Donaldas Trumpas, pradėjęs kadenciją, paskelbė, kad Grenlandija turi atitekti Amerikai dėl pačios Amerikos saugumo. Praėjus kone metams, D. Trumpas grįžo prie temos. Kalėdų išvakarėse jis paskyrė specialųjį pasiuntinį Grenlandijoje ir pakartojo, kad Amerikai reikia Grenlandijos. Pridėkime D. Trumpo veiksmus siekiant pakeisti režimą Venesueloje, jo diplomatiją su Rusijos ir Baltarusijos diktatoriais, ir tampa akivaizdu, kad Lietuva stovi kryžkelėje. Laikytis vertybių, t. y. demokratijos, žmogaus teisių, ar pasukti realpolitik keliu, ieškant pragmatiškų sandėrių dėl savo saugumo? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su diplomatu, ambasadoriumi, buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku.
– Koks būtų jūsų atsakymas dėl Lietuvos: ar vertybės, ar realpolitik turėtų būti prioritetas?
– Manau, tai vienas kitam neprieštarauja. Vertybes reikia diegti, jas saugoti ir tausoti pas mus Lietuvoje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje. O kai reikalai susiję su užsienio politika ir nacionaliniu saugumu, be abejonės, tai yra mūsų nacionaliniai interesai ir turime elgtis pragmatiškai.
Visų pirma, pripažįstant tuos giluminius pokyčius, kurie jau įvyko per pastaruosius metus D. Trumpui vadovaujant galingiausiai mūsų sąjungininkei ir perrašant žaidimo taisykles tiek viduje, tiek išorėje, kontraktinė diplomatija ir labai akivaizdžia nauda bei interesais pagrįsta užsienio politika negali mums nedaryti įtakos, privalome daryti korekcijas.
– Būtent ta diplomatija pirmoje vietoje ar nauda, interesai, galia?
– Manau, pirmiausia yra mūsų nacionaliniai interesai: gerovė ir saugumas. Gerovė – kad verslas galėtų kurti pridedamąją vertę ir vertę apskritai tiek kariuomenei, tiek diplomatijai. Žiūrint iš dabartinių geopolitinių pokyčių, kaip baigsis karas Ukrainoje, turint omenyje Baltarusijos ir Rusijos kaimynystę, kad mes išvengtume karo ir būtume stipriausiai pasiruošę atremti galimą iššūkį ar provokaciją, tam reikalinga stipri ekonomika. Tam reikalingi ir mūsų draugai, ir mes negalime ignoruoti tų pamatinių pokyčių, kuriuos daro Trumpas: jis kalbasi tiek su Putinu, tiek su Lukašenka, atsisako demokratijos eksporto ir teigia, kad yra už taikius bei komerciškai naudingus santykius. Tą jis dabar, matyti, daro ir su mūsų kaimynais.
– Taigi, Baltarusiją jūs turite turbūt galvoje.
– Taip.
– Iš tikrųjų, nes po to, kai Trumpas pradėjo pokalbį su Lukašenka, tas per du kartus paleido 175 politinius kalinius ir panaikino Jungtinių Valstijų sankcijas „Belaruskalij“. Dabar Lietuvai turbūt jau kyla klausimų, nors kol kas viešojoje erdvėje matome pasakymų, kad tai yra ne vienos Lietuvos reikalas, kad tai yra ir Europos Sąjungos sankcijos, taikomos baltarusiškoms trąšoms.
Ar jūs ateityje mėgintumėte sieti Lietuvos situaciją su baltarusiškomis trąšomis su kažkokiais konkrečiais, pragmatiškais sprendimais, kurių ji galėtų prašyti, tikėtis, derėtis su Jungtinėmis Valstijomis? Pavyzdžiui, mes leidžiame vežti trąšas per mūsų teritoriją, o amerikiečiai pažada konkretų laiką, kad čia liks jų kariai.
– Manau, pirmiausia mums reikia kalbėtis su D. Trumpo administracija, su jo pasiuntiniais, su juo pačiu.
– O jūs įtariate, kad tokie pokalbiai nevyksta?
– Iš išorės matau, kad jau vyksta, kadangi čia lankėsi ir specialusis pasiuntinys Johnas Cole, ir mūsų ministras buvo Vašingtone, ir ambasadorius naujas stengiasi, daug visko dirba, ir premjerė Ruginienė susitiko su atstovais.
