Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė, kad savo pasisakymais apie Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pažeidė politikų elgesio kodekse nustatytą pagarbos žmogui ir valstybei principą.
Tokiam sprendimui pritarė dauguma komisijos narių, išskyrus „aušrietę“ Daivą Žebelienę.
„R. Žemaitaitis (…) „Facebook“ paskyroje, naudodamas menkinančio niekinančio pobūdžio žodžius „fondačiulpys“, „žulikas“, „šunauja“ ir kt., savo teiginių apie tai, kad LRT savo veikloje remiasi komunizmo ideologija, yra penktoji kolona, kelianti grėsmę valstybei, o taip pat apie tai, kad žurnalistas turi sveikatos problemų, nepagrįsdamas jokiais faktais, pažeidė (…) pagarbos žmogui ir valstybei principą“, – rašoma etikos komisijos priimtoje išvadoje.
Nacionalinio transliuotojo Etikos komisijai pateiktame skunde buvo nurodoma, jog „Nemuno aušros“ vedlio „Facebook“ paskyroje išsakyti teiginiai apie LRT pažeidžia etikos principus.
Kaip pavyzdžiai pateikta kritika LRT transliacijoms, transliuotojo vadinimas „purvasklaida“, žurnalisto Edmundo Jakilaičio įžeidinėjimai, taip pat teiginiai „Komunistuojantis LRT pabudo?“ bei „senas KGB metodas, jei tau skambina iš LRT, tai tarybinis tvaiką gali nuotoliu užuosti!“.
Nacionalinio transliuotojo teigimu, tokie teiginiai yra nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodeksu, pažeidžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės principus.
Komisijos posėdyje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius ragino „aušriečius“ paskatinti R. Žemaitaitį keisti retoriką.
„Galbūt frakcijos (nariai – BNS) galite pakalbėti su savo partijos pirmininku ir (...) įtikinti frakcijos vadovą, partijos pirmininką vis dėlto liautis naudoti niekinančią retoriką įvairių institucijų, įvairių žmonių, įvairių politinių oponentų atžvilgiu. Ir man atrodo tada tikrai nereikės čia dažnai rinktis ir diskutuoti“, – pabrėžė parlamentaras.
Tuo metu D. Žebelienė posėdyje sakė, kad „aušriečių“ lyderis savo pasisakymais siekė didesnio LRT skaidrumo.
„R. Žemaitaitis, aišku, naudoja tą aštresnę politinę kritiką, pagrįstą auditais, viešais debatais. Jis siekia didesnio skaidrumo ir manau ta nuomonė, kuri yra pagrįsta, tai siekia skatinti diskusiją apie LRT esamas problemas, o ne žeminti kaip instituciją“, – teigė ji.
Į „aušrietės“ nuomonę atsakiusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžė, kad savo pasisakymais R. Žemaitaitis tyčiojosi iš LRT ir jos žurnalisto.
„Parašymas, (Edmundą – BNS) Jakilaitį „užpuolė spalinės“ ar „žiūrint į jį atrodo, kad jis kirminų turi“. Čia jūs matote konstruktyvią kritiką? (...) Čia jau yra pasisakymas turintis patyčių kontekstą“, – aiškino ji.
Gruodžio pabaigoje portalas „15min“ skelbė, jog R. Žemaitaitis yra dažniausiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nagrinėjamas šios kadencijos parlamentaras, vien pernai jo elgesys penkis kartus buvo pripažintas neetišku.
LRT generalinė direktorė: metus laiko patiriame grasinimus ir melą iš „Nemuno aušros“ vadovų
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad visuomeninis transliuotojas jau metus laiko viešojoje erdvėje patiria spaudimą iš partijos „Nemuno aušros“ vadovų. Pasak jos, „aušriečių“ retorika LRT atžvilgiu jau daro įtaką ir visuomenės požiūriui į visuomeninį transliuotoją.
„Kalbant apie grasinimus, kad kažkas grasintų fiziniu susidorojimu, aš nesu patyrusi tokių grasinimų. Tačiau jau metus laiko mes patiriame grasinimus, melą ir manipuliacijas viešojoje erdvėje iš „Nemuno aušros“ vadovų, kalbu konkrečiai apie Remigijų Žemaitaitį ir taip pat poną A. Skardžių, kurio teiginius apie LRT veiklą buvome apskundę Seimo Etikos ir procedūrų komisijai“, – trečiadienį LRT pataisas svarstančioje darbo grupėje teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Taip ji kalbėjo po konservatoriaus Vytauto Juozapaičio užduoto klausimo, ar LRT žurnalistai patiria grasinimus susidoroti. Politikas referavo į ankstesnius LRT tarybos narių pasisakymus, kad kai kuriems iš jų esą buvo grasinama fiziniu susidorojimu.
LRT generalinė direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio teiginiai yra apskųsti teismui.
„Vyksta nuolatinis spaudimas LRT žurnalistams dėl jų darbo, LRT žurnalistai buvo išprašyti iš Audito komiteto posėdžio. Tai yra neteisėtas veiksmas. Daromas spaudimas dėl turinio, aš turiu omeny, kai buvo kalbama konkrečiai „Panoramos“ žurnalistui. Ir yra daugybė teiginių, kad LRT yra vagys, komunistai. Yra įvairiausių teiginių, kurie yra šiuo metu apskųsti teismui“, – tvirtino visuomeninio transliuotojo vadovė.
„Taip pat noriu pasakyti, kad šios partijos skleidžiama melaginga informacija ir manipuliacijos apie LRT veiklą jau veikia gyventojų požiūrį į LRT. Mes tą matome iš tyrimų. Manau, kad tokiu būdu daroma didžiulė žala sanglaudai, visuomenės telkimui šiame geopolitiniame kontekste“, – pridūrė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat ragino darbo grupės narius pripažinti, jog jų svarstomi LRT pakeitimai neturi nieko bendro su Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito išvadomis.
„Būkime sąžiningi, teisingi ir pripažinkime, kad šitie planuojami pakeitimai, kuriuos jūs diskutuojate šioje Seimo darbo grupėje, neturi nieko bendro su VK rezultatais“, – sakė ji.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
