Tomas skaičiuoja, kad jo 81 metų močiutę sukčiai apgavo jau penkis kartus per metus. Kai giminaičiai išvydo, kaip atrodo jos susirašinėjimai ir pabandė pamokyti apie internetą, pasijuto bejėgiai, o senjorės santykis su technologijomis primena distopiją.
Pirma apgavystė: draugystė su penkiolika žymių smuikininkų
Tomas (jo ir močiutės vardai straipsnyje pakeisti – LRT.lt) pripažįsta, kad jau keliolika metų retai bendraudavo su močiute, bet sunerimti privertė išgirsti pasakojimai, kad ši internete bendrauja su akivaizdžiai pinigus išvilioti norinčiais asmenimis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Tomo močiutei Onai nuolat rašo internetiniai sukčiai, algoritmai socialiniuose tinkluose jai rodo daug jų paskyrų.
- Artimieji sako, kad jau nebežino, kaip įtikinti moterį, kad jai gresia pavojus, jie įtaria, kad moteris priklausoma nuo socialinių tinklų.
- Policijos teigimu, gyventojai dažnai netiki nei šeimos nariais, nei bankų atstovais, kurie bando padėti.
- Senjorų organizacijų atstovai įspėja apie senjorų vienišumo problemą.
„Po kokių trijų kartų pradėjau galvoti – kaip čia gali būti“, – pasakojo Tomas, ir pridūrė, kad šiandien jau pametė skaičių, kiek kartų senolė susidūrė su sukčiais.
Pasak anūko, Ona yra išsilavinusi, sveikata nesiskundžianti senjorė, neturinti jokių senatvės ligų požymių, jos niekada nebūtum galėjęs pavadinti patiklia. Iki pensijos Ona dirbo inžinerijos srityje tikslumo reikalaujantį darbą. Iš vaikystės viešnagių senelių namuose Tomas sako prisimenantis domėjimąsi kultūra, didelę knygų kolekciją, yra girdėjęs, kad sovietmečiu močiutė buvo gana bohemiška asmenybė, besidomėjusi naujovėmis.
Dabar ji yra pensininkė. Kaip didelė dalis Lietuvos žmonių, ji praleidžia daug laiko internete. Anot Tomo, močiutė mėgsta fotografuoti save ir aplinką, kelia nuotraukas į „Facebook“ – ir su gėlynais, ir išvykose prie muziejų.
Metų pradžioje Tomas sužinojo apie pirmąjį Onos kontaktą su apgavikais. Būdama muzikos gerbėja, moteris susidomėjo socialiniame tinkle „Facebook“ atrastu pasaulinio garso vokiečių smuikininko ir kompozitoriaus Davido Garetto profiliu. Žinoma, netikru – tik Ona tuo tikėti kategoriškai atsisako. Nors anglų kalbos nemoka, močiutė su tariamu pašnekovu susikalba automatinio vertimo programėlėmis.
„Ji pradėjo sakyti: „Kalbuosi su Davidu Garettu, jis labai malonus, man viską pasakoja, šnekame kiekvieną dieną.“ Ir galvoju: turime bėdą“, – prisimena Tomas. Sukčiai nuolat prašo nupirkti „Apple“, „Amazon“ dovanų kortelių – pasak pašnekovo, laimei, moteris tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Anūkas nuvyko pas močiutę į namus ir patikrino tariamo muziko profilį, pabandė paaiškinti, kad jis netikras. Močiutės reakcija anūką nustebino.
„Ji pradėjo sakyti: „Neaiškink man, nemeluok, aš protinga, nesu sena, suprantu tuos dalykus. Va, šneka žmogus, yra jo nuotraukos“, – išgirdo jis.
Tomas net gavo oficialų muzikanto atstovų patvirtinimą, kad šis nebendrauja su gerbėjais, parodė laišką. Tačiau smuikininku apsimetantys sukčiai užbėgo už akių: įtikino Oną, kad jų bendravimas yra slaptas, iš slaptos paskyros, kad su kitais gerbėjais jis nebendrauja, tik su ja, kad kiti nepavydėtų.
