Kiek Lietuvos piliečių šiuo metu Ukrainoje gali kariauti rusų pusėje, viešai nėra skelbiama. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, apie tokius asmenis būtina turėti informaciją, nes jie gali būti verbuojami priešiškų valstybių daryti įvairius nusikaltimus prieš Lietuvą.
Nei karinė žvalgyba, nei Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatskleidžia, kiek Lietuvos piliečių kariauja už Rusiją. Tačiau patvirtina – tokių asmenų esama, gali būti, kad jie net nėra Rusijos piliečiai, turi tik Lietuvos pilietybę.
„Komitetas domėjosi šiuo klausimu, buvo keli posėdžiai ir atsakymus pagrinde duodavo VSD, jis be jokios abejonės filtruoja tokią informaciją, renka duomenis, tikrina ir vėliau pateikia“, – sako NSGK narys Dainius Gaižauskas.
„Bet tikrai labai norėtųsi turėti kuo daugiau informacijos, kad tai nebūtų išgirsta iš žiniasklaidos“, – priduria Seimo TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė.
A. Bilotaitei vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai, iš trijų asmenų, kurie galėjo kariauti rusų pajėgose, atimta Lietuvos pilietybė. Tai padaryta skubos tvarka vidaus reikalų ministro nutarimu. Tačiau paaiškėjo, kad pilietybės netekęs Vitalijus Kazakevičius netarnavo Rusijos karinėse pajėgose ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pilietybę jam grąžino.
„Mano darbo laikotarpiu tai pirmas ir paskutinis atvejis, kuris yra padaromas dėl to, kad ne iki galo buvo padarytos administracinės procedūros, dėl ko ištiko tokia situacija“, – nurodo V. Kontratovičius.
Savo ruožtu jo pirmtakė tikina, kad sprendimai priimti buvo ne vienašališkai.
„Visi sprendimai, kuriuos mes priimdavome, buvo daromi atsižvelgiant į tarnybų pateiktą informaciją, tai nebūdavo, kad ministras ar Migracijos departamentas vienašališkai nusprendžia ir priima sprendimą“, – tikina A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministro teigimu, kol vyksta karas Ukrainoje, bus dar ne vienas prašymas atimti pilietybę iš galbūt rusų pusėje kovojančių lietuvių.
„Visais atvejais mes turim sąžiningai atlikti visas administracines procedūras, patikrinti faktus dėl to, kad pilietybės atėmimas yra kraštutinė priemonė“, – sako V. Kondratovičius.
Anot Seimo komiteto nario D. Gaižausko, kai dabar Rusija vis labiau kreipia žvilgsnį į Vakarų valstybes, būtina išsiaiškinti, kiek Lietuvos piliečių kariauja rusų pusėje.
„Jie gali daryti visokias nusikalstamas veikas, gali būti užverbuoti, gali būti panaudoti kažkokiose hibridinėse operacijose, terorizmui ir taip toliau“, – perspėja politikas.
Lietuvos pilietybę iš asmens gali atimti prezidentas, taip pat vidaus reikalų ministras.