Aš manau, kad svarbiausia, ir, žinote, tik stiprūs, valingi žmonės gali [tai padaryti], – priimti tam tikras korekcijas nebūtinai dėl noro, bet dėl būtinumo. JAV mums yra svarbiausias partneris užtikrinant mūsų saugumą. Nėra kitos jėgos, kuri esant pavojui galėtų apsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą. Todėl mes ir turėsime tą tokį blendą tarp „Village People“ Y.M.C.A. ir Bethoveno Devintosios simfonijos, „Odės džiaugsmui“. Turėsime sugebėti kažkaip pagal ją šokti ir veikti.
Todėl šiuo atveju, manau, mums reikalingas ramus, profesionalus pokalbis su amerikiečiais, ką mes galime duoti jų interesams patenkinti. Akivaizdu, tai ne tik politinių kalinių išlaisvinimas, ne tik siekis, kad Trumpas gautų Nobelio taikos premiją, ką mes galėtume paremti kažkuriuo metu ar net jį iškelti, bet savo ruožtu kažkas vyksta dėl „Belaruskalij“. Aš nežinau, kas vyksta – ar aktyvų įsigijimas, ar tranzito kontrolė.
Turėkime omenyje, kad Klaipėda akivaizdžiai yra istoriškai artimiausias uostas ir, ko gero, pigiausias uostas, kuris gali generuoti. Vien tik geležinkeliai, kiek atsimenu iš ankstesnių laikų prieš sankcijas, per 100 milijonų eurų generuodavo pajamų, dar uostas pusę tiek.
Mes turime kalbėti, kuo mes galime padėti D. Trumpui, jeigu tai yra jo interesas, ir kuo jis mums gali padėti, pavyzdžiui, padidinti kariuomenės buvimą Lietuvoje. Apskritai net ir verslo įsitraukimas, net jeigu Amerikos ekonominis interesas padidėtų Lietuvoje tiesiogiai investuojant ar per tranzitą iš tos pačios Baltarusijos, manau, mes būtume saugesni ir tuo pačiu metu uždirbtume.
– Žiūrėkite, ambasadoriau, bet jeigu mes galvotume apie tai, apie ką jūs esate užsiminęs, kad dėl „Belaruskalij“ kažkokių interesų turi pats Trumpas, t. y. jo šeima. Šiuo atveju, jeigu Lietuva tarsi eitų prie kažkokio pragmatiško sprendimo ir siūlymo, tai ji būtų tarsi ne su Amerika, bet su Trumpu. Mes remtumėme, Lietuva kaip valstybė remtų ne Jungtines Valstijas, bet Trumpą ir jo šeimą. Bet Trumpas šiandien yra, rytoj – ne, o kaip tada?
– Trumpas dar tikrai bus mažiausiai trejus metus ir mes nežinome, kas bus po trejų metų. Ar tai bus JD Vance‘as, ar bus demokratas, kurių dar šiuo metu nematome. Taip kad nereikia taip supriešinti Amerikos, nes Amerikos interesai yra ilgalaikiai, ir jeigu jie įsitvirtins ekonomiškai, tai bus gerai ir Lietuvai, bus [gerai] ir mūsų saugumui, ir ekonomikai.
– Bet vėlgi, Lietuva šiuo atveju nėra tokia, galima sakyti, visiškai savarankiška. Ji yra Europos Sąjungos narė ir Europos Sąjunga labai vertina vertybes, demokratiją, žmogaus teises, apie tai daug kalba. Amerikoje nuo to tarsi šiek tiek žengiama atgal ir, man regis, bent jau Trumpui didelio įspūdžio tos Europos Sąjungos vertybės nedaro. Kaip tada Lietuva turėtų jaustis su savo pragmatišku požiūriu į Amerikos veikimą?
– Mes neturime atsisakyti vertybių, laisvės, demokratijos, atjautos, meilės artimajam ir turime tą skiepyti savo šalyje. Bet vėlgi, žinote, aš kadangi dabar versle, tai žiūriu ne į procesą, žiūriu į rezultatą, kas įvyko per penkerius metus. <...> Revoliucijos Baltarusijoje neįvyko, sankcijos kol kas nepadarė tų permainų, todėl visuomet reikia žiūrėti, koks rezultatas.
Jeigu mes to nepasiekėme ir jeigu mes turime šerifą, svarbiausią mums sąjungininką, kuris atsisako demokratijos eksporto, kuris sako, kad nepirš demokratijos socialinių permainų, o žiūrės taikių, komerciškai naudingų santykių, mes norime nenorime turėsime prisitaikyti prie mūsų svarbiausio šerifo išsakytos valios ir noro tam, kad [būtų galima] išlaikyti Amerikos buvimą, kuris yra kritiškai svarbus Lietuvos gynybai.
