Premjerė Inga Ruginienė sako, kad suvaldyti prieš Lietuvą nukreiptą hibridinę ataką – oro erdvę iš Baltarusijos pažeidžiančius kontrabandinius balionus, – pavyksta. Anot jos, pastaruoju metu oro erdvė uždaroma rečiau. I. Ruginienė žurnalistams teigė, kad iš Baltarusijos buvo gautas laiškas dėl derybų pradžios. „Tą laišką vertinsime ir darysime atitinkamus sprendimus“, – sakė ji.
„Turbūt ir patys matote, kad vis rečiau uždarome oro uostą, kad pavyksta suvaldyti ne tik kontrabandą, bet ir pačius balionus, skrendančius link oro uosto. Tai yra pozityvus ženklas“, – po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjerė.
I. Ruginienė taip pat kalbėjo, kad institucijos dirba intensyviai, kiekvieną naktį budi mobiliosios komandos.
„Noriu atsakingai pasakyti, kad jeigu mūsų kaimynė Baltarusija rodys pozityvius ženklus ir prisidės prie [hibridinės] atakos sustabdymo, mes neabejotinai priimsime kitokius sprendimus“, – sakė ji.
Premjerė pakartojo, kad ne kartą skambėjo įspėjimai apie tai, kad ir keliauti, ir kurti ekonominius ryšius Baltarusijoje nėra saugu.
„Norėčiau kreiptis į pačius vežėjus, kad jie kiekvieną kartą, priimdami sprendimą keliauti per nesaugias šalis, prisiimtų riziką. Sienas uždarėme ne per vieną dieną, dvi savaites kalbėjome, kad gali būti imtasi tokių priemonių. Todėl neturėtų būti naujiena, kad tai atsitiko. Dedame visas pastangas, kad vežėjai sugrįžtų namo. <...> Matome iš Baltarusijos pusės geranoriškumo nebuvimą“, – sakė ji.
Paklausta, ar Lietuva laikosi pozicijos su Minsku nesiderėti, bei kaip vertina vežėjų spaudimą, I. Ruginienė kalbėjo, kad tikslas buvo sustabdyti hibridinę ataką. „Matome pozityvius ženklus, bet turime įsitikinti, kad taip ir yra. Kai tik įsitikinsime, tuoj pat atidarysime sienas ir leisime judėti. Sienos uždarytos tam, kad suvaldytume balionų hibridinę ataką“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienė pabrėžė, kad vilkikus kaip įkaitus laiko Baltarusijos pusė, tad jeigu ir reikėtų prieš ką nors protestuoti, tai prieš režimą.
„Viskas jau yra padaryta. L. Kasčiūno pasiūlymas yra pavėluotas“, – paklausta, ar nereikėtų prašyti JAV pagalbos dėl įstrigusių vilkikų, sakė I. Ruginienė. Anot jos, sienos uždarymo klausimas buvo aptartas su partneriais.
I. Ruginienė žurnalistams teigė, kad iš Baltarusijos buvo gautas laiškas dėl derybų pradžios.
„Tą laišką vertinsime ir darysime atitinkamus sprendimus“, – sakė ji.
Pritarė idėjai griežtinti bausmes už kontrabandos gabenimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis griežtinamos bausmės už kontrabandos gabenimą, jei tai kelia pavojų visuomenės saugumui.
Ministrų kabinetui pritarus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam projektui, pastarasis keliaus į Seimą.
Anot VRM, atsižvelgiant į „neatidėliotinai iškilusį poreikį griežtinti baudžiamąją atsakomybę“, kai dėl oru gabenamos kontrabandos kyla pavojus nacionaliniam ir visuomenės saugumui, parlamentarų bus prašoma pataisas svarstyti skubos tvarka.
„Šie pakeitimai parengti reaguojant į iškilusias grėsmes nacionaliniam saugumui dėl pastaruoju metu suintensyvėjusio kontrabandos gabenimo meteorologiniais oro balionais“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Esamos sankcijos už kontrabandą vertinamos kaip neatgrasančios“, – teigė jis.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu kontrabandiniais oro balionais dažniausiai gabenamos apie 1,5 tūkst. cigarečių pakelių dydžio siuntos, o tai sudaro apie 6 tūkst. eurų sumą.
Tokios vertės kontrabanda neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tik administracinę baudą, kuri gali siekti iki 6 tūkst. eurų.
Pasak ministerijos, galiojantis reguliavimas nėra pakankamai aiškus ir nuoseklus tais atvejais, kai padaromi pažeidimai, susiję su bepiločių orlaivių, įskaitant kontrabandinių balionus, naudojimu, sukeliantys reikšmingas grėsmes ir pasekmes civilinės aviacijos bei visuomenės saugumui.
Pataisos parengtos po to, kai kontrabandinių balionų skrydžiai iš Baltarusijos pastarąjį mėnesį trikdo Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą.
Šie incidentai lėmė Vyriausybės sprendimą mėnesiui – iki lapkričio 30-osios – uždaryti sieną su Baltarusija.
Ruginienė pasidalijo planais keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą: skelbs konkursą
Kylant diskusijų dėl vaiko priežiūros atostogų pavadinimo, premjerė I. Ruginienė teigia, kad laikotarpis, kurio metu vienas iš tėvų prižiūri mažylį, – tai ne atostogos, o didelis darbas. Todėl, pažymi ministrė pirmininkė, siekiant išrinkti naują pavadinimą, ketinama paskelbti konkursą.
„Kalbant apie šeimos politikos stiprinimą, norėčiau pažymėti, kad vaiko priežiūra nėra atostogos. Bent jau taip supranta daugelis iš mūsų ir mano komanda supranta. (...) Atostogų pavadinimas turėtų keistis į kitą, labiau priimtiną pavadinimą, ir jeigu atsirastų, kas pasiūlytų pavadinimo keitimą, mielą tą pakeitimą padarytume per Darbo kodeksą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak jos, vaiko priežiūra – tai nėra laikas, kai tėvai ilsisi ar atostogauja. Premjerės teigimu, tai atsakingas ir didelis darbas, todėl, stiprinant šeimos politiką, valstybė turi užtikrinti vaikus auginančioms šeimoms paramą.
„Tai yra labai svarbu dėl to, kad vaiko priežiūra yra ypač svarbus periodas ir mes aiškiai deklaruojame, kad tai yra periodas, kuomet turime padėti ne tik mamai, bet ir tėčiui, ir kurį turime skatinti ne tik įvairiomis priemonėmis, bet ir finansiškai, norėdami stiprinti šeimos politiką“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą Lietuvoje gyvenančioms šeimoms suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki kol vaikui sueina 3 metai. Jomis gali pasinaudoti motina, tėvas, seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, arba globėjas.
Šių atostogų metu darbdavys privalo išsaugoti darbo vietą. Išmokos mokamos „Sodros“ biudžeto, daugiausia iki kol vaikui sukanka 2 metai.
