Lietuva – beveik blogiausiai ES integruoja migrantus. Briuselyje pristatytame „Migrantų integracijos politikos indekse 2025“ („MIPEX 2025“) mūsų šalis surinko tik vienu balu daugiau nei Latvija, t. y. 37 iš 100 galimų. Švedija įvertinta geriausiai, bet ne visi tuo didžiuojasi.
Sąstingis
„MIPEX 20025“ atliko ir praėjusį ketvirtadienį pristatė jau dvidešimt metų Briuselyje veikiantis analitinis centras Migracijos politikos grupė. Vienas esminių šių metų pastebėjimų – bendras sąstingis migrantų integracijos srityje visoje ES.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Bendras sąstingis migrantų integracijos srityje ES.
- Atotrūkis tarp senesnių ir naujesnių ES valstybių narių.
- Lietuvos migracijos politika sukuria daugiau kliūčių nei galimybių.
- Integracija neturėtų būti suprantama tik kaip nauda migrantams, bet kaip nauda visai visuomenei.
- Dalis žmonių nenori būti integruoti į Vakarų visuomenes.
„Tai mums labai svarbus klausimas, nes 2014-2019 m. stebėjome labai spartų ES valstybių narių integracijos balų augimą. Tiesą sakant, pastaruoju metu, žinoma, kartu su daugeliu politinių įvykių, tokių kaip populistinių partijų iškilimas visame pasaulyje, kraštutinių dešiniųjų judėjimai, prieš migrantus nukreipti diskursai, matome, kad integracija tarsi nuėjo į antrą planą. Iš dalies taip yra ir todėl, kad kalbama apie sienų saugumą, migracijos eksternalizaciją, pamirštami klausimai, susiję su pačiais migrantais“, – LRT ketvirtadienį teigė tyrimo vadovė iš Migracijos politikos grupės dr. Başak Yavçan.
Jos nuomone, migrantų integracijos politika neturi nieko bendra su buvimu politinėje kairėje ar dešinėje: „Ji susijusi su tuo, kaip skatinti darnią visuomenę tiek priimančiųjų bendruomenių, tiek migrantų atžvilgiu. Taigi, ignoruodami integracijos politiką, mes sukuriame užburtą ratą, kai migrantai yra atskiriami ir išstumiami į visuomenės paribį, o tada ir kyla tikrieji konfliktai.“
Po tyrimo pristatymo vykusioje diskusijoje olandų europarlamentarė, priklausanti Žaliųjų frakcijai Tineke Strik pažymėjo, kad migrantų integracija „abipusiai naudingas procesas“: „Neturėtume žiūrėti į migrantų integraciją, kaip tik naudą jiems. Į integraciją reikia žiūrėti kaip į naudą visai visuomenei.“
„Daugiau kliūčių, nei galimybių“
Kitas „MIPEX 2025“ autorių pastebėjimas – nuolatinis atotrūkis tarp senesnių ir naujesnių valstybių narių, kalbant apie migrantų integraciją. Išties, įvertinus darbo rinkos mobilumą, galimybes šeimoms susijungti, švietimą, politinį dalyvavimą, pilietybės įgijimą, antidiskriminaciją ir sveikatos apsaugos paslaugas, pirmoje vietoje atsidūrė Švedija (86 balai), toliau sekė Suomija (84), Portugalija (83 balai) ir Belgija (70 balai). Daugiausia iš naujųjų ES narių – 52 balus surinko Rumunija, o Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Kartu su Bulgarija (39 balai), Slovakija (39 balai) ir Latvija (36 balai) mūsų šalis priskirta prie ES narių, kur integracijos politika yra „šiek tiek nepalanki“.
„Lietuvoje yra paklausa aukštos kvalifikacijos migrantams. Tačiau egzistuoja toks įsitikinimas, kad galima laikytis labai ribojančios, labai priešiškos pozicijos migrantų atžvilgiu ir vis tiek sugebėti pritraukti geriausius ir talentingiausius. Na, tai neįmanoma, nes visi šie aukštos kvalifikacijos migrantai turi vaikų, kurie lankytų mokyklas, turi šeimas, kurioms reikėtų sveikatos priežiūros paslaugų“, – kalbėjo dr. B. Yavçan. Anot jos, svarbiausia yra teisinis pagrindas, suteikiantis migrantams ilgalaikę perspektyvą, išgelbėjantis juos iš nesaugios padėties ir suteikiantis jiems galimybes, kur jie gali realizuoti save, kur gali investuoti į savo ir savo vaikų ateitį.
„Visam tam reikia geros integracijos politikos ir draugiškos bendruomenės. Manau, kad, siekdami trumpalaikių laimėjimų, prarandame ilgalaikę taikaus sambūvio perspektyvą. Gerosios praktikos pavyzdžiuose matome, kad daugiausia dėmesio skiriama pastovumui“, – LRT teigė ekspertė.
