Ketvirtadienį dėl planų steigti naują poligoną su Kapčiamiesčio bendruomene susitiko prezidentas Gitanas Nausėda. Jam bendruomenė uždavė eilę klausimų, ne į visus juos susitikime spėta atsakyti – pritrūko laiko. Gyventojai domėjosi savo sodybų ir verslų likimu, gamtos išsaugojimu, poligono skleidžiamu triukšmu. „Man tikrai svarbu išgirsti jūsų nerimą, jūsų skausmą, tačiau šiandien, be pagrįstų klausimų ir abejonių, aš girdžiu ir daug melagienų, atviro politikavimo arba noro sukiršinti žmones, atviro melo taip pat yra gausu“, – sakė dialogui bendruomenę kvietęs prezidentas.
Į Lazdijų rajono miestelį kartu su šalies vadovu atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, ekonomikos ir inovacijų bei aplinkos ministras Edvinas Grikšas ir Kastytis Žuromskas. G. Nausėda susitikime su vietos bendruomene kalbėjo, kad valstybės saugumas yra pavojuje, o sudėtinga geopolitinė situacija yra ne tik Lietuvoje, o ir kitose šalyje.
„Jūs kiekvieną vakarą turbūt žiūrite žinias ir matote, kad kartais debesys niaukiasi greičiau, negu mes norėtume“, – sakė jis, pabrėžęs, kad Lietuva turi stiprinti pajėgumus ir puoselėti santykius su svarbiausiais sąjungininkais – JAV, Vokietija ir Lenkija.
G. Nausėda kalbėjo, kad kariai turi treniruotis, o reikiamo dydžio poligono šiuo metu šalyje nėra. Pasak jo, iš viso buvo svarstomos 7 galimos poligono vietos, vienas svarbiausių kriterijų renkantis – lokacija, o poligonas Kapčiamiestyje padėtų apginti strategiškai svarbų Suvalkų koridorių. Be to, dalijosi jis, Kapčiamiestyje yra didesnis kiekis valstybinės žemės, tad iš gyventojų reikės išpirkti mažiau sklypų, nei kitose svarstytose vietose.
„Čia yra ta vieta, kurią mes vadiname Suvalkų koridoriumi. Tai yra vieta, kurioje susikerta Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Ir šitoje vietoje iš tikrųjų mes ir ateityje vykdysime nemažai bendrų veiksmų su Lenkijos partneriais, kadangi toks yra mūsų prioritetas“, – ketvirtadienį susitikime sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad nors Lietuvoje yra devyni poligonai, iš jų platesnio masto pratyboms tinkami tėra du.
„Tai – Pabradė ir Rūdninkai. Kol kas Rūdninkai dar nebaigti. Pabradė yra skirta jau mano minėtiems Jungtinių Amerikos Valstijų batalionams, Rūdninkai yra skirti ateinančiai Vokietijos brigadai kartu su kariniu miesteliu, nes dalis karių ten ir gyvens“, – aiškino šalies vadovas.
„Man tikrai svarbu išgirsti jūsų nerimą, jūsų skausmą, tačiau šiandien, be pagrįstų klausimų ir abejonių, aš girdžiu ir daug melagienų, atviro politikavimo arba noro sukiršinti žmones, atviro melo taip pat yra gausu. Šiandieninio susitikimo metu ir norėčiau nuoširdaus, pagarbaus dialogo vienas su kitu“, – į bendruomenę kreipėsi jis.
Prezidentas sulaukė klausimo apie gamtos išsaugojimą ir miško kirtimą, tačiau pabrėžė kad bus kertami tik nedideli plotai, patenkantys į poligono šaudyklų zoną. Kalbėdamas apie sodybas jis pabrėžė, kad 13 jų turės pereiti valstybės žinion, o visi kiti gyventojai galės patys pasirinkti, parduoti savo turtą ar ne.
Pacifizmas yra labai gerai, kai gyveni kur nors Portugalijoje ir šalia nėra nedraugiškų valstybių.