– O kaip tada iš viso mes turime žiūrėti į tai, kad jų Nacionalinė saugumo strategija skelbia, kad reikėtų netgi pasistengti, kad keturios valstybės Europos Sąjungoje kažkokiu būdu galėtų iš jos pasitraukti. Kalbama apie Lenkiją, Vengriją, Austriją ir Italiją. Kaip su tokiais veiksmais taikstytis? Ar tai neskaldo? Ar tai – ne skaldanti politika?
– Na, akivaizdu, kad Amerika visuomet stengdavosi, – gal mes nematydavome, – skaldyti ir valdyti. Tai jų interesas. Jie stengėsi skaldyti visų pirma Rusijos ir Kinijos sąjungą, nes tokiu būdu geriau turėti dvi branduolines valstybes, kurios neveiktų išvien, negu [veiktų] kartu. Priešindavo visada ir Europos šalis. Žiūrėkite, iki labai neseniai dauguma europiečių, Europos Sąjungos, Europos valstybių vadovų nebuvo linkę investuoti į gynybą, nes gaudavo kitokių signalų iš pačios Amerikos. Tik dabar Trumpas jau sako, laikas jums patiems pasirūpinti savo gynyba.
Taip kad šitoje vietoje aš nematyčiau tragedijos. Nacionaliniai interesai yra nacionaliniai interesai, Amerika nori dominuoti ir Europoje, ir Azijoje. Savo ruožtu mums, žiūrint iš savo perspektyvos, iš Vilniaus, iš Lietuvos, Amerika yra kol kas nepakeičiamas veiksnys, nepakeičiamas sąjungininkas tol, kol visos Europos kariniai gebėjimai sudaro tik apie 20 proc. Amerikos karinių gebėjimų, ir tik Amerika galėtų mums padėti sėkmingai atremti iššūkį. Todėl mums reikalinga, teks pagal tą Y.M.C.A. ir pagal „Odę džiaugsmui“ sugebėti šokti ir labai išmintingai vesti savo diplomatiją.
– Kaip jūs vertinate tai, ką visai neseniai keli Amerikos ir britų leidiniai anonsavo, kad Trumpo įsakymu bus atšaukta, vienų leidinių teigimu – 30, kitų – 48 ambasadoriai, kas būtų visiškai normalu, nes jie buvo paskirti dar prezidento Bideno, demokrato laikais.
Bet ten atsiranda tokia eilutė, ir tik vienas leidinys, „New York Post“, tą mini, kad Lietuva atsiranda tarp tų valstybių, kuriose apskritai galėtų būti panaikinta ambasada. Konsulato lygmuo, suprask, liktų. Ar čia taip gali būti, ar čia galėtų būti kažkokia klaida, ar čia kažkoks spaudimas yra būtent susijęs, pavyzdžiui, kad ir su tomis pačiomis trąšomis?
– Na, jūs, Nemira, puikiai žinote, kaip gimsta istorijos ir straipsniai. Kartais jie būna autentiški, kartais – ne. Tai čia bus greičiausiai arba balandžio 1-osios pokštas...
– Dar balandžio 1-oji tolokai.
– Dar tolokai, bet visko būna politikoje. Arba [tai bus] tiesiog nevykęs žurnalisto nusirašymas į lankas. Aš neįsivaizduoju tokio scenarijaus, kad Jungtinės Amerikos Valstijos uždarytų Lietuvoje ambasadą.
Ką aš įsivaizduoju, kad gali būti, tarkime, kadrinių pokyčių, gali būti vietoj karjeros diplomato paskirtas politinis ambasadorius ar ambasadorė. Nemanau, kad tai būtų blogai. Tai būtų tik Lietuvos statuso iškėlimas, nes Lietuva per 30 metų neturėjo politinio paskyrimo, politinio ambasadoriaus, kuris turėtų priėjimą prie prezidento ne per valstybės departamento kažkurį skyrių, o tiesioginį. Jeigu toks paskyrimas įvyktų, tai būtų, manau, žymus Lietuvos statuso iškėlimas Vašingtono, Trumpo ir administracijos akyse.
– Bet gali įvykti, kad išvis neliks.
– Aš neįsivaizduoju šito. Tikrai neįsivaizduoju. Su 1–1,5 tūkst. Amerikos karių Lietuvoje, su Trumpo rodomu interesu santykiams su Baltarusija Lietuva atlieka kertinį vaidmenį. Todėl į mūsų nuomonę įsiklausys ir mes galime padaryti naudingus sandorius su Trumpu ir JAV administracija.
