Lietuvai išgyvenant demografinę krizę, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prie jos sprendimo galėtų prisidėti teisė tėvams rinkimuose balsuoti už savo nepilnamečius vaikus. „Tada tampi svarbesnis visuomenėje“, – aiškina jis. Vis dėlto politikai tokiai idėjai nepritaria.
„Norėčiau, kad man būtų suteikta balso teisė už kiekvieną mano vaiką, kol jie yra nepilnamečiai. Turi daug vaikų, jiems atstovauji ne tik gyvenime, bet rinkimuose“, – pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė N. Mačiulis.
Tačiau nė vienas laidoje dalyvavusių politikų tokiam pasiūlymui nepritarė.
„Vaikai neturėtų būti politinis įrankis“, – sakė Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis.
„Norėčiau, kad vaikai patys apsispręstų“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė aiškino, jog užaugę vaikai rinkimuose atstovaus tėvų įdiegtoms vertybėms.
Pasikeitę prioritetai
Per 30 metų gimstamumas Lietuvoje sumažėjo du kartus. Kaip sakė N. Mačiulis, mažesnis gimstamumas yra turtingų ir turtėjančių valstybių bruožas.
„Žiūrint į Europos Sąjungos arba Vakarų valstybes, beveik nėra tokių, kuriose gimstamumo rodiklis yra daugiau kaip 2. Skaičiuojama, kad stabiliam gyventojų skaičiui išlaikyti reikia 2,1 vienai moteriai, šeimai.
Lietuvos rodiklis yra vienas žemiausių (1,11). Žemesnis dabar yra Pietų Korėjoje – 0,8. Tam yra daug priežasčių. Lietuvoje viena priežasčių yra tai, kad mes praėjusį dešimtmetį turėjome didelę emigraciją, kai emigravo reproduktyvaus amžiaus žmonės, moterys, kurios gali gimdyti vaikus“, – dėstė trijų vaikų tėtis.
Kita jo įvardinta priežastis – besikeičiantis gyvenimo būdas, susijęs su besikeičiančiais prioritetais.
„Taip pat – su galimybėmis, nes planuoti didesnę šeimą yra didžiausios finansinės išlaidos. Daugelis teigtų, imigracija nebūtų sveikas kelias (gyventojų skaičiaus didinimui – LRT.lt). Pastaraisiais metais turėjome didelį imigracijos šuolį. Daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, o iš to paskui išplaukia įvairios socialinės problemos. Ilguoju laikotarpiu tai nėra tvarus sprendimo būdas.
Prieš 10 metų vienam pensinio amžiaus gyventojui teko keturi dirbantys asmenys. Po 15 metų Lietuvoje vienam pensinio amžiaus gyventojui bus tik du dirbantys asmenys. Puikiai suprantame, kad visa socialinio draudimo sistema pradeda braškėti. Pensijų mokėjimas bus daug didesnis iššūkis“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Laidoje „LRT forumas“ ekonomistas dar pabrėžė, kad tokie dalykai kaip darželis šeimoms tampa svarbesni svarstant dėl antro ar trečio vaiko.
„T. y. darželiai, laisvalaikio klubai, infrastruktūra, gydymas – problemos kaupiasi. Svarbu savivaldybės lygiu užtikrinti infrastruktūrą.
Beje, Lenkijoje pajamos auginantiems tris ir daugiau vaikų bus neapmokestinamos iki 32 tūkst. eurų per metus. Praktiškai daugiau nei vidutinis darbo užmokestis visiškai neapmokestinamas. Tai rimtas pasiūlymas, kuris, manau, turės poveikį“, – sakė jis.
Neranda partnerio
Penkių vaikų mama, laidų vedėja Beata Nicholson teigė, kad viena mažėjančio gimstamumo priežasčių yra tai, kad vis daugiau žmonių yra vieniši.
„Sunku susirasti porą, moterys yra labai puikiai išsilavinusios, vyrai šiek tiek atsilieka. Savaime suprantama, kad moterys nori sutikti savęs vertą partnerį. Tikrai daug žmonių įvardija, kad tiesiog neturi su kuo susilaukti vaikų. Turiu draugių, kurios mielai būtų gimdžiusios vaikų, bet jos nesutiko tinkamo gyvenimo partnerio.
