yra nežinoma. Kaip portalui LRT.lt nurodė VRK, daugiausia tai – Visagino gyventojai.
Žvelgiant į atskiras savivaldybes matyti, kad daugiausia Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kaip ir galima nuspėti, balsavo didžiuosiuose šalies miestuose. Kaune 2023-ųjų rinkimuose balsavo 78 Rusijos ir 11 Baltarusijos piliečių.
Klaipėdos mieste balsą prieš trejus metus vykusiuose rinkimuose atidavė 192 Rusijos ir 16 Baltarusijos piliečių, o Vilniuje 503 Rusijos ir 278 Baltarusijos piliečiai.
Tiesa, nuo didmiesčių ne itin atsilieka Visaginas. Ten balsą rinkimuose atidavė 446 Rusijos ir 70 Baltarusijos pilietybę turintys asmenys.
Migracijos departamento portalui LRT.lt pateikti duomenys rodo, kad leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos piliečių skaičius nuo 2015-ųjų, su nedidelėmis išimtimis, mažėja, o Baltarusijos piliečių – stabiliai auga.
Pavyzdžiui, 2023-aisiais, kai Lietuvoje paskutinį kartą vyko savivaldos rinkimai, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turėjo 2996 Baltarusijos ir 8533 Rusijos piliečiai. O štai šių metų vasario 18-osios duomenimis, tokį leidimą jau turi 3981 Baltarusijos ir 8307 Rusijos piliečiai. Tiesa, tikėtina, kad ne visi šie asmenys turi teisę balsuoti rinkimuose, nes tarp jų gali būti, pavyzdžiui, nepilnamečių asmenų.
Kas gali balsuoti?
Kaip portalui LRT.lt nurodė VRK, teisę balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
Kitų (ne ES) valstybių piliečiams teisę rinkti savivaldą Lietuvoje suteikia nuolatinis leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ir balsavimo teisei tinkamas rinkėjo amžius – 18 ir daugiau metų.
Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, be kita ko, užsienio pilietis gali gauti, jei pastaruosius penkerius metus nepertraukiamai gyveno Lietuvoje turėdamas laikiną leidimą gyventi ar nacionalinę vizą. Nuolatinis leidimas išduodamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui yra keičiamas.
„Visuose kituose Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose ir referendumuose balsavimo teisę turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus rinkimus į EP, kur balsuoti gali ir ES piliečiai, prieš tai užsiregistravę, kad pageidauja balsuoti Lietuvoje“, – nurodė VRK.
