Tęsiantis šaltiems orams ir gyventojams labiau šildant būstus, padaugėjo gaisrų ir žuvusiųjų juose. Per pastarąją parą žuvo keturi žmonės. Pasak ugniagesių, gaisrai šį mėnesį dažniausiai kilo dėl netinkamo krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar gedimų.
Kaminkrėčiams – pats darbymetis. Prašymų išvalyti kaminus jie sako sulaukiantys kasdien.
„Dabar dažniausiai iškvietimai avariniai būna. Arba jau po kamino gaisro būna kviečia, nes ugniagesiai neleidžia kūrenti neišsivalius, arba jau kam visiškai užsikimšę, pilni namai dūmų“, – sako kaminkrėtys Marius Šimkus.
Kaminkrėtys pastebi – gyventojai dažnai kreipiasi per vėlai.
„Jeigu kaminas netvarkingas, tai tikrai didelė rizika, kad iš kamino gaisras gali persimesti į namą, nes dega labai aukšta temperatūra – iki 1200 laipsnių pasiekia kamino gaisras viduje. Tuomet gali suskilinėti. Dažnai ir suskilinėja kaminai, nes nepritaikyti tokioms temperatūroms. Tai ne juokai“, – teigia kaminkrėtys.
Vien per praėjusią parą, pasak ugniagesių gelbėtojų, gaisruose trijuose rajonuose žuvo 4 žmonės. Vilniaus rajone žuvo dvi moterys. Name dūmų detektoriaus nebuvo.
„Pirminis vertinimas yra toks, kad turbūt buvo kilęs gaisras, kuris išplito tik kambario ribose. Pagrindinė priežastis yra uždusimas, manome“, – komentuoja Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Gediminas Šukšta.
Kaimynai sako, kad dar savaitgalį pastebėję, kad niekas nešildo namų – nesimato dūmų. Jie įsitikinę – gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio.
„Kiek mes šnekėjom su jais, klausiam, ką daro. Tai šašlykus pradeda daryti, vėjas viską pučia. Mūsų tvartas stovi arti jų namo. Baisu buvo gyventi, baisu“, – pasakoja vyras.
Dar vienas žmogus žuvo Kauno rajone. Gelbėtojams taip pat teko vykti į Kazlų Rūdą. Pasak ugniagesių, pernai tokiu pat metu gaisruose žuvo 7 gyventojai, šiemet liepsnos pasiglemžė jau 9 žmones.
„Žmonės šildosi ir bando smarkiau pasišildyti. Jeigu jie naudojasi netvarkingais šildymo prietaisais, ugniakuru, tai turim tokius rezultatus“, – sako Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.
„Dažniausiai būna kieto kuro krosnys, katilai ir dūmtraukiai. Tos priežastys dažniausios būna susijusios su šių prietaisų netinkamu eksploatavimu, nepriežiūra, suodžių nevalymu iš dūmtraukių“, – teigia Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Specialistai skatina įsirengti dūmų detektorius, pasirūpinti, kad juose būtų baterijos.
„Pareiga prižiūrėti kieto kuro katilus, kieto kuro šildymo prietaisus, juos valyti. Dūmtraukius valyti reikia prieš kiekvieną kūrenimo sezoną ir jo metu. Ne rečiau kaip kas tris mėnesius, nelaikyti bent metro atstumu iki kieto kuro katilo ar krosnies jokių degių medžiagų“, – kaip užtikrinti saugumą pataria Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas.
„Supraskite, kad ugniagesių mašinoms irgi reikia kelio, neužstatykite kelių. Stenkitės užtikrinti, kad jie būtų pravalyti ar pravažiuojami“, – priduria G. Šukšta.
Šiemet šalyje jau kilo daugiau kaip 500 gaisrų.