Antra priežastis – žmonės dažnai mėgaujasi gyvenimu ir ne iki galo įvertina tokį dalyką kaip vaisingumas, kuris, deja, moterims yra labai ribotas. Vis atideda“, – pastebėjo ji.
B. Nicholson ragino neatidėlioti.
„Pati savo penktojo vaiko susilaukiau, kai man buvo 45-eri. Esu visiška išimtis. Po 40 metų tikrai sudėtinga susilaukti vaikų. Anksčiau pradėsi, daugiau turėsi.
Galiu pasakyti, kad patirti gyvenimą per vaikus ir sunkumus, kuriuos tau atneša šeima, – aukščiausias taškas ir lengviausias būdas pajusti gyvenimo prasmę, esmę, laimę ir meilę. (...) Reikia sakyti „neatidėliokite“, nes aš taip pat neįsivaizdavau, koks yra jausmas turėti vaiką“, – dalinosi ji.
Laidoje taip pat dalyvavusi Krizinio nėštumo centro vadovė, penkių vaikų mama Zita Tomilinienė pritarė, jog vaikai suteikia laimės ir prasmės.
„Žinoma, užauginti vaikus yra ir auka. Tai didelis, bet labai prasmingas darbas“, – sakė ji.
Savo ruožtu trijų vaikų mama ir 17 vaikų globėja, Zarasų bendruomenės pirmininkė Eglė Vaitkevičienė svarstė, jog pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nebenori gimdyti, yra tai, kad nebeliko visuomenės spaudimo.
„Atsirado daugiau pasirinkimų, ką aš galiu veikti. Ne vaiką gimdyti, bet keliauti, daryti karjerą, mokytis, save realizuoti visuomeninėse veiklose.
Mano mama tokių pasirinkimų neturėjo. Ji ištekėjo ir turėjo pagimdyti vaiką, nes buvo tokia visuomenės nelaužoma norma. Tada baltos varnos būdavo tos, kurios sakydavo „ne, aš nenoriu turėti vaikų“, – prisiminė ji.
Atideda dėl kovido patirčių, karo grėsmės
V. Čmilytė-Nielsen komentavo, jog su gimstamumo problema susiduria visos išsivysčiusios šalys.
„Pakeisti tendencijos niekas dar nesugebėjo. Ką galima padaryti – gerinti sąlygas šeimoms auginti vaikus, suteikti daugiau galimybių derinti karjerą ir šeimą“, – siūlė ji.
Tuo metu didžiausias – 1,5 tūkst. eurų – vienkartines išmokas gimus vaikui siūlančio Radviliškio rajono meras pabrėžė, kad tai tik viena iš kompleksinių priemonių.
„Vien ta išmoka tikrai nepaskatins. Reikia tolimesnių priemonių tiek darželiuose, tiek mokyklose, kad šeimos jaustųsi saugiai“, – sakė K. Račkauskis.
L. Kukuraitis pastebėjo, kad Lietuvoje gana aukštas vadinamasis atidėtas gimstamumas.
„Žmonės yra pasiruošę ir susilauktų daugiau vaikų, jeigu būtų tam tikros sąlygos.
Jeigu patyrinėtume, kokios priežastys lemia, kad žmonės nusprendžia atidėti... Viena jų, greičiausiai, yra geopolitinė situacija ir nesaugumas, ar bus karas, kaip mes elgsimės.
Tačiau yra įvairių kitų priemonių. Man atrodo, nuo kovido pradžios šeimos nejautė, kad valdžia yra jų pusėje, kad ji padeda joms išgyventi tas krizes. Per kovidą vaikai buvo uždaryti namuose ir šeimos turėjo tiek juos prižiūrėti, tiek dirbti savo darbus. Tada pamatėme, kiek iš tiesų viešosios paslaugos padeda šeimoms auginti vaikus“, – sakė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