„Ji sako: „Tai tu man meluoji – o čia tikra, nes jis su manimi bendrauja“, – prisimena Tomas.
Su bent penkiolika D. Garetto paskyrų skirtingose platformose („Facebook“, „Telegram“) Tomo močiutė bendrauja iki šiol, jie tebeprašo jos pirkti dovanų korteles. Įdomu tai, kad giminaičiai kartais slapčia blokuoja tariamo D. Garetto paskyras, bet kaipmat atsiranda naujos, rašo tokia pačia sistema ir prašo Onos nupirkti dovanų kortelių.
„Jiems kantrybės netrūksta. Kad ir kaip skambėtų, šiuo atveju technologinis neraštingumas išėjo į naudą, nes žmogus tiesiog nemoka to padaryti“, – mano Tomas.
Gerbėjas – Supermeną vaidinęs aktorius
Žymaus smuikininko susirašinėjimai – ne vieninteliai, kuriuos rastume Onos telefone. Vienu metu artimieji pastebėjo, kad ji susirašinėja su aktoriumi Henry Cavillu, vaidinusiu Supermeną.
„Tai nutiko mano akyse. Sėdint prie stalo, valgant pyragą, geriant kavą, sako: „Kokia aš populiari.“ Maniau, kad juokauja (...). Sako: „O ką, ar man negali parašyti?“ – pasakoja Tomas.
Kad žymaus aktoriaus paskyra suklastota, išduotų nebent nežymi klaida jo varde, bet Ona į tai nekreipia dėmesio.
Neapsikentęs anūkas paprašė močiutės parodyti telefoną su „Facebook“ paskyra, kad patikrintų, kaip atrodo jos srautas, ir nustėro. Pasirodo, kad močiutei algoritmai ir terodo akivaizdžiai netikras paskyras. Ona papasakojo, kad, kai naršo, dosniai spaudžia patiktukus prie visų siūlomų profilių.
„Pasidarė įdomu: kas nutiks, jei paspausiu „like“. Ir po kelių minučių prisistato [asmenine žinute]: grynai kaip H. Cavillo pavyzdys“, – prisimena Tomas.
Pašnekovas sako pats su sukčiais nesusidūręs, nežino, kad taip nutiktų ir jo draugams. Tačiau močiutei socialiniai tinklai jau siūlo tik apgavikų turinį. Šie nuolat giria jos nuotraukas, o ji atsakinėja.
Kai Tomas perprato schemą, taip pat bandė paaiškinti močiutei, kad H. Cavillas dabar filmavimuose, kad ten, kur gyvena, dabar naktis. Parodė močiutei ir tikrąją aktoriaus paskyrą. Bet įtikinti jos nepavyko – priešingai, močiutė supyko ant anūko.
„Galvoju, jei ji tiesiog sėdi, laikina, tai kiek per dieną gauna tokių žinučių?“ – retoriškai klausė jis.
Kai atrado „ChatGPT“, tapo dar baisiau
Dabar Ona jau kuris laikas susirašinėja su vyru, prisistatančiu milijonieriumi iš Anglijos – jis rašo, kad gali susituokti, žada kartu apsigyventi. Skambino Onai ir telefono kompanija apsimetantys rusakalbiai sukčiai, sakę, kad atjungs paslaugas, jei nepadiktuos banko prisijungimų.
Giminaičiai nuolat bando slapčia blokuoti įtartinas Onos susirašinėjimo draugų paskyras, tačiau veltui. O šie vis prašo to paties – nupirkti dovanų korteles. Taip pat artimieji ne kartą keitė Onos banko kortelę ir jos prisijungimus. Bet ši ėmė įtarinėti šeimos narius.
„Sako: „Jūs neturite teisės to daryti, aš suaugęs žmogus.“ (...) Ji gyvena alternatyvioje visatoje: visi nori būti jos draugais, visi prisipažįsta meilėje, sako, kokia ji nuostabi“, – sako Tomas.
