Savaitraščiui „Spiegel“ paskelbus apie tai, jog Vokietijos kariuomenė susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė teigia šiuo klausimu kalbėjusi su šalies kancleriu Friedrichu Merzu. Jis ją patikino, kad Vokietija dės visas pastangas užtikrinant sklandų brigados dislokavimo procesą.
„Mes esame įsipareigoję nemažai dalykų ir tikrai susitikus su kancleriu kalbėjome ta tematika. Iš mūsų pusės – mes garantavome, kad viską padarysime laiku (…). Iš jo išgirdau tiktai pagyras ir pastangas, nes tie kariai, kurie jau dabar čia yra, tikrai siunčia pakankamai pozityvias ir geras nuotaikas į Vokietiją. Jie patenkinti tiek treniruočių, apgyvendinimo sąlygomis. Ir kancleris iš savo pusės patikino, kad dės visas pastangas, kad kariai būtų visa apimtimi – taip, kaip susitarta – dislokuoti čia, pas mus“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį komentavo I. Ruginienė.
Premjerė taip pat akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi atliepti bet kokius papildomus Vokietijos poreikius. Kartu ji pažymi, kad indikacijų, jog vokiečių pusė būtų nepatenkinta mūsų šalies pastangomis, nėra.
„Lietuva garantavo Vokietijai, kad jei yra kažkoks papildomas poreikis, jei jie mato, ką mes daugiau galėtume padaryti, kad jie jaustųsi čia gerai – mes esame pasirengę bet kokiam pasiūlymui. Kol kas buvome patikinti, kad darome viską ir vokiečiai yra pakankamai patenkinti“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Kaip praėjusią savaitę rašė Vokietijos savaitraštis, šalies Bundesverui sunkiai sekasi rasti savanorių Lietuvoje dislokuojamai brigadai – ypač mažai norinčiųjų esą yra tarp eilinių: į 203–iąjį tankų batalioną ir 122–ąjį mechanizuotąjį pėstininkų batalioną savanoriškai registravosi tik 28–47 proc. karių.
Vidaus naudojimui skirtame dokumente, anot savaitraščio, situacija apibūdinama kaip dar kritiškesnė: į 2 tūkst. pareigybių pagrindinėse pajėgose, pavyzdžiui, artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose, iki šiol pasisiūlė tik apie 10 proc. reikalingų karių, nors Gynybos ministerija siūlo patrauklias finansines išmokas.
Pasak „Spiegel“, ministerija planuoja imtis priemonių. Be kita ko, 43 tūkst. karių bus išsiųsti informaciniai laiškai, siūlomos išvykos į Lietuvą, nuo dvejų iki vienerių metų trumpinamas minimalus tarnybos laikas.
Bundesveras leidiniui patvirtino savanorių trūkumą, bet pabrėžė, kad tai tik tarpinė padėtis ir ji gali keistis.
Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Röwekampas teigė norįs įpareigoti Bundesvero karius tarnauti Lietuvoje, jei neatsiras pakankamai savanorių čia dislokuojamai vokiečių brigadai.
Tuo metu reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, prezidentas Gitanas Nausėda teigė kalbėjęs su Vokietijos kancleriu F. Merzu. Šis esą jį patikino, jog Vokietijos įsipareigojimai Lietuvai lieka nepakitę.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Ruginienė neigia kalbas apie nepasitikėjimą Budriu: žmonės atprato matyti užsienio politikoje aktyvesnį premjerą
Premjerė I. Ruginienė sako, kad pastebimas aktyvesnis jos ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko, Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus įsitraukimas į užsienio politikos reikalus nėra susijęs su tariamu nepasitikėjimu Lietuvos diplomatijos vadovu Kęstučiu Budriu.
„Aš tai galvoju, kad galbūt tiesiog atprato žmonės matyti aktyvesnį premjerą užsienio politikoje. Gal dėl to ir kyla įvairių interpretacijų. Bet ministras yra komandos dalis ir, man atrodo, yra tiktai pliusas, kad premjeras domisi visais klausimais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
I. Ruginienė aiškino, kad užsienio politikos tema jai yra artima, įdomi.
„Galbūt dėl to, jeigu domiesi ir dalyvauji. (…) vėlgi grįžtame prie geopolitinės padėties, aš manau, labai svarbu yra ne tik vidaus politika, bet ji tampriai tam tikrais klausimais susijusi ir su išore. Tai premjeras turi būti aktyvus visose srityse“, – sakė ji.
Pastaruoju metu I. Ruginienė daug pasisako apie santykių su Kinija normalizavimą. Premjerė mano, kad atidaryti Taivaniečių pavadinimo atstovybę Vilniuje buvo klaida ir sako nematanti problemos, kodėl ji negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. Ji šį klausimą žada kelti ir ketvirtadienį Prezidentūroje vyksiančiame pasitarime dėl užsienio politikos.
Savo ruožtu opozicijos atstovai, o ir kai kurie valdantieji, kritikuoja tokius I. Ruginienės pasisakymus. Kalbėdamas apie premjerės svarstymus dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad tai priklauso nuo Taivano, kuris gali pasakyti ir „Ne“.
Užsienio reikalų ministras K. Budrys teigė, jog šiuo klausimu privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