G. Nausėda
Kreipdamasis į kapčiamiestiškius G. Nausėda pabrėžė, kad vietos bendruomenė neturėtų jaustis šioje situacijoje apgauta, o priešingai – „valstybė turi būti dosnioji pusė“, kuri atlygintų už patirtus nepatogumus.
„Pacifizmas yra labai gerai, kai gyveni kur nors Portugalijoje ir šalia nėra nedraugiškų valstybių. Bet kai turi 600 kilometrų sieną su Baltarusija, kuri kiekvieną dieną vis kažką planuoja; kai turi bendrą sieną su Kaliningrado sritimi, kuri irgi ne taip toli nuo čia, tada turi viską vertinti labai realiai ir neužsidėti rožinių akinių“, – kalbėjo prezidentas.
„Aš čia atvažiavau ne tam, mielieji, kad jums pasakas pasakočiau. Aš tikrai nenoriu jums sudaryti iliuzijos, kad atvažiavau su pažadu neiškirsti nė vieno medelio, [kad] jūs negirdėsit jokio triukšmo ir visokius kitokius makaronus jums kabinčiau – aš šito nenoriu daryti“, – taip pat sakė G. Nausėda.
Klausimų – daugybė: nerimą kelia sodybos bei verslų likimai, triukšmas ir gamtos išsaugojimas
Baidarių verslą čia plėtojantis verslininkas išreiškė nerimą dėl ateities ir klausė, ar numatyta galimybė įrangą nupirkti ar kitaip atlyginti. Jis kėlė ir klausimą dėl to, kad net jeigu užsidaryti nereikės, kažin ar klientai norės tokioje vietoje pramogauti. Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad pratybos vyks 5 kartus per metus ir truks ne ilgiau kaip 10 dienų, o tai nėra daug. „Kodėl jūs galvojate, kad poligone bus draudžiamas judėjimas? Galėsite ir grybauti, ir uogauti“, – kalbėjo prezidentas, pridūręs, kad norėtų minimą baidarių trasą pats išbandyti, o vietos gyventojas pasiūlė tai padaryti nors ir šiandien.
Aš manau, kad netgi daugiau klientų bus.
R. Kaunas
Ministras Robertas Kaunas sakė, kad upė į paties poligono teritoriją nepaklius, o privažiavimo takai bus užtikrinti, nes kariuomenė įsipareigos kelius prižiūrėti. Anot jo, kariuomenė iš anksto skelbs pratybų laiką, tad verslą ir pratybas bus galima suderinti.
„Aš manau, kad netgi daugiau klientų bus, nes atsiranda tam tikra egzotika baidarėmis plaukti per poligoną“, – sakė R. Kaunas.
Ketvirtadienį salėje skambėjo daug klausimų, susijusių su konkrečių vietos gyventojų situacijomis, jų sodybų, verslų likimu bei galimu triukšmu. Bendruomenė taip pat domėjosi, ar į poligono ribas patenkančių miškų ar žemės ūkio sklypų savininkams būtų galima atlyginti ne pinigais, o skiriant lygiavertį mišką kitoje vietoje. Anot kapčiamiestiškio, tai būtų teisinga, reikia tik politinės valios Seime. G. Nausėda patvirtino, kad tokia gyventojo iniciatyva yra gauta ir jeigu atrodys priimtina, nors šiuo metu įžvelgiama praktinių sunkumų, būtų galima svarstyti ir įtraukti į poligono įstatymą.
Viena gyventoja į susitikimą atvyko dėl giminaičių, kurie patys negalėjo. Jų namas, dalijosi ji, patenka į šaudyklos teritoriją, todėl išsikraustyti teks. „Jeigu turtas yra ne vieno, o yra daug bendrasavininkų ir iškeldinami žmonės. Kalbame apie kompensacijas. Tarkime, kad pastatai bus įvertinti 10 tūkst. eurų, penkiems bendrasavininkams padalinama po 2 tūkst. eurų. Mano giminaitė – pensinio amžiaus moteris, neturinti galimybių, kur kitur gyventi, o giminaičiai irgi negali padėti. Ar bus kokia nors alternatyva ar gyvenamosios vietos suteikimas kažkur aplink, nes tikrai labai neramu dėl artimo žmogaus“, – kalbėjo ji.
