Opoziciniai konservatoriai siūlo keisti Konstituciją, užkertant kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.
„Siūlome riboti arba uždrausti ne Europos Sąjungos ir ne NATO valstybių piliečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, tokie draudimai galioja ir Latvijoje, ir Estijoje.
Konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, pataisos reikalingos matant, kad Rusija kišasi į rinkimus ES šalyse, daro įtaką jų rezultatams, juoba, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, daugėja.
„Negalime ignoruoti dabar geopolitinio konteksto, mūsų valstybės saugumas, mes manome, yra pirmoje vietoje“, – sakė parlamentarė.
Anot jos, ryškiausias kišimosi į kitos šalies rinkimus pavyzdys – prezidento rinkimai Rumunijoje.
„Šio įstatymo projekto rengimą paskatino ir VSD (Valstybės saugumo departamento – BNS) ataskaita, kurioje aiškiai nurodoma, jog Rusija, Baltarusija ir Kinija aktyviai naudoja savo diasporą kištis į mūsų ir kitų valstybių demokratinius procesus“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
„Taip pat VSD ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad išaugusi migracija iš Centrinės Azijos ir piktnaudžiavimas migracijos taisyklėmis kelia saugumo rizikų“, – pridūrė ji.
Konservatoriai parengė Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, surinko 36 parlamentarų parašus, kad galėtų šiuos projektus pateikti Seimui.
Pagal projektą siūloma, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, būtų laikomas Lietuvos pilietis ar kitas asmuo, esantis Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietis, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Į Konstituciją siūloma įrašyti, kad merais ir savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos piliečiai ir nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kurie yra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai.
Šį apibrėžimą atitinkantys asmenys galėtų ir balsuoti.
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžė, kad rinkimų teisę turėtų ES, Europos ekonominės erdvės, NATO ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos valstybių piliečiai.
„Tarp jų – ir Jungtinės Karalystės piliečiai, nes nemažai Jungtinės Karalystės piliečių yra Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį ji.
Dabar įstatymai per savivaldos rinkimus leidžia balsuoti ir būti išrinktiems visiems nuolatiniams konkrečios savivaldybės gyventojams.
Nuolatiniais gyventojais laikomi ir užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir registruoti toje savivaldybėje.
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, dabar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turi 24 tūkst. 545 užsienio piliečiai, Europos Sąjungos valstybių iš sudaro beveik 15 procentų.
„Ne Europos Sąjungos valstybių, kurie galėtų balsuoti savivaldos rinkimuose – beveik 19 tūkst., kas yra beveik 77 procentai. Rusijos piliečių tokių yra 8298, Baltarusijos piliečių – 4041. Taigi matome, kad trečiųjų šalių valstybių piliečių skaičius Lietuvoje auga ir aktualumas didėja“, – tvirtino Seimo narė.
L. Kasčiūnas prognozavo, kad ateityje dar daugės nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Jo skaičiavimu, šis skaičius galėtų išaugti iki 37–40 tūkstančių.
„Jeigu 2027 metų savivaldybių rinkimuose mes dar nepajusime to poveikio, tai 2031 metų rinkimuose, ypač turint omeny, kad užsieniečiai vis tiek dažniausiai gyvena sostinėje, didžiuosiuose miestuose, tikrai jie jau galėtų lemti savivaldos rinkimų rezultatus“, – teigė politikas.
Pasak jo, ketvirtadienį registravę savo pataisas konservatoriai pradės konsultacijas su kitomis politinėmis jėgomis dėl paramos.
„Tikrai planuoju apie tai artimiausiu metu pasikalbėti su Socialdemokratų partija, su Mindaugu Sinkevičiumi. (...) Ir esame įsitikinę, kad Lietuvos prezidentas gali sutelkti visus esančiuosius tiek opozicijoje, tiek valdančiojoje daugumoje šiuo klausimu. Tikrai kreipsimės į prezidentą, kad jis galėtų rodyti savo lyderystę telkiant mus, įtvirtinti ir vesti šitą procesą į priekį, ko mums tikrai būtų labai, labai reikalingas jo veiksmas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Viceministrė abejoja siūlymu drausti rusams ir baltarusiams balsuoti Lietuvoje: nemanau, kad čia yra grėsmė
Seimo konservatoriams siūlant apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė sako, kad situacija vertinama.
