Socialdemokratų frakcija trečiadienį pranešė, jog Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektas. Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutės Davidonytės teigimu, socialdemokratų teikiami pasiūlymai yra labai panašūs į „Nemuno aušros“ siūlymus.
„Aš išvis nesuprantu, kodėl čia žūtbūt reikia šitų pataisų, išskiriant vien LRT direktoriaus atleidimo procedūrą, nenagrinėjant visų kitų įstatymo straipsnių, nenagrinėjant tarybos depolitizavimo klausimo. Mes, kaip žurnalistų bendruomenė, nuo pat pradžių sakėm, kad norim dalyvauti tame pataisų svarstyme, gal ir prieš registravimą, turėti ekspertinę diskusiją. Tai mūsų nuomonės kol kas neklausė nė vienas iš socialdemokratų. Labai sunku suprasti tikslą, kodėl dabar žūtbūt reikia šitų pataisų? Atrodo, kad interesas yra politinis“, – portalui LRT.lt sakė B. Davidonytė.
Lietuvos socialdemokratų partijai pateikus naujas visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas, Žurnalistų profesionalų asociacija projektą kritikuoja, tvirtindama, kad jame ir toliau išlieka „Nemuno aušros“ siūlymai, kuriems žurnalistų bendruomenė nepritaria.
„Projekte išlieka svarbiausi Nemuno aušros“ siūlymai – slaptas balsavimas atleidžiant LRT direktorių ir balsų kartelės reikalingos direktoriaus atleidimui sumažinimas, taip supaprastinant direktoriaus atleidimo procedūrą, kuri kaip saugiklis galiojo daugiau nei dvidešimt metų, nuo 2000-ųjų“, – socialiniame tinkle rašė asociacija.
Todėl žurnalistų bendruomenė pabrėžia ir toliau reikalausianti valdančiųjų, kad šios pataisos nebūtų priimtos.
„Tai tas pats „Nemuno aušros“ projektas, tik užregistruotas jau kitų rankomis, tikintis, kad tada jau viskas bus gerai. Akivaizdu, kad socialdemokratai nori žūtbūt priimti šį įstatymą, gal net šiais metais ir naudojasi įvairiausiais būdais, kad apeitų nepatenkintą visuomenę ir žurnalistų bendruomenę. Todėl mūsų pozicija ir reikalavimas nesvarstyti tokio įstatymo nesikeičia“, – akcentavo asociacija, pridūrusi, kad šis įstatymo projektas turi būti teikiamas tik po diskusijos su žurnalistų bendruomene.
Socialdemokratai siūlo, kad atleisti LRT generalinį direktorių būtų galima slaptai balsuojant bent 7 LRT tarybos nariams iš 12, jei generalinis direktorius netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos.
„Nemuno aušra“ norėjo, kad LRT taryba generalinį direktorių galėtų atleisti, jei nepasitikėjimą balsuodami slaptai išreiškia 6 tarybos nariai iš 12.
Šiuo metu atleisti LRT generalinį direktorių galima, jei nepasitikėjimas juo paremiamas viešuoju interesu ir už tai atvirai balsuoja bent 8 LRT tarybos nariai iš 12.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B. Davidonytė klausia, kas tokio nutiko šiuo metu, kad taip skubama atleisti LRT generalinį direktorių, kai reiktų kalbėti apie platesnį spektrą taisytinų įstatymo dalykų.
„Tos pataisos labai panašios į „Nemuno aušros“ pateiktas pataisas. Iš esmės siekiama sumažinti kartelę LRT direktoriaus atleidimui reikalingų tarybos narių: vietoje 8, norima palikti 7. Dėl to kritiškai pasisakė visi ekspertai, net ir pati LRT taryba sakė nesutinkanti su balsų kiekio mažinimu“, – sakė B. Davidonytė.
LRT taryba yra viešai pasisakiusi, kad norėtų generalinio direktoriaus atleidimui įvesti slaptą balsavimą ir atsisakyti viešojo intereso, kaip atleidimo pagrindo, bet siūlė palikti atleidimui būtiną 8 balsų kartelę iš 12.
Primenama, kad proteste žurnalistų bendruomenė reikalavo atmesti „Nemuno aušros“ inicijuotas pataisas ir pradėti diskusiją su žurnalistų bendruomene dėl platesnio spektro pataisų – vienas svarbiausių klausimų yra LRT tarybos depolitizavimas, nes šiuo metu iš 12 LRT tarybos narių 8 yra skirti politikų.
„Man atrodo, tikimasi, kad jeigu pateiks ne „Nemuno aušra“, tai viskas nurims ir viskas tiks“, – teigia B. Davidonytė.
„Pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimui turi būti nustatyti labai aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriuos galima kažkaip patikrinti. Man atrodo, kad vien ataskaitos nepatvirtinimas tarybos narių balsais nėra objektyvus kriterijus. Nevykdomos įstatyme numatytos funkcijos – taip“, – sako Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.
