LGBTQ aktyvistė Saša Kazanceva iš Rusijos jau daugiau nei trejus metus gyvena Lietuvoje. Emigracijoje ji toliau skelbia įrašus populiariame lytiniam švietimui ir LGBTQ+ bendruomenei skirtame tinklaraštyje. Tačiau prieš kelis mėnesius tinklaraštininkė sulaukė grasinimų socialiniuose tinkluose, o vėliau nežinomi asmenys atvyko į aktyvistės namus Vilniuje ir paliko grasinantį užrašą ant jos pašto dėžutės, tačiau Vilniaus policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl tokio pobūdžio grasinimų.
Prieš kelis mėnesius keleto Rusijos žmogaus teisių organizacijų ir tinklaraštininkų „Telegram“ kanalai patyrė kibernetinę ataką – buvo dirbtinai pritraukta dešimtys tūkstančių botų prenumeratorių. Pagal socialinio tinklo taisykles, dėl nenatūralaus auditorijos augimo jų paskyros galėjo būti užblokuotos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rusų LGBT aktyvistė Saša Kazantseva, gyvenanti Lietuvoje, susidūrė su grasinimų ir priekabiavimo banga internete, o po to jos namuose Vilniuje apsilankė nežinomi asmenys.
- Grasinimus, anot jos, skleidė uždaros „Telegram“ bendruomenės „Gydytojo imperija“, kuri palaiko „tradicines vertybes“ ir Rusijos invaziją į Ukrainą, nariai.
- Nežinomi asmenys S. Kazantsevos pašto dėžutėje paliko užrašą „Sveikinimai nuo gydytojo“ ir parašė jai: „Mes jus įsodinsime į autobusą ir nuvešime į Rusiją“.
- Vilniaus policija atsisakė pradėti tyrimą, teigdama, kad grasinimai „nebuvo nusikaltimo požymis“. Aktyvistės advokatė su tokia pareigūnų nuomone kategoriškai nesutinka.
- Pati LGBT aktyvistė S. Kazantseva Rusijoje paskelbta „užsienio agente“ ir „teroriste“.
Ataka buvo nukreipta prieš krizių grupės „SK SOS“, padedančios persekiojamiems LGBTQ žmonėms Šiaurės Kaukaze, ir S. Kazancevos paskyras. „SK SOS“ nariai, kaip ir tinklaraštininkė S. Kazanceva, yra įsikūrę Lietuvoje.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
„Visgi mes nebuvome užblokuoti, nes laiku sureagavome ir įjungėme specialias botų valymo funkcijas. Tiesiog patampė nervus: komentaruose pridėliojo svastikų, prirašė visokių bjaurių dalykų – taip kartais nutinka“, – interviu LRT.lt sakė S. Kazanceva.
Mergina prisipažįsta, kad persekiojimas internete jos neišgąsdino, bet vėliau ji sulaukė grasinimų. „Man pradėjo rašyti: mes ateisime pas tave į namus, mes tave surasime, mes tave nužudysime“, – pasakoja ji.
Grasinimus rašę asmenys iš tiesų atvyko į aktyvistės namus Vilniuje. Tai įvyko šių metų vasarą, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai S. Kazancevos ir „SK SOS“ paskyras socialiniuose tinkluose užplūdo sekėjai. Tuo metu tinklaraštininkės nebuvo Lietuvoje ir apie tai, kad kažkas buvo įsibrovęs į jos namus, ji sužinojo iš vaizdo įrašo, paskelbto uždarame „Telegram“ pokalbių kanale „Imperija Celitelia“ (liet. „Gydūno imperija“).
Apie šią bendruomenę žiniasklaida rašė dar gegužę, kai įvyko pirmasis didelis išpuolis prieš LGBT bendruomenę internete. Tuomet, kaip rašė leidinys „Vot tak“, išpuoliai buvo nukreipti prieš keturias su LGBT tema Rusijoje dirbančias organizacijas.
„Gydūnas“
Uždaros grupės „Imperija Celitelia“ aprašyme nurodyta: „Adekvatumo ir sveiko proto buveinė. Mes už tradicines vertybes. Giname Rusijos Federacijos įstatymus ir visuomenės iškrypimui besipriešinančių adekvačių žmonių nuomonę. Draudžiama: įžeidinėti religiją, skatinti smurtą, persekiojimą“.
Pasak LGBT aktyvistės, šioje grupėje skelbiami ir Rusijos karą Ukrainoje palaikantys pranešimai.
S. Kazanceva pasidalino su LRT.lt žurnalistais vaizdo įrašais, kurie, jos teigimu (tai patvirtina ir aktyvistės atsiųstos ekrano kopijos), buvo paskelbti grupėje „Imperija Celitelia“. Vaizdo įraše matyti, kaip kažkokie asmenys prieina prie namo viename iš Vilniaus mikrorajonų ir ant pašto dėžutės palieka užrašą: „Privet ot Celitelia“ (liet. „Sveikinimai nuo Gydūno“).
