Baltarusijos prezidentas žada atkurtus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Bet pabrėžia – ne santykių su Rusija kaina. Prieš savaitę Minskas 123 politinius kalinius iškeitė į sušvelnintas amerikiečių sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms.
Trąšos galėtų pasiekti Ameriką per Ukrainą, tačiau patogiausias kelias per Lietuvą. Bet iki pavasario galioja Europos Sąjungos sankcijos „Belaruskalij“ tranzitui. Prezidentas žada laikytis vertybinės politikos, nors Minskui pažadėjus sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius, prezidentūra prakalbo apie deeskalaciją. Seime atidėta ir rezoliucija dėl Baltarusijos.
Rugsėjį Baltarusija paleido 52 kalinius. Jungtinės Valstijos sušvelnino sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“. Gruodį Minskas paleido 123 kalinius, tarp kurių ir garsūs opozicijos lyderiai. Vašingtonas švelnina sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms.
„Suprantame, kad mus iškeitė į panaikintas sankcijas. Suprasti, kad esi prekė, nėra malonu. Bet reikia suprasti – svarbu išlaisvinti politinius kalinius“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.
Jungtinės Valstijos pirmosios, anksčiau už Europą, smogė į skaudžią Baltarusijos vietą – kalio trąšas. Dabar neseniai paskirtas JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as linksi galvą klausydamas A. Lukašenkos ir sako: tikslas – išlaisvinti žmones.
„Taigi paleidžiant kalinius, atšaukiame sankcijas. Jos buvo paskelbtos daugiau dėl šių žmonių įkalinimo. Tai susiję“, – teigia JAV prezidento pasiuntinys J. Coale`as.
„Prezidentas D. Trumpas nori susitarimo, kokio nors susitarimo arba postūmio santykiuose su A. Lukašenka ir tam reikalingos kortos. Akivaizdu, kad jis tas kortas atidavinėja“, – sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Nepaisant išlaisvinimų, politinių kalinių nemažėja. Opozicija sako, kad tą pačią dieną, kai paleido vienus kalinius, kitus dešimt paskelbė „ekstremistais“.
„Su Baltarusijos valdžia reikia kalbėti iš jėgos pozicijos, nes režimas supranta tik jėgos kalbą“, – pabrėžia A. Bialiackis.
„Mažiau nei 10 proc. visų politinių kalinių, o trąšos, kaip ir „Belavia“ yra ypatingos svarbos Baltarusijos režimui“, – nurodo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis.
Nors Vašingtonas ir panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, jų gabenimas – iššūkis.
„Be tranzito per Europos Sąjungą, bus sudėtinga gabenti kalį“, – sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Pigiausias, paprasčiausias kelias veda per Lietuvą. Tad valdančiojoje koalicijoje dalyvaujanti „Nemuno aušra“ sako, kad reikia jį atverti.
„Jų neturėjo visai būti, nes tai perteklinės sankcijos, sugalvotos tik Lietuvos“, – teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Karolis Neimantas, nors sankcijos galioja Europos Sąjungos lygmeniu.
„Ne, nėra nacionalinės sankcijos, tai yra Europos Sąjungos sankcijos ir griežtai jų laikomės“ – pabrėžia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas.
Europinės sankcijos galioja iki vasario pabaigos. Tad dabar baiminamasi Vašingtono spaudimo Europai ir Lietuvai.
„Taip jis gali būti, bet tiesioginio spaudimo iš JAV neturime, galiu patvirtinti“, – teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Formaliai ne, bet morališkai politiškai, galingiausia pasaulio demokratija dabar stovi mūsų priešo pusėje“, – svarstė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Bet jeigu amerikiečiai nutartų spausti, siūloma į tai žiūrėti pragmatiškai.
„Mes turime iš to išspausti naudos savo šaliai ir šiuo atveju, tikintis iš amerikiečių jų buvimo mūsų teritorijoje, tam tikrų saugumo garantijų“, – teigė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
„Tai nesąmonė. Dėl visai kitų priežasčių JAV kariai čia išlieka“, – prieštaravo Ž. Pavilionis.
