Ketvirtadienį Seime premjerė Inga Ruginienė ir jos ministrai sulaukė aštrių klausimų dėl koalicijos partnerių retorikos, krašto apsaugos finansavimo ir Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Kritikos taip pat sulaukė sumažėjęs kultūros finansavimas, o kai kurie Seimo nariai premjerę ragino prisiimti darželio auklėtojos Vyriausybėje vaidmenį.
Ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį į koalicijos partnerių retoriką dėl krašto apsaugos ir klausė, ar kitų metų biudžete krašto apsaugai bus iš tiesų skiriama suplanuota suma – 5,38 proc. BVP.
„Žiūrint į tai, dėl ko ponia Šakalienė neteko pareigų – tai buvo dėl krašto apsaugai skirto biudžeto, kai buvo suabejota, ar bus tiek, kiek Vyriausybė projektuoja – 5,38 proc. BVP. Tačiau matant tai, kas vyksta, ką deklaruoja bent dviejų koalicijos partnerių atstovai – jie nusitaikę į gynybos finansavimo mažinimą, kad gynybai, krašto apsaugai turi būti skiriama ne daugiau kaip 5 proc. BVP, matome tai, kas registruojama Seimo narių pasiūlymuose iš valdančiųjų. (...)
Ar galite užtikrinti, kad krašto apsaugai finale priimant biudžetą bus skirta tiek, kiek ir suplanavo jūsų Vyriausybė?“ – klausė M. Lingė.
Premjerė I. Ruginienė užtikrino, kad krašto apsaugai biudžete bus skirta 5,38 proc. BVP, o tokį įsipareigojimą, jos teigimu, jau pastebėjo mūsų sąjungininkai: „Man atrodo, Vyriausybė pasisakė, teikdama biudžetą Seimui, kad 5,38 proc. – tokį biudžetą mes numatome kitais metais. Tai labai svarbus ir labai tvirtas įsipareigojimas.“
Kiek anksčiau siūlymą gynybai skirti mažiau lėšų registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė ir mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Taip pat skaitykite
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį į koalicijos partnerių retoriką: „Jūs sakėte, kad nesate vaikų darželio auklėtoja, nesijaučiate atsakinga už koalicijos partnerių pareiškimus netgi tokiomis svarbiomis temomis, tokiose srityse kaip užsienio politika. Ar jaučiate atsakomybę už vieningą Vyriausybės, o ir valstybės užsienio politiką?“
„Užsienio politiką formuoja Vyriausybė ir prezidentas, čia vieningas mūsų balsas, dėl to tikrai abejoti jokių priežasčių nėra. Mes susišnekame ir kalbame vienu balsu“, – atkirto I. Ruginienė.
„Kalbate absoliučias nesąmones“
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad Baltarusijoje įstrigusių vežėjų atstovai negavo aiškios žinios apie tai, kad pasienio kontrolės punktai bus uždaryti.
Reaguodama į iš Baltarusijos į Lietuvą atskrendančius nelegalius balionus, Vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti pasienio su Baltarusija punktus. Reaguodama į tai, Baltarusija nebeišleidžia Lietuvos vilkikų.
Taip pat skaitykite
„Ar jums neatrodo, kad jūsų Vyriausybė ir jūs asmeniškai nuolat siunčiate labai prieštaringus signalus visų sričių atstovams? Kaip jūsų siunčiamus signalus reikėtų interpretuoti?“ – klausė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak premjerės I. Ruginienės, vežėjai turėtų įvertinti rizikas, kai vyksta į Rusiją ar Baltarusiją, o Vyriausybė, jos teigimu, komunikavo žinią apie galimą pasienio punktų uždarymą.
„Jei prisimename visą procesą, jis jau tęsėsi kelias savaites. Nuo pat pirmųjų dienų, kai susidūrėme su hibridine ataka, mes aiškiai įvardijome, kad tai yra hibridinė ataka, kokius veiksmus darome, kaip dirbame su oro uostu. (...) Per tas dvi savaites aiškiai komunikavome – jei hibridinė ataka nesiliaus, siena bus uždaryta ilgam laikui. (...)
Kai verslą darai su Rusija ar Baltarusija, yra tam tikrų rizikų. Jei priimsime sprendimą atidaryti sienas, tai nereiškia, kad rytoj ar poryt ta grėsmė neateis vėl ir nereikės vėl priimti to sprendimo. Saugumas šalies yra pirmas prioritetas“, – tvirtino I. Ruginienė.
Liberalas Simonas Gentvilas pažymėjo, kad Baltarusijoje įstrigę vežėjai neprekiauja nei su Rusija, nei su Baltarusija, o kartu su visu srautu per Baltarusiją vyksta į Kazachstaną.