Netrukus po to S. Kazanceva sulaukė asmeninės žinutės iš „Telegram“ paskyros „Celitel Vtoroi“ („Antrasis gydūnas“).
„Rašė: „Mes vis tiek tave surasime, įgrūsim į autobusą ir išvešim į Rusiją; jei būtum buvusi namuose, būtume tave užlenkę“, – pasakoja aktyvistė.
Tai, kad S. Kazancevai buvo rašoma asmeniškai, patvirtina aibė ekrano kopijų, kurias ji pateikė LRT.lt. Dalis jų yra iš uždaro kanalo „Imperija Celitelia“. Po vienu iš įrašų grupėje, prie kurio pridėta S. Kazancevos namo nuotrauka, parašyta: „Mūsų S. Kazanceva tokia protinga, kad pati padegė savo namą (...). Kas bus, kai ją surasime, neverta net pasakoti. Tegul lengva jai bus žemelė“.
Sprendžiant iš ekrano kopijų, panašių grasinimų aktyvistė sulaukė ir asmeninėmis žinutėmis.
„Tave vis tiek sugaus, tai tik laiko klausimas. Aš nebijau paaukoti kitų ar savęs dėl to“, – vienoje iš žinučių rašo „Celitel Vtoroi“.
Kitoje jis klausia: „Kur tavo policija, Sašenka? Jei būtum buvusi namuose, būtume tave užlenkę“.
Sulaukusi tokių grasinimų aktyvistė kreipėsi į policiją.
Procesas tęsiasi
S. Kazanceva pasakoja, kad parašius pareiškimą dėl grasinimų, ilgą laiką nebuvo jokios reakcijos. Po kurio laiko pareigūnai su ja susisiekė, aktyvistė du kartus buvo apklausta.
„Nustebau, kai antrą apklausą vykdęs policijos pareigūnas pasakė: „Jūs neturite įrodymų, kad kažkas buvo atėjęs į jūsų namus“, – sako S. Kazanceva.
Rašydama pareiškimą policijai, aktyvistė pridėjo tuos pačius dokumentus, kuriuos pateikė LRT.lt. S. Kazanceva perdavė vaizdo įrašus, grasinančias žinutes ir informaciją apie galimai su tuo susijusius asmenis. Daugiausia tai yra grupėje „Imperija Celitelia“ skelbtų pokalbių ir įrašų ekrano kopijos.
LGBTQ aktyvistės teigimu, pareigūnai jai pasakė nelaiką to, kas vyksta, realia grėsme. „Policijos pareigūnas pradėjo žiūrinėti bylos medžiagą, tačiau tuo pačiu metu man aiškino, kad grasinimas „užlenkti“ nėra grėsmė“, – sako pašnekovė.
S. Kazanceva mano, kad apklausa buvo bevaisė, tuo labiau kad bendravimas su pareigūnu vyko be vertėjo.
Tuo pačiu metu aktyvistė pažymi, kad ne tik ji jaučiasi pažeidžiama Lietuvoje, – čia gyvena daug Rusijos valdžios persekiojamų žmonių.
„Lietuvoje gyvena daug įvairių aktyvistų ir aktyvisčių iš skirtingų šalių, įskaitant ir tuos, kurie laikosi proukrainietiškos ir antirusiškos pozicijos. Ir jei niekam neužkliūva, kad yra tokių žmonių, kurie vieną dieną gali rašyti internete: „Aš išvykstu į Rusiją, dalyvausiu SVO (specialiojoje karinėje operacijoje – LRT.lt)“, o kitą dieną ateiti pas šiuos aktyvistus į namus, grasinti jiems nužudyti arba, galbūt, net įgyvendinti [grasinimus]... Nes, vėlgi, mes nežinome, kas būtų buvę, jei aš būčiau buvusi namuose...“ – sako S. Kazanceva.
Policija: nėra nusikaltimo sudėties
Pareiškimą dėl grasinimų aktyvistė policijai pateikė dar liepos 16 d. Po mėnesio Vilniaus policijos komisariatas nusprendė nepradėti tyrimo šioje byloje.
„2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo nustatyta nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti) ir 170 straipsnyje (neapykantos kurstymas). Nutarimą patikrinęs prokuroras paliko jį galioti“, – LRT.lt komentavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos skyriaus vedėja Julija Samorokovskaja.
Pašnekovė pažymėjo, kad gavus pranešimą apie grasinimus S. Kazancevai, „medžiaga buvo užregistruota ir atliktas aplinkybių patikrinimas“.