„Sudėti JAV karių buvimą su trąšomis yra labai neatsargus žingsnis“, – teigė ir politologas V. Jurkonis.
Apie galimybę susieti platesnį amerikiečių karių buvimą su baltarusiškų trąšų tranzitu, užsiminė ir prezidento patarėjas, bet vėliau sakė, kad tai net nesvarstoma.
„Vienas išmintingas žmogus pasakė, geriausiai apsimokanti politika – vertybių politika“, – pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atsiduriame tarp dviejų nelabai prognozuojamų veikėjų: iš vienos pusės A. Lukašenka, kuriuo negalime pasitikėti, iš kitos pusės – amerikiečiai, kurie turi pragmatinius trumpalaikius tikslus“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Europa kol kas elgiasi priešingai nei Jungtinės Valstijos. Bendrijos diplomatijos vadovai hibridines atakas ir ypatingos svarbos infrastruktūros trikdymą įtraukė į kriterijus, kai Baltarusijai galėtų būti įvestos sankcijos. Lietuva sako, kad pagrindo sankcijų švelninimui nėra.
„Tolimesni žmogaus teisių pažeidimai, represijos, pagalba Rusijai“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Raudonos linijos, patiriame hibridines atakas. Baltarusijoje niekas nepasikeitė“, – aiškino R. Motuzas.
Jungtinių Valstijų pasiuntinys sako, kad A. Lukašenka pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą.
„Jis neseniai sutiko padaryti viską, ką gali, balionams sustabdyti. Manau, Baltarusijos prezidentas nuoširdžiai bando tai nuraminti. Manau, užtruks laiko“, – sakė J. Coale`as.
Nepaisant naujų sankcijų inicijavimo Baltarusijai Europos Sąjungos lygiu, Lietuva jau švelnina retoriką.
„Dabar laikas šiek tiek deeskaluoti situaciją. Neturim jokio pagrindo eiti toliau ir kelti temperatūrą“, – nurodė D. Matulionis.
Seime atidėta ir rezoliucija siūlanti suvienodinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
„Luktelkim galbūt šiandien keičiasi vėjas palankus balionams, pažiūrėsim, kaip laikosi A. Lukašenka savo įsipareigojimo“, – svarstė R. Motuzas.
„Pradės pūsti balionus į mūsų pusę ir pamatysim, kaip tie pažadai subliukš kaip tie balionai“, – prieštaravo Ž. Pavilionis.
Be to, Baltarusija vis dar neišleidžia ir Lietuvos vilkikų. Buvę užsienio reikalų ministrai netiki A. Lukašenkos pažadais.
„Mes nesugebėjome sustabdyti atakos, tai reiškia, kad mes turim prašyti, kad A. Lukašenka sustabdytų ataką ir būti pasiruošę mokėti bet kokią kainą, kurią jis paprašys. Jei mus pagavo už rankos, o šiuo metu esame pagauti, tai tą ranką lauš“, – svarstė G. Landsbergis.
„Pasitikėti režimu, pasitikėti, kad jie ateityje nekels problemų, tai labai abejočiau“, – jam pritarė L. Linkevičius.
Baltarusijos opozicija ragina nepasitikėti Minsku ir mato skirtingus Europos bei Jungtinių Valstijų vaidmenis.
„Amerikiečiai saugo gyvybes, o manau, kad Europos Sąjunga turi padėti baltarusiams išsaugoti šalį“, – akcentavo S. Cichanouskaja.
Tačiau ir koalicijos partnerių požiūriai skiriasi.
„Ne mes būsim sprendimo priėmėjai, JAV padiktuos sąlygas, kaip mes turėsime elgtis“, – teigė K. Neimantas iš „Nemuno aušros“.
Komiteto pirmininkas, socialdemokratas, sako, kad reikia Europos „vienybės prieš JAV“.
Baltarusijos prezidentas užsimena apie didelį sandorį su Jungtinėmis Valstijomis. Bet pabrėžia – ne Rusijos sąskaita. Amerikiečiai sako, kad bus paleista ir daugiau kalinių.