„Jie šiandien yra paimti įkaitais. Jūs nusikalbate sakydama, kad jie prekiauja su Baltarusija. Jie paimti gyvais įkaitais. (...) Man atrodo, R. Žemaitaitis yra teisus, nes jis valdo užsienio reikalų politiką. Jis sako – jūs kalbatės per mažai su Baltarusija, ir staiga jūs patenkate į situaciją, kai turite ir privalote derėtis su Baltarusija.
Ar tai nėra dirbtinai sukelta situacija, kur jūs neapgalvojote keleto sprendimų į priekį ir vykdote R. Žemaitaičio mintį pradėti faktines derybas su Baltarusijos režimu?“ – stebėjosi S. Gentvilas.
I. Ruginienė tokius svarstymus pavadino „absoliučiomis nesąmonėmis“.
„Norėčiau padėkoti, bet visiškai negaliu, nes kalbate absoliučias nesąmones. Nėra jokio, net minties... Prie ko čia kalbėjimas ir nekalbėjimas, ir derybos. Mes kalbame apie saugumą. Visi žinome, kas yra hibridinė ataka. (...) Šiai dienai turime hibridinę ataką. Atsakas turi būti jai duotas. Vežėjai buvo perspėti – ne vieną kartą viešai apie tai kalbėjome, kad sienos bus uždarytos. Jei ateis rytoj karas, irgi gal palaikysime sienas atidarytas?“ – atsakė I. Ruginienė.
Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė sureagavo į ankstesnį premjerės teiginį, kad Latvija ir Estija dėl situacijos su nelegaliais balionais solidarizuosis su Lietuva: „Jūs sakėte, kad Latvija ir Estija žada prireikus užverti pasienio punktus su Baltarusija. Įvardinkite, prašau, kur yra Estijos siena su Baltarusija.“
Taip pat skaitykite
Premjerė patikslino kalbėjusi ne apie pasienio punktų uždarymą, o apie tai, kad Baltijos šalys solidarizuosis su Lietuva: „Taip, kaip mes išreiškėme paramą ir solidarizavomės dėl 4 straipsnio aktyvavimo, kai Estija paprašė, lygiai taip pat, imantis tam tikrų veiksmų, Baltijos šalys išreiškė, kad visada pasirengusios paremti ir solidarizuotis. Tai mes deklaravome visas regionas viena kitai.“
Taip pat skaitykite
Nepasirodę ministrai ir kultūros finansavimas
Liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad frakcijos posėdyje nepasirodė kviesti susisiekimo ir vidaus reikalų ministrai ar ministerijų atstovai.
„Vis tik noriu, kad būtumėte vaikų darželio auklėtoja, nes kai kas elgiasi kaip vaikų darželis jūsų Vyriausybėje. Pavyzdžiui, vakar labai gerai pasakėte, kad yra smulkmeniška ir nemandagu neleisti buvusiai krašto apsaugos ministrei atsisveikinti su kariais. Gerai, sutinku. Bet negražu, neetiška ir neįstatymiška, kai kviečiami jūsų Vyriausybės ministrai neatvyksta į mūsų frakcijos posėdį“, – sakė E. Gentvilas.
„Suprantu, kai politikus apima bailumas, nežinojimas, ką veikti, bet yra įstatymas, kurio vykdymą jūs, kaip Vyriausybės vadovė, privalote užtikrinti. Kokias nuobaudas skirsite šių ministerijų vadovams?“ – klausė liberalas.
Premjerė į klausimą atsakė su šypsena: „Pajuokausiu – į kampą pastatysiu, kitą kartą ateis. Pasišnekėsime. Man atrodo, jei jūs kviečiate, aš pati asmeniškai niekada nesu atsisakiusi ateiti, galvoju, toks stilius ir turėtų būti tęsiamas.“
Vyriausybė taip pat sulaukė klausimų dėl sumažėjusio kultūros finansavimo.
„Vyriausybės sprendimas drastiškai sumažinti kultūros sektoriaus finansavimą, tuo susilpninant mūsų atsparumo ir pilietinės visuomenės, tapatybės stiprinimą – ar jus tai tenkina?“ – klausė konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė taip pat išreiškė norą, kad kitų metų biudžete kultūrai būtų skiriama daugiau lėšų: „Tikrai visi sutariame, žinome ir situaciją, matome, kad biudžetas yra iš tikrųjų labai mažas, visi, kurie prijaučiame kultūrai, dar žinome, kad turime vilties ir dedame visas pastangas, kad biudžetas būtų kuo geresnis.“