Socialdemokratai savo pasiūlymą grindžia siekiu normalizuoti LRT tarybos, kurioje dominuoja prezidento ir Seimo paskirti atstovai, bei LRT administracijos santykį.
„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę. Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – pranešime spaudai cituojama frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Dėl „Nemuno aušros“ pasiūlymų pataisų antradienį prie Seimo protestavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Daug nerimo kelia valdančiųjų siekis būtinai palengvinti generalinio direktoriaus atleidimą, nes tai gali užprogramuoti nestabilumą ateityje, kai administracijos vadovai gali būti keičiami vos ne su kiekvienos valdžios pasikeitimu.
Aiškiais kriterijais pagrįstas visuomeninio transliuoto administracijos vadovo atleidimas užtikrina nepriklausomumą nuo politinių vėjų.
Socialdemokratų pasakojimu, LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas dar vasarą bendravo su socialdemokratais ir bandė inicijuoti LRT įstatymo pataisas, kurios būtų sustiprinusios LRT tarybos vaidmenį LRT administracijos atžvilgiu, tačiau tuomet nieko nebuvo padaryta. Pats tarybos pirmininkas teigė, kad tik pateikė nuomonę apie įstatymą, bet pataisų neinicijavo.
Taip pat skaitykite
2024 metais valdantieji priėmė pataisas, kurios įvedė atvirą balsavimą atleidžiant LRT vadovą ir numatė atleidimo pagrindą – viešojo intereso pažeidimą. Bet 2/3 dauguma siekiant atleisti vadovą galioja nuo 2000 metų.
BUVUSIŲ VALDANČIŲJŲ PADARYTOS PATAISOS
- LRT tarybos narius skiriančios institucijos įpareigotos savo interneto svetainėse iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus į tarybos narius. Tokia nuostata priimta, nes kai LRT tarybos narius skiria Seimas, kandidatai yra plačiai aptarinėjami, o kai skirdavo kitos institucijos – viešumas būdavo kur kas menkesnis.
- Apibrėžta, kada pretendentas į LRT tarybos narius, generalinius direktorius, pavaduotojus ar etikos kontrolierius nelaikomas turintis nepriekaištingą reputaciją.
- Nustatyta, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu taryba pareiškia jam viešuoju interesu pagrįstą nepasitikėjimą, kai balsuojama atvirai. Nauja buvo „viešojo intereso“ sąvoka ir atviras balsavimas, o balsų dauguma nepasitikėjimo išreiškimui liko tokia pati – 2/3 LRT tarybos narių.
- Detaliau išvardinta, kas negali tapti LRT etikos kontrolieriumi.
Atviras balsavimas buvo įvestas ir paskiriant LRT generalinį direktorių, ir atleidžiant. Perskaičius tų metų Seimo posėdžių stenogramas matyti, jog atviro balsavimo pasiūlymas atsirado todėl, kad LRT taryba 2023 metais LRT generalinį direktorių patvirtino tik iš trečio karto: prieš tai balsai buvo pasiskirstę 6 prieš 6, o kadangi balsuota slaptai, negalėjo būti taikoma taisyklė, kad pirmininko balsas lemia. Buvo siūlymų LRT tarybą sudaryti iš neporinio skaičiaus asmenų, bet, galiausiai, pritarta atviram balsavimui.
Aleknavičienė apie LRT įstatymo pakeitimus: projektas turi būti išdiskutuotas
Daliai visuomenės piktinantis iniciatyva palengvinti LRT vadovo atleidimą, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, kad dėl siūlomų pakeitimų turėtų būti diskutuojama su žiniasklaidos bendruomene.
„Kaip ir sakiau seniau, pateiktas projektas tikrai yra netinkamas ir jis turi būti tobulinamas ar tiesiog teikiamas naujas projektas, čia jau Seimo nariai patys sprendžia. Tikrai manau, kad su bendruomene turi būti išdiskutuota. (...) Manau, kad Seimo nariai galvoja apie tai, kad diskusija vyks tuomet, kai projektas pasieks Kultūros komitetą, vyks klausimai ir bus diskutuojama su visomis grupėmis, kurias šis įstatymas liečia“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė V. Aleknavičienė.
„Projektas turi būti išdiskutuotas“, – akcentavo ji.
Ruginienė sako naujojo projekto nemačiusi
Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio su žurnalistais bendravusi premjerė Inga Ruginienė naujojo projekto nevertino bei sakė jo dar neskaičiusi.
„Prisipažinsiu, kad tikrai jo nemačiau, todėl negaliu pasakyti, pritariu ar nepritariu. Šiai dienai esu susikoncentravusi į biudžeto priėmimą ir tai yra nr. 1 darbas. Net nežinau, kada buvo įregistruota“, – sakė premjerė.
Penktadienį susitikusi su žurnalistų bendruomene I. Ruginienė žadėjo apie planuojamas pataisas su kolegomis socialdemokratais pasikalbėti. Paklausta, ar tai padarė premjerė atsakė trumpai: „Šnekėjau ir tegul tai lieka tarp mūsų.“
