JAV panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms. Lietuva tikisi, kad po Jungtinių Valstijų ir Baltarusijos derybų Minskas laikysis pažado ir nustos siųsti kontrabandinius balionus bei trikdyti Vilniaus oro uosto darbą. Tačiau, pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, Lietuva ir toliau prašo Europos Sąjungos griežtinti sankcijas Baltarusijai. Ministras patvirtina, kad Amerikos specialusis pasiuntinys su Minsku kalbėjo ir apie Baltarusijoje sulaikytus Lietuvos įmonių vilkikus, kurie, kaip tikisi jis, bus paleisti.
„Ryto garsuose“ – užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
– Jungtinių Valstijų pasiuntinys pranešė sulaukęs [Aliaksandro] Lukašenkos pažado pasistengti, kad į Lietuvą daugiau kontrabandiniai balionai neskristų. Pirmiausia, ministre, ar jūs turite kokios nors oficialios informacijos, kad iš tiesų toks pokalbis vyko, toks yra susitarimas ir ką galbūt netgi toliau reikėtų daryti Lietuvai?
– Mes siekėme savo diplomatinėmis pastangomis pokalbiuose su Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais, kad ši tema būtų įtraukta į JAV ir Baltarusijos vykstančias derybas, pokalbius. Tas ir įvyko. Kalbėtasi buvo su komanda prieš vykstant į Minską. Kaip žinia, ir Johnas Coale'as, specialusis pasiuntinys, buvo susitikęs ir su prezidentu, ir su premjere. Aš taip pat bendravau su vykusia komanda ir taip mes turime patvirtinimą, kad apie tai buvo šnekėta ir tie žodžiai, kurie buvo ir viešai išsakyti jau grįžusio iš Minsko specialaus pasiuntinio, kad išgirdo pažadą sutvarkyti šią problemą, mes turime patvirtinimą, kad taip ir buvo. Tai dabar lūkestis yra, jog Baltarusijos pusėje bus imtasi deramų veiksmų ir mūsų kritinė infrastruktūra bei civilinė aviacija bus nustotos trikdyti. Mūsų lūkestis yra, kad taip ir įvyks. Lygiagrečiai, žinoma, mes savo namų darbus ir toliau turime daryti.
– Ar yra dabar svarstomas variantas, jeigu taip neįvyks?
– Jau tada reikštų, kad žodis, kuris buvo duotas JAV ir tikrai didelėms prezidento [Donaldo] Trumpo komandos pastangoms išspręsti klausimą su Baltarusija, yra pavestas. Ir čia turbūt jau visai kitokio lygmens ir pasekmės turėtų būti. Mes siekiame, kad šis klausimas taptų JAV ir Baltarusijos darbotvarkės dalimi. Mes tą pasiekėme, kaip ir šalia kitų Lietuvos rezultatų, padaryti tą Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos santykių dalimi, NATO ir Baltarusijos santykių dalimi. Tai jeigu JAV ir Baltarusijos santykiuose tai taps akmeniu, esu įsitikinęs, kad tai turės pasekmių viskam, kas šiuo metu vyksta tarp šių dviejų valstybių.
– Už tai, kad Baltarusija paleistų 123 politinius kalinius, amerikiečiai naikina sankcijas baltarusiškoms kalio trąšomis. Ministre, gal jūs turite kokios nors daugiau informacijos, nes mes bent jau viešoj erdvėj daug tos informacijos neturim?
– Pats būdas, kaip jau yra tos sankcijos šiek tiek sušvelnintos, yra panašus į tą, kuris buvo pritaikytas, sušvelninus sankcijas „Belaviai“. Prieš tai buvusių politinių kalinių paleidimo kaina, sakykime, susitarimo dalykas, tai reiškia, kad yra išduodama vadinama bendroji licencija sudarinėti sutartis su kompanijomis, kurios buvo sankcionuotas.
Tai reiškia, kad turtas lieka įšaldytas, apribojimai galioja, tik galima sudarinėti sutartis ir toks sušvelninimas gali bet kada būti sugrąžintas – tai vadinamas snapelio apsukimo mechanizmas, kad nebereikėtų vėl iš naujo eiti visų procedūrų įvesti sankcijas, kad yra labai daug sąlygų ir jeigu tų sąlygų nesilaikoma, sankcijos pilna apimtimi grįžta. Mes žinome, kad eina kalba apie dvi kompanijas. <...> Tai reikš, kad JAV įmonės galės sudarinėti su jomis sutartis. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad tai neturi įtakos ES sankcijoms. Tai taip pat neturi įtakos Lietuvos priimtiems sprendimams dėl prekybos su Baltarusija ar dėl Baltarusijos produkcijos gabenimo tranzitu per Lietuvą.