Ji atkreipia dėmesį, kad penkerius metus Lietuvoje išgyvenęs asmuo gali turėti leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje ir įgauna visas teises bei pareigas, kurias numato įstatymai.
„Jeigu opozicinės partijos arba konservatorių partija mano kitaip, mes šitą situaciją panagrinėsime. Bet nemanau, kad čia yra grėsmė, nes nuolatinio gyventojo statusą turintis asmuo Lietuvoje, šiuo atveju užsienietis, privalo išlaikyti Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminus. Visiems dar kartą paminėsiu, kad visuose procesuose, kurie yra susiję su migracija, visada dalyvauja Valstybės saugumo departamentas. Ir tai nereiškia, kad tokie asmenys nėra prižiūrimi ar jų veikla nėra stebima ne tik tada, kai žurnalistai apie tai klausia“, — ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) žurnalistams komentavo A. Ščerbaitė.
„Jeigu pilietis įgyvendina visas teises ir pareigas, tai kodėl jis negali balsuoti?“, — pridūrė vidaus reikalų viceministrė.
ELTA primena, kad siekiant užkardyti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė bei kiti siūlo apriboti Rusijos ir Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių piliečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose.
Jie įregistravo tai numatančias Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas.
Jei Seimas pritartų, teisę nuolat gyventi Lietuvoje turintys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus neatitinkančių valstybių piliečiai negalėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Jie negalėtų aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Olekas apie siūlymą riboti trečiųjų šalių piliečių rinkimų teisę: dirva diskusijai yra
Konservatoriams siūlant riboti nuolat Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių rinkimų teisę, Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad idėja – svarstytina.
„Čia yra tikrai dirva diskusijai ir, matyt, kad pavasario sesijoje mes tą diskusiją turėsime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Taip parlamento vadovas komentavo opozicinių konservatorių parengtas Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti bei būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.
„Čia yra du dalykai: pabandyti apsaugoti nuo tų, kurie nenori pakankamai integruotis, ir neatstumti tų, kuriuos mes priimame ir globojame, ir tikimės, kad jie ateityje vystys demokratiją tiek mūsų šalyje, tiek grįžę pas save į namus. Jų integracija ir gyvenimas – na, kokio laipsnio įtraukimas? Ar jie gyvena pagal mūsų čia piliečių priimtas nuostatas, ar mes juos įsileidžiam?“ – svarstė J. Olekas.
Jis teigė, kad asmeniškai labiau palaikytų didesnį užsieniečių įtraukimą į šalies gyvenimą.
„Mūsų Konstitucijos tėvai, kūrėjai buvo numatę, kad būtų tokia galimybė dalyvauti. Dabar situacija šiek tiek yra pasikeitusi, mes turėtume svarstyti. Aš būčiau labiau linkęs juos įtraukti, bet reikia įsiklausyti, kokia bus daugumos Seime nuomonė, ar turime tokiai iniciatyvai pakankamai didelę paramą, kad pakeistume Konstituciją“, – sakė J. Olekas.
Jo nuomone, kol kas per mažai trečiųjų šalių piliečių dalyvauja rinkimuose, kad galėtų paveikti jų rezultatus.
„Manau, kad ypač paveikti negali tai, ką dabar turime, bet tam tikrą įtaką padaryti gali. (...) Bet tam tikros tendencijos yra ir reikia diskutuoti. Manau, kad 4 ar 10 tūkst. rinkėjų tikrai galima absorbuoti toje mūsų milijoninėje dalyvaujančių rinkimuose žmonių jėgoje, įtakoje“, – svarstė Seimo pirmininkas.
Anot jo, nieko tokio nenutiktų, jeigu vienoje ar kitoje savivaldybėje būtų į tarybas išrinkti užsienio piliečiai.
„Tiems žmonėms savivaldos lygyje yra problemų, į kurias galbūt jie galėtų atkreipti dėmesį – pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymas, ar ne?“ – sakė J. Olekas.
