LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pripažįsta, kad dar vasarą ar panašiu metu kalbėjosi su Lietuvos socialdemokratų partijos atstovais apie potencialias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas.
Portalo LRT.lt šaltinių duomenimis socialdemokratų gretose, LRT tarybos pirmininkas M. Jurkynas ir tarybos narys Jonas Staselis dar vasarą buvo atsiuntę savo siūlomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, kurios būtų sustiprinusios LRT tarybos vaidmenį administracijos atžvilgiu ir „atsukusios“ situaciją iki Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos valdančiosios daugumos priimtų pataisų 2024 m. birželio 6 d.
BUVUSIŲ VALDANČIŲJŲ PADARYTOS PATAISOS
- LRT tarybos narius skiriančios institucijos įpareigotos savo interneto svetainėse iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus į tarybos narius. Tokia nuostata priimta, nes kai LRT tarybos narius skiria Seimas, kandidatai yra plačiai aptarinėjami, o kai skirdavo kitos institucijos – viešumas būdavo kur kas menkesnis.
- Apibrėžta, kada pretendentas į LRT tarybos narius, generalinius direktorius, pavaduotojus ar etikos kontrolierius nelaikomas turintis nepriekaištingą reputaciją.
- Nustatyta, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu taryba pareiškia jam viešuoju interesu pagrįstą nepasitikėjimą, kai balsuojama atvirai. Nauja buvo „viešojo intereso“ sąvoka ir atviras balsavimas, o balsų dauguma nepasitikėjimo išreiškimui liko tokia pati – 2/3 LRT tarybos narių.
- Detaliau išvardinta, kas negali tapti LRT etikos kontrolieriumi.
Socialdemokratų pasakojimu, M. Jurkyno ir J. Staselio pataisose buvo siekiama sustiprinti LRT tarybos vaidmenį administracijos atžvilgiu. Esą kliuvo įstatyme atsiradusi viešojo intereso sąvoka ir atviras balsavimas, buvo ir kitų siūlymų.
Beje, perskaičius tų metų Seimo posėdžių stenogramas matyti, jog atviro balsavimo pasiūlymas atsirado todėl, kad LRT taryba 2023 metais LRT generalinį direktorių patvirtino tik iš trečio karto: prieš tai balsai buvo pasiskirstę 6 prieš 6, o kadangi balsuota slaptai, negalėjo būti taikoma taisyklė, kad pirmininko balsas lemia. Buvo siūlymų LRT tarybą sudaryti iš neporinio skaičiaus asmenų, bet, galiausiai, pritarta atviram balsavimui.
Buvęs kultūros ministras, socialdemokratas Šarūnas Birutis portalui LRT.lt patvirtino, kad apytiksliai vasarą nauji pasiūlymai keisti įstatymą iš tiesų buvo pateikti ir jie buvo susiję su įstatymo „atsukimu“ į buvusią būklę. Kiti politikai sako, jog pataisomis, panašiai kaip dabar, norėta atsisakyti atviro balsavimo skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių bei viešojo intereso tikslinimu.
„Mes galvojome po vasaros pasižiūrėti, bet ta diena neišaušo“, – sakė Š. Birutis.
Pats LRT tarybos pirmininkas M. Jurkynas portalui LRT.lt sakė, jog jis yra kalbėjęsis apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas su Seimo nariais, bet pateikė, jog tai buvo tiesiog pokalbiai.
„Aš tikrai neatsiminsiu detalių. Yra skambinę Seimo nariai ar jūsų minėti asmenys, klausę, kokia pozicija. Ta pozicija yra lygiai ta pati, kokią yra išleidusi taryba: mes visada sakėm labai paprastai – žiūrėkite, nuo 2020 metų buvusios kadencijos Seimo valdžia buldozeriu, be konsultacijų su LRT taryba, be konsultacijų su žurnalistų bendruomene įvedė atvirą balsavimą ir atleidimo procedūrą grindžiant viešuoju interesu, kuris yra labai neaiškus“, – LRT.lt sakė M. Jurkynas.
„Aš sakiau: grįžkime prie penkerius metus galiojusio įstatymo ir jis niekam netrukdė, veikė demokratija, demokratijos indeksas buvo geras. Tas nuomones aš buvau išsakęs, bet jos lygiai tokios pačios kokios yra tarybos daugumos pozicija. Aš nedalyvauju teisėkūroje, bet kaip Lietuvos pilietis, politikos ekspertas ir tarybos narys galiu pasakyti savo nuomonę, kad jei įstatymas veikė anksčiau gerai ir niekas dėl jo nelaužė iečių, nerovė plaukų nuo galvos, turėjome puikius demokratijos indeksus, tai grįžkime prie to, kas veikė. Kaip sako konservatoriai, netaisykite to, kas nesulaužyta“, – mintį pratęsė LRT tarybos pirmininkas.
Perklaustas, ar Seimo nariai skambino LRT tarybos pirmininkui klausdami nuomonės, ar jis pats inicijavo pataisas, M. Jurkynas patikino, kad iniciatyva tikrai ėjo ne iš jo.
„Labai sunku prisiminti. Gal buvo praleistas skambutis ir aš atskambinau?“ – sakė M. Jurkynas, nors su LRT.lt kalbėję socialdemokratai aiškiai nurodė, kad iniciatyva ėjo iš LRT tarybos pirmininko pusės ir pataisų projektas buvo atsiųstas elektroniniu paštu.
„Inicijuoja politikai, manęs klausia tik nuomonės, kaip aš matau įstatymą“, – pridūrė LRT tarybos pirmininkas bei patikino, jog pataisos turi derėti su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
Kad pataisos buvo derintos elektroniniu paštu, patvirtino ir buvęs kultūros ministras Š. Birutis, tačiau jis negalėjo jomis pasidalinti, nes jos liko Kultūros ministerijos elektroniniame pašte. „Jos buvo darbiniame pašte“, – sakė Š. Birutis.
Pastebėjus, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų, kurios buvo priimtos 2024 metais, nevetavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, LRT tarybos pirmininkas M. Jurkynas svarstė, jog greičiausiai prezidentas nenorėjo veltis į diskusijas su tuometine dauguma.
„Jeigu nevetavo, tai, vadinasi, sutiko. Arba jis, ko gero, suprato, kad buvusi Seimo dauguma, su kuria santykiai buvo įtempti ir kartais konfliktiški, tą veto būtų atmetę. Ir jau kaip politologas pasakysiu, jog veto atmetimas rodo prezidento politinį silpnumą, tai, ko gero, prezidentas nenorėjo parodyti, kad jis politiškai silpnas ir vetuodamas pralaimi“, – sakė M. Jurkynas.
Kadangi socialdemokratai nesiėmė iniciatyvos keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, nes tuo laiku keitėsi premjeras ir Vyriausybė, pataisas pateikė Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, kuri, greta kitų dalykų, norėtų kur kas lengviau atleisti LRT generalinį direktorių ne 8 balsais iš 12, o 6 balsais iš 12.
Lietuvos žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai tai traktuoja kaip grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, nes lengvai atleidžiamas administracijos vadovas gali būti lengvai pažeidžiamas politikų įtakai ne tiek tiesiogiai, bet ir per LRT tarybą.