– Vadinasi, net jeigu ir, pavyzdžiui, amerikiečiai ar kokios nors kitos valstybės galėtų tas trąšas pirkti iš Baltarusijos, jos per Lietuvą nevažiuos?
– Tai reiškia, kad ES sankcijos yra tegaliojančios ir jos galioja tiek importui, t. y. sutarčių sudarymui su įmonėmis, tiek tranzitui. Ir dėl to mes jau turėjome išaiškinimą ir tas klausimas yra atsakytas. Tai kodėl ES sankcijos galioja? Tokios veiklos negalima vykdyti nei Lietuvoje, nei per Latvijos uostus, nei per Lenkijos uostus, kaip yra dažnai tyčia meluojama Lietuvos viešoje erdvėje kai kurių politikų. Tai to negalima daryti. ES sankcijos lieka galioti.
Šios sankcijos yra visiškai JAV reikalas. Aš tik priminsiu, kad kai jos buvo įvestos 2021 metais su įsigaliojimo laikotarpiu ir įsigaliojo 2021 metų gruodžio 8 dieną, tai prieš ketverius metus ES tokių sankcijų neturėjo. Jas įvedė JAV, reaguodamos į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje. Kaip žinia, tebesitęsia politinės opozicijos persekiojimas po 2020 metų pagrindinių protestų, kai buvo pavogti rinkimai Baltarusijoje. Tai JAV įvedė šias sankcijas savarankiškai. ES tuo metu vėlavo ir dabar savarankiškai dėl tų pačių žmogaus teisių priežasčių nusprendė jas šiek tiek sušvelninti, tai mums tiesioginės įtakos kaip ir anąsyk, taip ir dabar nėra.
– Visgi jūs turite pavedimą mūsų premjerės derėtis su ES kitomis šalimis narėmis, kad Baltarusijai būtų įvestos naujos sankcijos. Taip Lietuva nori atsakyti ar norėtų, kad būtų atsakyta Baltarusijai dėl to, kad ji pastaruosius kelis mėnesius masiškai mus atakuodavo kontrabandiniai oro balionais. Tai dabar kokia yra situacija? Jūs pats gi susitinkate šiomis dienomis su ES užsienio reikalų ministrais. Dar kažkokie paketai svarstomi, prašysite naujas sankcijas įvesti ar čia taip viskas ir sustoja?
– Tai buvome visą procesą sudėlioję etapus ir, kaip ne kartą esu sakęs, pirmasis etapas buvo išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų režimą, numatant papildomus su hibridinėmis atakomis susijusius kriterijus. Esame tikrai parengę ir turime gerai argumentuotus kriterijus, t. y. kritinės infrastruktūros veiklos trikdymas, atakos prieš tokią infrastruktūrą, dezinformaciją. Ir aš labai tikiuosi sulaukti 26 kitų užsienio reikalų ministrų pritarimo jau šį pirmadienį ir tie kriterijai bus galutinai patvirtinti.
Kitas etapas yra individualios sankcijos asmenims, kurie organizuoja šią veiklą, prisideda arba sudaro sąlygas jai vykti, t. y. prieš Lietuvą leisti balionus, kurie trikdo mūsų taikų gyvenimą, ir taip pat sektorinės sankcijos. Šis etapas šiek tiek dar užtruks, tačiau bet kokiu atveju jis vyksta. Tai kol yra daroma žala Lietuvai, kol yra daroma žala NATO, oro erdvei, Europos Sąjungos saugumui, pristabdyti procesą aš nematau pagrindo. Pamatysime, jeigu situacija pasikeis taip, kaip buvo pažadėta, tada bus nauja situacija ir galėsime svarstyti. Šiai dienai visos Lietuvos diplomatijos pastangos, kurios buvo įjungtos pilna apimtimi, važiuoja tolyn.
– Dabar dėl bendradarbiavimo su Baltarusija. Neseniai sakėte, kad ambasadoriui ypatingiems pavedimams lygiu Lietuva yra pasirengusi kalbėtis su Baltarusija. Pirmiausia, ministre, kad būtų visiems aišku, kokiu lygiu šiandien Lietuva kalbasi su Baltarusija, kai atsiranda poreikis?
