45 proc. Lietuvos gyventojų palaiko kultūros protestus, rodo LRT užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Taip pat didžioji apklaustųjų dalis įsitikinę, kad dėl kilusios krizės atsakomybė tenka ministrų kabinetą patvirtinusiam prezidentui Gitanui Nausėdai.
LRT užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą atliko spalio 1–6 dieną. Telefonu ir internete apklausti buvo 1000 Lietuvos gyventojų, paklaida – 3,1 proc.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Beveik pusė Lietuvos gyventojų palaiko kultūros sektoriaus protestą.
- Daugiausiai apklaustųjų mano, kad atsakomybė dėl situacijos Kultūros srityje, kai kilo nepasitenkinimas Kultūros ministerijos atidavimu „Nemuno aušrai“, tenka prezidentui Gitanui Nausėdai.
- Ekspertai protestų palaikymą vertina kaip reikšmingo dydžio.
- Nėra aišku, ar protestuojantiems kultūros sektoriaus atstovams pavyks sulaukti dar didesnio palaikymo.
Palaiko ir didmiesčiai, ir kaimai
Kaip rodo apklausos rezultatai, 45 proc. Lietuvos gyventojų protestą palaiko, 32 proc. – nepalaiko, 23 proc. neturi nuomonės. LRT.lt primena, kad Lietuvos menininkai, kūrėjai ir kultūros sektoriaus darbuotojai išreiškė nepasitenkinimą kultūros ministru Ignotu Adomavičiumi, kuris vėliau atsistatydino. Prieš tai, kad „Nemuno aušra“ deleguotų bet kokį ministrą, pasirašoma peticija, savaitgalį vyko daugiau nei 300 protesto akcijų Lietuvoje ir užsienyje, kultūros bendruomenė ketina juos tęsti.
Apklausa rodo, kad atsakingiausiu už susidariusią situaciją kultūros sektoriuje gyventojai laiko prezidentą Gitaną Nausėdą (30 proc.), rečiau atsakingais laiko premjerę Ingą Ruginienę (11 proc.), partiją „Nemuno aušra“ (11 proc.), Lietuvos socialdemokratų partiją (13 proc.), kultūros bendruomenę (8 proc.).
Ekspertų teigimu, tokios gyventojų nuotaikos rodo išskirtinai didelį palaikymą protestuojantiems kultūros srities darbuotojams.
„Gyvename visuomenėje, kurioje nėra įprasta palaikyti protestą kaip normalią pilietinio dalyvavimo formą. 45 procentai, beveik pusė gyventojų, yra išskirtinis palaikymas“, – LRT.lt komentavo sociologas Tadas Šarūnas.
Nors protestų oponentai, „Nemuno aušros“ atstovai, yra išreiškę kritikos protestuotojams – neva jie atstovauja tik sostinei, o mažesniuose miestuose protestas nėra palaikomas, apklausos duomenys rodo priešingai – pavyzdžiui, kaimuose protestus palaiko 42 proc. gyventojų.
„Tai rodo, kad protestuotojams pavyko mobilizuoti ne tik miesto gyventojus, žinutės paskleidimas platus“, – sakė T. Šarūnas.
Pasak politikos apžvalgininko Mato Baltrukevičiaus, iš dalies nepritariančių protestams portretas persidengia su R. Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ elektoratu: tai žemesnių pajamų ir žemesnio išsilavinimo gyventojai, kuriems kultūros sritis greičiausiai nėra tokia artima.
„Nėra, kaip bando parodyti R. Žemaitaitis, kad tai yra tik didžiųjų miestų reiškinys, kurį kiti ignoruoja“, – sako M. Baltrukevičius.
Be to, išsiskiria Klaipėda, kur daugiau nepalaikančių, nei palaikančių protestus, o labiausiai protestus palaiko jaunesni gyventojai, gyvenantys didesniuose miestuose, turintys aukštesnes pajamas.
„Tai yra tos Lietuvos dalys, kur yra mažiau centrinės valdžios finansuojamo kultūros sektoriaus, nes būtent jo atstovai daugiausia yra protesto flagmanai“, – pastebi T. Šarūnas.
Atsakingu laiko prezidentą
Net 30 proc. apklaustųjų tvirtina, kad .atsakomybė dėl situacijos kultūros sektoriuje tenka prezidentui G. Nausėdai. Ekspertų teigimu, tai paaiškinti gali paties prezidento prisiimtas vaidmuo formuojant Vyriausybę: jis nevengė pasisakyti ir apie buvusį kultūros ministrą Šarūną Birutį, kritikavo jo darbą, nesutiko „Nemuno aušros“ kandidato tvirtinti energetikos ministru, po to partijai ir atiteko kultūros ministro portfelis. Be to, gyventojai tradiciškai yra linkę prezidentui priskirti daugiau galios, nei jis jos turi.
„Jis save pozicionavo kaip sprendimų priėmėją (...). Jei jau prezidentas sugebėjo pasiekti, kad Energetikos ministerija atitektų ne „Nemuno aušrai“, jis lygiai taip pat galėtų panašius mainus surengti, jei kultūros sektorius jam atrodytų panašiai svarbus“, – apie gyventojų lūkesčius sakė M. Baltrukevičius.
Pasak politikos apžvalgininko, pačiam G. Nausėdai tokia viešoji nuomonė yra itin nepalanki.
„Prezidentas yra bene labiausiai suinteresuotas spręsti krizę, nes svarbi jo įvaizdžio dalis yra tai, kad jis save pristato kaip kultūrai palankų prezidentą, knygų kolekcininką (...). Jis ne ateina (į kultūros renginius – LRT.lt) ir pasideda pliusą, kad dalyvavau, bet gilinasi, domisi. Jam svarbu, kad ilgalaikėje perspektyvoje nelikti nepageidaujamu asmeniu“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Protestų ateitis
Šiuo metu diskutuojama, ar kultūros srities protestai galėtų virsti didesniu judėjimu, o galbūt prieš „Nemuno aušros“ ministrus, jei vėl vyktų ministerijų mainai, imtų protestuoti kitų sričių darbuotojai, pavyzdžiui, medikai.
Pasak politikos apžvalgininko M. Baltrukevičiaus, dėmesį galima atkreipti ir į tai, kad beveik ketvirtadalis gyventojų nesidomi ar neturi nuomonės dėl padėties kultūros srityje – galima daryti prielaidą, kad jie nėra palankūs protestuotojams.
Tuo metu sociologas T. Šarūnas atkreipia dėmesį, kad kultūros protestas gali ir poliarizuoti visuomenę, nors dominuoja ir jo palaikymas. Jis pasitelkė po pandemijos vykusio „Didžiojo šeimų maršo“ pavyzdį, kai maždaug 40 procentų gyventojų sakė esantys už protestus, kiti 40 proc. – prieš.
„Trečdalis nepalaikančių gyventojų irgi yra nemaža dalis. Klausimas, kaip socialinis judėjimas plėtosis toliau, kokia bus žinutė, dialogas su institucijomis? Yra ir čia poliarizacijos rizika“, – sakė sociologas.
