Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės bylą. Dėl 150-ies eurų pasisavinimo 7,5 tūkstančio eurų bauda nuteista moteris teismui pateikė skundą. Moteris teigia, kad Aukščiausiasis Teismas nepriėmė jos pareiškimo atnaujinti bylą, motyvuodamas, kad moteris yra jau susimokėjusi jai skirtą baudą. I. Tamašauskienės advokatas sako – sistema ydinga. Jei klientė nebūtų sumokėjusi baudos, galėjo sulaukti visiškai kitokio teismo sprendimo.
Prieš metus Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė buvo pagrįstai pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Nustatyta, kad moteris, dirbdama bibliotekos direktore, įkalbėjo vieno padalinio vadovę perduoti dalį jai numatytos premijos. Teismas konstatavo, kad Tamašauskienė pasisavino 150 eurų. Jai skirta 7500 eurų bauda.
„Kadangi padarė didelę neturtinę žalą Europos Sąjungai, Lietuvos valstybei. Na ir ten paskui išvardijo juridinius asmenis ir dar kablelį padėjo – bibliotekai. Nekonstatavęs, kodėl bibliotekai ta tokia didelė neturtinė žala padaryta. Ar skaitytojų sumažėjo?“ – retoriškai klausia advokatas doc. Gintautas Danišauskas.
Moteris kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydama atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Tačiau teismas jos pareiškimo nepriėmė, motyvuodamas, kad ji jau yra sumokėjusi baudą. Tai reiškia, kad pareiškimas paduotas atlikus bausmę.
„Teisė neleidžia asmens nuteisti už 150 eurų baudžiamąja atsakomybe. Tai yra administracinio nusižengimo dydžio, visiškai nereikšminga bauda. Šiuo atveju aš turiu teistumą pagal pačią griežčiausią bausmę, kokia yra įmanoma – baudžiamoji atsakomybė“, – piktinasi buvusi bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė.
Pasak moters advokato, esamas reguliavimas – ydingas. Sako, kad teismo priimtus sprendimus įvykdęs gyventojas negali pasiskųsti dėl per teismo procesą galbūt padarytos klaidos. Advokatas įsitikinęs, kad Aukščiausiasis Teismas turėjo nagrinėti moters pareiškimą – tai numato Baudžiamojo proceso kodeksas.
„Kita grupė, kuri, sakykime, nesumokėjo, vengė sumokėti, ji turi teisę kreiptis, kad būtų jiems pritaikytas įstatymas. Šiuo atveju – administracinės atsakomybės įstatymas“, – komentuoja advokatas G. Danišauskas.
„Pavyzdžiui, aš sėdėčiau kalėjime, turėčiau teisę grįžti sakydama, kad, manau, esu neteisingai nuteista, ir teismas nagrinėtų“, – sako I. Tamašauskienė.
Buvusi bibliotekos direktorė tikisi, kad pavyks atnaujinti bylą ir jai bus skirta ne baudžiamoji atsakomybė.
„Baudžiamoji atsakomybė už šitą nusižengimą – jos tiesiog negali būti. Teisė to neleidžia. Jei aš liksiu teista – vadinasi, teisės Lietuvoje nėra“, – įsitikinusi I. Tamašauskienė.
Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvavęs parlamentaras Vitalijus Gailius – kitokios nuomonės.
„Visi, kad yra atlikę bausmę, visi, kas yra sumokėję baudą, nesvarbu, koks praėjęs terminas, po apkaltinamojo nuosprendžio galėtų kreiptis į teismus ieškodami naujų aplinkybių ir prašydami atnaujinti procesus. Tai yra grėsmė teisiniam stabilumui“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys V. Gailius.
Konstitucinio Teismo sprendimas paaiškės po mėnesio.