Diplomatai kalbasi su Baltarusija per laikinąjį reikalų patikėtinį Vilniuje. Baltarusija turi savo atstovą, kaip ir Lietuva turi savo atstovą Minske, tai per šį kanalą vyksta susižinojimas. Mes perduodame savo protesto notas į rankas, žodžiu palydime. <...> Taip pat ne viena institucija techniniame lygmenyje <...> keičiasi informacija su Baltarusijos puse. Lygiai taip pat ir mūsų pasieniečiai perduoda informaciją, kai mato, apie pažeidimus, vykstančius Baltarusijos pusėje, sakykime, pripučiamus balionus, kurie tuoj kils, ar kitose situacijose. Turime ne vieną kanalą. Ko Baltarusija iš mūsų reikalavo, tai pradėti politines derybas dėl visos šios situacijos, dėl vykdomos hibridinės atakos, į ką Lietuva atsakė neigiamai, tačiau visoms tokio pobūdžio sienos problemoms spręsti esame nurodę, kad turime ambasadorių ypatingiems pavedimams. Jo ypatingasis pavedimas ir yra visi tos sienos klausimai. Kvietėme Baltarusijos pusę būtent taip ir vykdyti tuos pokalbius ir konsultacijas, tačiau iš Baltarusijos pusės buvo atsisakymas.
Ne vieną kartą esame tai raštu užfiksavę ir apie tai ir Lietuvos Seimo narius buvau informavęs, ypač tuos, kurie sako, kad Lietuva neva nesikalba, tai čia Baltarusijos pusė nesikalba, nes ne kalbėtis yra poreikis, o noras nulaužti politinę izoliaciją, turėti derybas apie kažką ir išnaudoti kaip svertą prieš mus vykdomą hibridinę ataką. Lietuvos pozicija nuo pat pradžių <...> turi remtis, visų pirma, į nuoseklumą ir strateginę kantrybę. Pirma, mes turime įgyti svertus, t. y. įrankius, kuriais mes galime daryti įtaką Baltarusijos elgesiui.
Negalime stovėti vien tik prašytojo pozicijoje, nes tada turėsime daryti nuolaidas. Tai tas vienas iš svertų, kurį išdirbome, buvo supratimas ES, kad reikia plėsti sankcijų režimą Baltarusijoje. Kitas svertas – tai mūsų dvišaliai santykiai su JAV, argumentuojant, kad vienam svarbiausių sąjungininkų Europoje yra keliama grėsmė iš kaimyninės valstybės ir kad JAV į tai įsitrauktų. Tą irgi pavyko padaryti. Tai šiai dienai esame visiškai kitokioje situacijoje negu buvome dar prieš mėnesį.
– Ir kadangi neseniai viešai pasakėte, kad Lietuva yra pasirengusi kalbėtis su Baltarusija ambasadoriui ypatingiems pavedimams lygiu, štai Remigijus Žemaitaitis, kuris jus nuolat kritikuoja, sako, kad jis laimėjo, buvo teisus, tarsi Lietuva jau pradeda arba yra pasirengusi pradėti kalbėti su Baltarusija politiniu lygiu. Tai kuris čia dabar teisus?
– Aš tikrai nerungtyniauju su ponu Žemaitaičiu, kuris yra teisus, kuris laimėjo. Aš kai nerungtyniauju, ne apie laimėjimus man turbūt reikia šnekėti. Aš esu nuoseklus šioje pozicijoje, kuri yra suderinta Nacionalinio saugumo komisijoje, suderinta tarp skirtingų institucijų, kokių užsienio politikos veiksmų turime imtis, ką turi daryti mūsų diplomatai. Tai viską nuosekliai ir darome. Politinių derybų su Baltarusija nevyksta ir jokio tokio politinio mandato aš neturiu vykdyti. Kanalą pokalbių mes turėjome, atidarėme dar vieną, apie jį aš buvau informavęs ir „Nemuno aušros“ frakcijos narius, kai mane buvo pasikvietę, kaip tai veikia. Tai jeigu poreikis bus, nueisiu dar kartą ir papasakosiu, apie ką tai yra ir kur koks yra lygmuo ir kokia yra mūsų pozicija. Tai kiekvieną kartą, kai mes esame viduje vieningi ir nemanipuliuojame informacija, mes esame dešimtkart stipresni.
– Ir paskutinis klausimas trumpai. Jūsų žiniomis, kokia yra padėtis su Baltarusijoje įstrigusiais Lietuvos vežėjams? Jų yra daug, jie gali grįžti, nes verslininkai nepatenkinti yra, tai čia ką galit pasakyt?
Ta informacija kiekvieną kartą yra atnaujinama, taip pat ir mane ji pasiekė. Vis dar žinome, kad duomenys skiriasi, kai kuriais atvejais dramatiškai skiriasi. Šiuo metu jie yra sulaikyti, jie nėra konfiskuoti ir mes tikimės, kad jie bus paleisti, kaip kad ir bus nutraukta vykdoma balionų ataka prieš Lietuvą. Mes žinome, kad apie vilkikų situaciją buvo kalbėtasi vykusių JAV ir Baltarusijos derybų Minske metu. Ir aš turiu viltį, kad šis klausimas bus išspręstas ir kad bus nustota laikyti ES įmonių turtą įkaitu siekiant politinių tikslų.
