Lietuvos ornitologų draugija teigiamai vertina dalies kauniečių idėją palesinti Nemune žiemojančias gulbes, tačiau pabrėžia, kad tą daryti reikia tik tada, kai žiemą dėl ledo jos pačios negali prasimaitinti. Savo ruožtu gamtininkas Marius Čepulis pabrėžia, kad paukščiai žiemoti ir lieka dėl to, kad įprato gauti maisto iš „geradarių“, dažnai pakišančių ne tinkamo maisto, o pražudyti galinčio batono gabalą.
LRT GIRDI skaitytojas pastebėjo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ Šančių gyventojai kviečiami prisidėti – maitinti Nemune žiemojančias gulbes. Laiško autorius svarsto, ar toks masinis laukinių paukščių lesinimas nepridarys žalos, nes tuo rūpintis turėtų specialistai, o ne apie paukščius menkai nusimanantys žmonės.
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sutinka, kad įprastai vandens paukščių lesinti gyventojai neturėtų, tačiau kai žiema tokia šalta ir vandens telkiniai užšalę, padėti ne tik galima, bet ir būtina.
„Žiema arši, šalta ir užsitęsė, todėl paukščiams išgyventi šį laikotarpį yra iššūkis. Ne paslaptis, kad dalis per šalčius žūsta dėl išsekimo. Buvo reportažų ir iš Kauno, kur rodė, kad gulbės sušalo. O, kalbant apie smulkius paukščius, pats lesinu ir prie namų jau dvi zyles negyvas radau, tai turbūt maisto neužteko“, – dalijosi pašnekovas.
Jis pamena, kad pernai žiema buvo švelni, daugelis ežerų nė neužšalo, o ką bekalbėti apie upes, todėl lesinti vandens paukščių tikrai nereikėjo, jiems maisto netrūko. Kai žiema šalta ir vandens telkiniai užsitraukia ledu, vandens paukščiai gali maitintis tik properšose, tačiau jose susirenka daugybė paukščių ir visiems maisto neužtenka, sakė ornitologas.
„Aišku, natūralioje aplinkoje, jeigu niekas nemaitintų, šie paukščiai žūtų, bet šiais laikais esame įpratę ir laukinius gyvūnus prireikus globoti. Tai moralinis aspektas – mes turime padėti, nes kuo toliau, tuo mažiau laukiniams gyvūnams lieka vietos dėl žmogaus veiklos“, – svarstė L. Raudonikis.
Paklaustas, kodėl tiek daug vandens paukščių žiemoja Nemune Kaune, ornitologas paaiškino, kad taip yra dėl hidroelektrinės.
„Nemune prie hidroelektrinės ir vasarą gulbės mėgsta būti, nes ten seklu, augmenija išvešėjusi ir jos randa maisto. Kodėl Kaune? Upė didelė ir ten ilgiau neužšąla, dar ir hidroelektrinės poveikis. O Vilniuje dabar visos antys Vilnelėje, nes Neris užšalusi“, – paaiškino jis.
Ornitologas pabrėžia, kad jeigu lesinate paukščius, svarbiausia rinktis kuo natūralesnius produktus ir jokiu būdu gulbėms neduoti saldžių bandelių ar juodos duonos.
„Idealu būtų grūdai, jie tinka ir gulbėms, ir antims – visiems vandens paukščiams. Batonas nėra geriausias pasirinkimas, bet tai geriau negu iš bado žuvęs paukštis. Tik svarbiausia neduoti jokių saldžių bandelių su cukrumi, cinamonu ar panašiai. Taip pat negalima jokių kepinių su raugu, pavyzdžiui, mielinių pyragų, juodos duonos, nes rūgimo procesas gali sukelti paukščio mirtį. <...> Mes siekiame maitinti grūdais, ir dabar kreipiamės į ūkininkus, bandome gauti grūdų, nes Kaune gulbių koncentracija kitokia, ten jau maišais reikia grūdų. Anksčiau pirkdavome, bet dabar kelios žiemos buvo švelnios ir maitinti paukščių tikrai neskatinome, nes žmonės kartais ir be reikalo lesina“, – sakė L. Raudonikis.
Gamtininkas Čepulis: jeigu žmonės nelesintų, vandens paukščiai ir neliktų žiemoti
Gamtininkas, gamtos fotografas Marius Čepulis kalba griežčiau ir pabrėžia, kad Nemuno pakrantėse Kaune paukščiai būriuojasi dėl žmonių kaltės, nes jeigu nebūtų lesinami, žiemoti rinktųsi geresnes vietas ir nieko gelbėti nereikėtų.
„Niekada nereikia lesinti vandens paukščių, nes jiems nereikia mūsų pagalbos ir maisto, bet žmonės juos įpratino prie maisto. Paukščiai turi fantastišką atmintį ir puikiai žino, kurioje vietoje visada ras „geraširdžių“ batono davėjų, ir telksis ten“, – paaiškino jis.
LRT.lt pašnekovo teigimu, jeigu žmonės vandens paukščių nelesintų, jie ir neliktų žiemoti Lietuvoje, o išskristų ir saugiai žiemotų ten, kur sąlygos geresnės. M. Čepulis taip pat pabrėžia, kad neapgalvotas noras padėti paukščius gali ir pražudyti, nes dažnai gulbei pakišamas ne jai tinkamas maistas, o batono gabalas.
„Yra atlikta daugybė tyrimų, jie įrodo, kad batonas kenkia antims, gulbėms. Tai visiškai ne paukščių maistas. Nežinau, kodėl žmonės sugalvojo, kad batonas yra sveika. Patiems žmonėms tai nėra sveika, ką kalbėti apie paukščius, kurie negali lesti jokių apdirbtų produktų, nes ten yra druskos ir visokių kitokių priedų. Girdėjau sakant, kad gerai ir batonas, nes vis tiek tai geriau negu nieko. Ne, taip nėra, nebent jūs norite paukščius nuodyti“, – kalbėjo žinomas gamtininkas.
Jis taip pat pabrėžia, kad jeigu paukščių lesinimo vietoje įsisuktų užkrečiamoji liga, tai žmogaus noras padėti tik dar labiau pakenktų.
„Yra daugybė paukščių ligų ir jei, neduok Dieve, ten įsisuktų koks virusas, tas lesinimas apsiverstų priešingai, nes nukentėtų daugybė paukščių vien todėl, kad kažkam niežti nagus palesinti, nes neva paukščiukai dvesia. Kol jie lesinami, tai ir nesitrauks. Kiekvienais metais tas uždaras ratas kartojasi. Jeigu nustotų vieną kartą lesinti, būtų rami galva, nes šitie paukščiai galėtų išskristi ir susirasti sau maisto“, – kalbėjo M. Čepulis.
Aplinkosaugininkai sulaukia pranešimų dėl įšalusių paukščių
Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad sausį jis sulaukė daugiau kaip 400 pranešimų dėl laukinių gyvūnų, nemaža dalis jų – dėl įšalusių paukščių. Aplinkosaugininkai pastebi, kad daugelis pranešimų nepasitvirtina, ir kviečia susipažinti su rekomendacijomis.
Anot jų, žiemą prireikus lesinti vandens paukščius labai svarbu žinoti, kokį pašarą pasirinkti. Maitinti reikėtų reguliariai, iš karto paberiant nedidelį kiekį maisto. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad jokiu būdu negalima lesinti miltiniais gaminiais, o maisto atliekomis maitinti paukščius griežtai draudžiama.