Klausimą uždavusią merginą R. Kaunas pakvietė ateiti į individualią konsultaciją, kurios metu bus galima surasti sprendimo būdą. „Žmonės gatvėje tikrai neturi likti“, – pabrėžė jis.
Taip pat klausta, ar bus užtikrinta, kad ateityje poligonas daugiau nesiplės. Prezidentas atsakė, kad būtų pirmasis, tam pasipriešinęs. „Būčiau pats pirmas, kuris būtų prieš tolesnę poligono plėtrą. Šis poligonas numatytas konkrečiam tikslui – tarnautų brigados dydžio pratyboms. Jis tikrai labai reikalingas. Mieli žmonės, labai norėčiau važinėti po Lietuvą, sodinti ąžuoliukus, kirpt juosteles baseinų atidarymuose ir visokius malonius darbus dirbti, bet aš atvažiavau žinodamas, kad bus sunkus pokalbis, jautrus pokalbis. Atvažiavau, nes gerbiu jus ir iš pagarbos jums sakau, kad aš tikrai prieštaraučiau, jeigu ateityje būtų mėginama pakeisti poligono ribos. Jos turi būti tokios, kokios numatytos ir įtvirtintos įstatyme“, – sakė jis.
Dar prieš susitikimą prie Kapčiamiesčio bendruomenės namų buriavosi keliasdešimt žmonių, dalis jų skandavo „Poligonui ne!“.
Bendruomenės vadovė žada rankų nenuleisti
Po susitikimo Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė teigė, kad prezidento argumentai jos neįtikino ir rankų nenuleis vildamasi, kad poligono šioje vietoje nebus.
„Mes nenorime, kad būtų žalojama gamta, iškeldinti mūsų gyventojai. Kalbama tik apie tuos žmones, kurie yra poligono teritorijoje, bet apie žmones, kurie gyvens už poligono teritorijos ribos, niekas net neužsimena“, – sakė ji.
R. Karauskienė kalbėjo girdėjusi, kad poligonai miesteliams gali atnešti naudos, tačiau sakė, kad Kapčiamiestyje ir taip nieko netrūksta.
Paklausta, kiek žmonių su sprendimu steigti poligoną susitaikė ir tikisi sąžiningo atlyginimo, o kiek jų ieškos būdų užkirsti kelią, bendruomenės vadovė sakė, kad interneto svetainėje buvo atlikta apklausa parodė, kad nepritaria 90 proc. gyventojų. Apklausoje galėjo dalyvauti ne vien tie, kurie gyvena ar turi turto planuojamame poligone.
Planuojama, kad iškrausyti tektų 13 sodybų, kurios patenka į šaudymo teritoriją. Jų turtą valstybė nupirktų. R. Karauskienė sutiko, kad nemaža dalis šių sodybų yra vasarnamiai, tačiau kai kur gyvenama nuolat, nors tikslaus skaičiaus ji negalėjo įvardyti. Po susitikimo su prezidentu bendruomenės vadovė sakė šių sodybų šeimininkus pažįstanti, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, ar jie susitikime dalyvavo. Vis dėlto, pasak jos, daugelis jų poligono idėjai nepritaria. Jos teigimu, bendruomenė rengia raštus ir kreipsis į KAM, nes atsakymui, jos nuomone, neišsamūs.
Sprendimas dėl poligono paskelbtas gruodį
Valstybės gynimo tarybos sprendimas dėl naujo poligono statybos buvo paviešintas prieš pat Kalėdas. Pirmieji du kariuomenės, ministerijos vizitai nepraėjo sklandžiai, juose pareigūnus nuolat pertraukinėjo, nušvilpė susirinkę gyventojai.
Kaip rašė BNS, Valstybės gynimo taryba siūlo Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, įrengti naują karinį poligoną. Jis apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties. Jis būtų šalia Lenkijos ir patektų į vadinamojo Suvalkų koridoriaus teritoriją.
Vietos bendruomenė yra išreiškusi nepritarimą karinio poligono įrengimui Kapčiamiestyje.
