Valdantieji neplanuoja atsisakyti įstatymo pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo LRT vadovo atleidimą iš pareigų, jos toliau bus svarstomos, kai pasveiks Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Tai paaiškėjo po ketvirtadienį vykusio valdančiosios koalicijos lyderių susitikimo pas Seimo pirmininką Juozą Oleką.
„Kol kas laukiame, kokia situacija yra su Kęstučio Vilkausko sveikata, ir tada vertinsime, ar galime šiemet, ar kitais metais svarstyti šį klausimą“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
„Aš įsivaizduoju, kad iki to laiko, kol paaiškės, turbūt įvyks ir visokių įvairių diskusijų, nes suinteresuotų pusių labai daug, tačiau poreikį pataisoms mes matome ir manome, kad jas reikėtų daryti“, – pridūrė ji.
Tą patį kalbėjo ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė.
„Turime nagrinėti iki galo, dabar pasitraukti nėra kur ir nėra tikslo pasitraukti, kadangi pataisos yra reikalingos, nėra poreikio tiesiog atsitraukti“, – sakė L. Girskienė.
R. Žemaitaitis sakė nematąs reikalo sudaryti ir kokią nors darbo grupę aptarti LRT įstatymo pakeitimus.
„Nebent sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų, ar Agnės Širinskienės katinas nebus per senas, kada reikės atleisti direktorę (...). Opozicija toliau tyčiojasi iš valstybės, ji nori sudaryti grupę, kuri tyčiotųsi iš jų pačių pateiktų pasiūlymų. Tai tikrai galiu pasakyti, kad tokių pasiūlymų mes nenagrinėjame ir nenagrinėsime. Komitetas jau padarė svarstymus ir daryti kažkokią papildomą valdybos darbo grupę visiškai nėra pagrindo“, – tvirtino „aušrietis“.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė tvirtino, kad frakcija neplanuoja pokyčių ir Kultūros komiteto sudėtyje.
„Komitete valdančiosios daugumos yra keturi atstovai, opozicijos – trys, ir nereikia ten pirmininko lemiamo balso. Net jeigu tai būtų pakaitinis kažkuris žmogus, daugumą vis tiek turi koalicija“, – sakė O. Leiputė.
Ji skeptiškai įvertino prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingos Ruginienės siūlomą išeitį iš situacijos, kad turėtų in corpore trauktis LRT taryba, tuomet turėtų atsistatydinti ir nacionalinio transliuotojo vadovė bei jos pavaduotojas.
„Nemanau ir nematau poreikio atsistatydinti LRT tarybai. (...) Būtent, kad LRT taryba imasi veiksmų, jų atsakomybėje yra matyti ir audito rezultatus, ir ten esančius dalykus, tai atsistatydinimą matyčiau, viena vertus, kaip galimą sprendimą, kita vertus, ir kaip tokį nubaudimą už tai, kad dirba. Manau, kad LRT taryba pati turi apsispręsti ir iš šono siūlymo bent jau aš savo vardu tai neteikčiau. Manau, kad jie stengiasi dirbti“, – teigė O. Leiputė ir pabrėžė, kad tai jos asmeninė nuomonė.
Seimo pirmininkas: labiau realu, kad LRT pataisos kelsis į sausį
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad labiau realu, jog įstatymo pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą iš pareigų, priėmimas nusikels į sausį.
Tai jis pranešė ketvirtadienį po susitikimo su trijų opozicinių frakcijų nariais.
„Labiau realu, kad kelsis į sausį“, – teigė J. Olekas.
Per šį susitikimą pranešta, kad nenumatyto Seimo posėdžio šiuo klausimu jau nebebus, tačiau parlamento vadovas negalėjo pasakyti, ar valdantieji sutinka atsitraukti nuo pataisų.
„Kol kas nėra galutinio sprendimo“, – teigė jis.
Parlamento vadovas tvirtino, kad viena iš galimų išeičių iš susidariusios situacijos būtų LRT tarybos ir vadovybės atsistatydinimas.
Opozicijos atstovai sakė siekiantys, kad projektas išvis nebebūtų svarstomas.
„Mums svarbu, kad šis projektas neitų į priekį, kad nebūtų skubos, ir dar viena labai svarbi sąlyga – kad Seimo valdybos sprendimu būtų sudaryta darbo grupė, į kurią įeitų žiniasklaidos atstovai, interesų grupių atstovai, tame tarpe ir politikai, kuri galėtų, pasinaudodama tiesiog normaliu laiko tarpu, padiskutuoti apie tai, ką daryti toliau“, – žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, situacijos deeskalavimas yra Seimo pirmininko rankose.
„Tai priklauso nuo to, kiek kietumo, kiek tvirtumo ir ryžto jis turės. Esu buvusi Seimo pirmininko pozicijoje, žinau, kad reikia daug moderuoti, reikia tartis, bet kai kuriais momentais reikia būti principingam. Tai dabar matysime, kaip Juozas Olekas sugebės apginti tą poziciją, kurią aptaria su opozicija“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, J. Olekas ateina išklausyti opozicijos, tačiau neturi mandato, ką nors nuspręsti.
„Matyt, būtų protinga jau rytoj susiburti ir susibėgti tokiam formate, kur jau yra visi sprendimų priėmėjai valdančiųjų pusėje, kad pasižiūrėtume, ar įmanomas susikalbėjimas, ar ne“, – tvirtino jis.
L. Kasčiūno teigimu, dabartinis projektas turėtų būti tiesiog užšaldytas.
Demokratas Lukas Savickas sakė, kad Seimo vadovui buvo išsakytas prašymas bandyti normalizuoti darbą parlamente.
„Išsakėme aiškias principines nuostatas, kad iš neteisės teisė negimsta ir reikia išgirsti valdančiųjų principinį atsakymą, kad jie atsiriboja tiek nuo šio skubos tvarka svarstomo LRT įstatymo, lygiai taip pat ir nuo Remigijaus Žemaitaičio teikto įstatymo projekto“, – tvirtino L. Savickas.
„Skuba turi baigtis, šių procesų nagrinėjimas turi baigtis ir tuomet turi būti kalba apie bendrą darbo grupę iš visų parlamentinių frakcijų, lygiai taip pat įtraukiant žiniasklaidos atstovus, protesto organizatorius ir tuomet ieškoti naujo, telkiančio projekto, ir tik toks gali judėti į priekį“, – pridūrė jis.
LRT įstatymo pataisos, lengvinančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą, įstrigo per jų svarstymą Kultūros komitete sunegalavus pirmininkui socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui. Per nuotolinį komiteto posėdį ketvirtadienį jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į Santaros klinikas atlikti tyrimų.
Ketvirtadienio vakarą turėjo vykti nenumatytas Seimo posėdis, kuriame būtų pradėta minėtų pataisų priėmimo procedūra. Tačiau jis vykti negali, kol pagrindinis komitetas, tai yra Kultūros, neapsvarstė visų projektui pateiktų pasiūlymų.
Per neeilinį Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį turėjo būti apsvarstyta apie 470 pasiūlymų LRT įstatymo pakeitimo projektui.
Dauguma jų yra opozicinių politikų, šiems taip siekiant vilkinti pataisos priėmimą taikant parlamentinę filibusterio taktiką.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Per svarstymo stadiją netikėtai buvo pritarta opozicijos pasiūlymui, kad visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia taryba slaptu balsavimu, o dėl nepasitikėjimo jis gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia juo nepasitikėjimą.
Per priėmimo procedūrą ši redakcija turi būti pakeista. Pakeitimą valdančioji koalicija siekė priimti skubos tvarka dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią ir šią savaitę surengtuose mitinge prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