Patikrinimo metu, pasak J. Samorokovskajos, aktyvistės prie pareiškimo pridėti elektroniniai laiškai, įrašai ir komentarai buvo išversti į lietuvių kalbą.
„Buvo nustatyta, kad juose nėra aiškiai išreikštų realių grėsmių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip nusikaltimas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Apklausos metu pareiškėja taip pat nurodė, kad asmeniškai su tariamai jai grasinusiais asmenimis susitikusi nebuvo“, – tęsė policijos atstovė.
Tuo tarpu S. Kazancevos advokatė Marija Kolesova-Gudilina teigė nesuprantanti, kodėl policija nemato priežasčių pradėti tyrimą.
„Socialiniuose tinkluose, „Telegram“ kanale, atviru tekstu viešai parašyta, kad buvo paskelbti vaizdo įrašai, kaip jie ateina [prie namų], kaip dažo [pašto dėžutę], kad jie žino, kur ji gyvena. (...) Ar galima vertinti šias grėsmes kaip realias? Manau, kad taip. Policija kažkodėl mano, kad ne“, – interviu LRT.lt sakė M. Kolesova-Gudilina.
Policija, savo ruožtu, pažymi, kad sprendimas priimtas remiantis Lietuvos teisės aktais. Visgi anonimiškumas internete yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria teisėsaugos institucijos.
„Kiekvieną gautą pranešimą apie grasinimus policija nagrinėja atskirai. Tais atvejais, kai grasinimai išreiškiami virtualioje erdvėje, tyrimo sėkmė priklauso nuo techninių galimybių identifikuoti konkrečius asmenis, anonimiškumo internete lygio ir pateiktos informacijos patikimumo. Vertinant turimus duomenis, sprendimas priimamas pagal baudžiamojo proceso teisės aktų normas“, – paaiškino J. Samorokovskaja.
Nepaisant atsisakymo pradėti tyrimą, S. Kazanceva ketina dėl šio klausimo kreiptis į teismą.
Kas slypi už šių grasinimų?
Pasak S. Kazancevos ir jos teisininkės M. Kolesovos-Gudilinos, grasinimais svaidosi „jaunas vaikinas“, kilęs ne iš Lietuvos, bet čia gyvenantis. Pašnekovės pasakoja, kad savo tyrimą šiuo klausimu atliko emigracijoje gyvenantys rusų žurnalistai ir aktyvistai.
„Žurnalistai sugebėjo nustatyti asmens tapatybę, bet norėtųsi, kad šis klausimas vis dėlto būtų išspręstas teisiškai. Kadangi nei aš, kaip teisininkė, nei Saša, nei kiti mūsų kolegos – teisininkai, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai – negalime to patikimai nustatyti, nes nesame tyrėjai. Mes galime tik rasti informaciją, bet ji turi būti patvirtinta ir pagrįsta įrodymais. Atitinkamai, tai vis dėlto yra policijos ir prokuratūros funkcija“, – sako M. Kolesova-Gudilina.
Teisininkė taip pat pažymi, kad nėra pasirengusi įvardinti jos klientei neva grasinusio asmens.
„Mes negalime tiesiogiai kaltinti, bet žinome, kad Lietuvos Respublikoje veikia organizacija „Ceļitel“. Šiandien jie persekioja LGBT aktyvistus, rytoj – lietuvius“, – pabrėžia M. Kolesova-Gudilina.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad tiek grasintojų apsilankymas aktyvistės namuose, tiek kitos S. Kazancevos surinktos detalės rodo, kad grasinę žmonės yra Lietuvoje.
„Jei žmonės fiziškai gali atvykti į S. Kazancevos gyvenamą vietą, darau išvadą, kad jie bent jau čia buvo. Atsižvelgiant į visus iš susirašinėjimų išplaukiančius faktus, pavyko nustatyti, kad tai tikrai yra Lietuvoje gyvenantis asmuo“, – tęsia M. Kolesova-Gudilina.
„Bet ne Lietuvos pilietis“, – priduria teisininkė.
Pašnekovės pasidalino su LRT.lt informacija apie aktyvistei galbūt grasinusį asmenį, tačiau redakcijai nepavyko nepriklausomai nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos.
Už LGBTQ+ „propagandą“ S. Kazanceva Rusijoje yra paskelbta užsienio agente. Rugsėjo mėnesį Rusijos teismas už akių priėmė sprendimą aktyvistę suimti už „užsienio agento“ pareigų nevykdymą, o spalio 9 d. įtraukė į teroristų sąrašą.
Leidinys „Mediazona“ pranešė, kad spalio pradžioje S. Kazancevai buvo pareikšti dar du kaltinimai – dėl „melagienų“ apie karą platinimo ir dėl raginimo dalyvauti ekstremistinės organizacijos veikloje.