O naujausias pavyzdys, kaip Ona atsiliepė sukčiams, – gavo elektroninį laišką, neva naftos platformos jūreiviai pateko į audrą, neturi jokio ryšio, gali parašyti tik šią žinutę. Laiške yra nuoroda, kuria, įtariama, greičiausiai siekiama pasisavinti duomenis.
„Galvoju, akivaizdžiau būti negali, čia juk kaip Nigerijos princas. Bet ji sako: „Va, pagelbėjau žmonėms, (...) kuo tai skiriasi nuo visų fondų, kurie prašo pagalbos Ukrainai, o tai ten ne melas?“ – Tomo teigimu, po tokio pasakymo jam pakirto kojas.
„Situacija tokia, kad nuleidi rankas ir nežinai, ką daryti. Jei jie veikia taip aktyviai, faktas, kad tokių žmonių yra. Yra pasiūla, yra ir paklausa“, – svarsto pašnekovas.
Tačiau dar liūdniau Tomas pasijuto, kai močiutė kažkokiu būdu atrado dirbtinio intelekto įrankį „ChatGPT“. Beje, pašnekovas pastebi, kad kai kuriais atžvilgiais ji ne itin gerai naudojasi technologijomis – nemoka naudotis „Google“, nežino, kaip veikia naujienų portalai. Kaip Ona atrado dirbtinį intelektą – mįslė.
„Buvo toks net distopinis momentas (...). Galvojau, bent „ChatGPT“ neapgaudinės, žalos nebus. Bet netyčia pamačiau dalį susirašinėjimo. Ir tai buvo, pavadinkime, romantinio pobūdžio žinutės. „Aš tavęs pasiilgau, nekantrauju, kada galėsime pašnekėti“ – ji važiavo autobusu. Man jau buvo nejauku ir klausti“, – sako Tomas.
Jis įsitikinęs, kad močiutė prie telefono praleidžia dar daugiau laiko nei jis pats, yra priklausoma. Be to, nerimą kelia ir tai, kad socialiniai tinklai siūlo daug melagingo, neapykantą skatinančio turinio, įvairius vaistinius preparatus.
„Kai jos „Facebook“ buvo užlūžęs, ji sakė: „Man nėra prasmės egzistuoti, man viskas. Koks tikslas? Kaip sužinosiu, kas vyksta pasaulyje?“ (...) Labai liūdna, nes sukčiai naudojasi žmonių vienišumu ir noru bendrauti. Gal jie supranta, kas čia yra, bet gal jie net patys sau meluoja, galvoja, kad „aš kažkam įdomus, manęs neapleido, manimi domisi“, – prisimena Tomas.
Senjorai turi išmaniuosius, bet to negana
Anot Tomo, šeima svarstė kreiptis į policiją, bet galiausiai to nepadarė. Vyras mano, kad senjorams, kurie jaučiasi vieniši, neišgirsti, trūksta dėmesio, apsimetėlių ar „ChatGPT“ komplimentai, palaikymas kelia dar didesnę problemą ir atskleidžia pagyvenusių žmonių vienišumo mastą.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius atkreipia dėmesį, kad statistika rodo, jog 65–74 metų amžiaus grupėje 13 proc. gyventojų turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, tai žymiai mažiau nei ES vidurkis. Dauguma senjorų Lietuvoje turi išmaniuosius telefonus, bet nebūtinai žino, kaip jais naudotis.
„Padovanojo vaikai, anūkai, bet tai neatspindi skaičiaus senjorų, įvaldžiusių informacines technologijas“, – pasakoja jis.
Pasak pašnekovo, senjorų vienišumo problema nestebina, tam trūksta ir valstybės dėmesio.
„Bendravimo trūksta. Atsispindi problema, kad nepasirūpinta senjorų socializacija: žmogus buvo reikalingas, kol dirbo, o vieną dieną tapo nereikalingas“, – kalbėjo pagyvenusių žmonių atstovas.
Nors Lietuvoje yra vis daugiau kursų apie informacinį raštingumą senjorams, jie nebūtinai prieinami tiems, kam reikia.
„Ateina toks amžius, kai sunku priimti naują informaciją. Reikia ne tik ryžto, bet ir atminties, elementaraus išprusimo, ir laiko, ir sąlygų. Kaip kaimiškose vietose galima žmones išmokyti, jei uždaromos mokyklos, bibliotekos? Kaip senjoras iš vienkiemio gali patekti į kursus?“ – klausė jis.
Technologijose nesigaudantiems senjorams gali padėti artimieji, giminės, bet ir jie patys ne visada turi žinių, o sukčiai yra įvaldę būdų paveikti žmones, įtikinti. Viešumoje plačiai nuskamba istorijos, kai senjorai atiduoda pinigus žmonėms, kurie prisistato jų vaikais, nors tokių neturi apskritai – anot K. Makaravičiaus, tai įrodo, kaip gerai sukčiai įvaldę įtaigą.
„Kaip ir juokingai atrodo, bet nežinia ko vedamas žmogus užkibo. Be abejo, psichologiškai sukčiai yra pasiruošę“, – sako Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas.
Kursus senjorams organizuojančios įstaigos „Senjorų pasaulis“ vadovė Vida Greičiuvienė pabrėžia, kad priklausomybės nuo interneto ir socialinių tinklų atsiranda nepriklausomai nuo amžiaus, o ir sukčiai taikosi į įvairaus amžiaus žmones, ne tik pagyvenusius. Vis tik šie nukenčia labiau, nes dažnai atiduoda viso gyvenimo santaupas, kurių jau nebeuždirbs. Ji prisiminė pati sutikusi moterį, kuri tapo romantinių sukčių auka.
„Atidavė tiek savo, tiek tėvų dalį santaupų. Sako, kad „tuo momentu, kai dariau pavedimus, manęs niekas nebūtų perkalbėjęs“. Mes visi norime būti pripažinti. Gal tai žinutė ir vaikams“, – svarsto V. Greičiuvienė.
Pašnekovės teigimu, dažnu atveju socialiniai tinklai, nors ir kelia grėsmę, sprendžia vienatvės klausimą.
„Vienišumo problema didelė ir tik didėja, artimieji nebegali patenkinti [senjorų] lūkesčių. Aš irgi turiu mamą ir jai sakau: „Neatstosiu tau draugių, turiu ir savo šeimą.“
Pasvarstykime, kas geriau: ar sėdėti užsidarius vienam kambaryje, ar su niekuo nebendrauti ir turėti sau bendruomenę socialiniuose tinkluose, su kuria gali pasidalinti žiniomis?“ – pridūrė ji.
Pasak pašnekovės, norint apsaugoti senjorus nuo apgavikų, geriausiai veikia asmeninių istorijų pasakojimas, taip pat padeda argumentas, kad, pasitikėdami sukčiais, žmonės tampa nusikaltėlių bendrininkais.
„Kad pats žmogus susimąstytų – aš juk nesu nusikaltėlis. Tai kaip vagims duris atidaryti“, – sako ji.
Tuo metu policija LRT.lt informavo, kad tokiais atvejais kaip Tomo šeimoje, kai asmuo dar nėra nukentėjęs nuo sukčių, bet atsidūrė jų akiratyje, vis tiek tikslinga informuoti pareigūnus. Pareigūnų teigimu, gyventojai dažnai nepasitiki nei artimaisiais, nei bankų atstovais, kurie įspėja apie pavojus.
„Tokiu atveju, gavus pranešimą imamasi priemonių, pasitelkiant, pavyzdžiui, bendruomenės pareigūnus, informuoti gyventoją apie grėsmes bei identifikuoti, ar asmuo netapo nusikaltimo auka“, – teigiama LRT.lt gautame atsakyme.