Tiesa, ji pridūrė, kad Lietuvos politika gerėja, ypač pastaruoju metu, kai požiūris į integraciją tapo labiau struktūrizuotas: „Manau, kad Lietuva pradėjo šį institucionalizavimo procesą, kuris yra labai svarbus ir vertingas. Ir jei ji tęs šią veiklą, manau, kad artimiausioje ateityje bus daug aukštesnių rezultatų.“
Viena iš tyrimo atstovių iš Lietuvos, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson detaliau pažvelgė į dabartinius mūsų šalies rezultatus: „Antidiskriminacijos rodiklis ir Lietuvoje yra palyginti neblogas: 51 iš 100. (...) Mes turime sveikatos apsaugos srityje rodiklį 31 iš 100, pilietybės suteikimo – 22 iš 100. Silpniausią turime politinio dalyvavimo rodiklį. Ir tikrai skaičius toks daug ką pasakantis – tai 5 iš 100.“
Pasak docentės, tyrime matomi senbuvių ES šalių gerieji pavyzdžiai iš dalies susiję su tuo, kad šios šalys įprastai jau anksčiau yra susidūrusios su migrantais, jų turi daugiau ir turėjo daugiau laiko įgyti patirties.
„Lietuvoje įgyvendinama migracijos ir migrantų integracijos politika sukuria daugiau kliūčių, nei galimybių integracijai. Ir apibūdinama kaip lygybė ant popieriaus. Tokį vertinimą lemia aplinkybės, kad nors užsienio kilmės Lietuvos gyventojai turi teisę į pagrindines teises – toks pagrindas kaip ir yra, apsaugą, bet dėl tam tikrų taikomų griežtų natūralizacijos reikalavimų, ribotų galimybių dalyvauti šalies politiniame ir pilietiniame gyvenime – jie nėra matomi ir nėra laikomi lygiaverte šalies visuomenės dalimi. Šis rodiklis iš dalies atskleidžia ir valstybės požiūrį: tiek valstybės, tiek gyventojų. Panašus dominuoja visose vėliau į bendriją prisijungusiose šalyse“, – LRT teigė R. Pranskevičiūtė-Amoson.
(Ne)pavykusi integracija
Vis dėlto po „MIPEX 20025“ pristatymo vykusioje diskusijoje būta priekaištų ir senosioms ES šalims, kurių integracijos balai yra gan geri. Anila Noor, migrantų organizacijų Europoje tinklo viena iš įkūrėjų, paminėjo, kad vis dar egzistuoja „baltųjų privilegija“, o „kai kalbame apie integraciją, nekalbame apie įtraukimą“.
Kitas diskusijos dalyvis Miltos Pavlou, iš ES fundamentalių teisių agentūros, vėliau LRT komentavo: „Mums reikia surasti bendrą giją tarp migrantų ir pagrindinės visuomenės, susivienyti bendrų vertybių pagrindu. Ir manau potencialas yra. Mūsų duomenys rodo, kad migrantai nori dalyvauti ir mums reikia ypatingą dėmesį skirti migrantų moterims ir jaunimui, kurie dabar yra dezinformacijos kampanijų, siekiančių poliarizuoti ir skaldyti mūsų visuomenes, taikinys.“
Su tuo linkęs nesutikti švedas sociologas, iš Londono ekonomikos mokyklos ir Europos universiteto Berlyne dėstytojas dr. Göranas Adamsonas pernai Briuselyje pristatęs tyrimą „Daugiakultūriškumo liepsnos: šiurkšus Švedijos pabudimas“. Tai, kad Švedija „MIPEX 20025“ įvertinta geriausiai migrantų integracijos srityje jam sukėlė nuostabą ir įtarimus dėl tyrimo ideologizavimo.
„Taip pat galima pažvelgti kitaip, jei kalbate apie integraciją: ar ji sėkminga? Turiu omeny, ar žmonės, kurie atvyksta pas jus į šalį, gali kažką duoti jūsų ekonomikai? Ar gali būti savarankiški? Ar jie yra piliečiai, kurie laikosi įstatymo? Tai kiti kriterijai ir jei jie būtų taikomi, Švedija surinktų ženkliai mažiau taškų, nes Švedijoje, kaip visi žino pasaulyje, mes turime labai daug problemų su migrantais, smurto, gaujų nusikalstamumo ir t. t.“, – LRT teigė jis.
Su migrantų nusikalstamumu iššūkiu susiduria ir Belgija, kuri, kaip minėta, priskiriama prie geriausių integracijos srityje. Liepą-rugpjūtį Briuselyje įvyko net 13 susišaudymų, siejamų su imigrantų gaujų karais. Praėjusią savaitę šalį sukrėtė tragedija nedideliame Ruselarės mieste, vakarų Belgijoje, kai 47-erių afganistanietis Mohammadas Khawari, neseniai teistas už smurtą šeimoje, mirtinai subadė savo žmoną, pažįstamą ir 67-erių buvusį kaimyną.
„Tai populistinių judėjimų laikotarpis, kai migrantai tampa lengvu atpirkimo ožiu. Tai nereiškia, kad nėra migrantų nusikaltėlių. Aišku, kad jų yra, – kalbėjo B. Yavçan. – Bet galbūt dalis to yra integracijos politikos įgyvendinimas, nes daug kartų, kai žiūri į šios marginalizacijos ar net radikalizacijos diskursą, girdime labai stiprius diskriminacijos aidus, tiesa?“
G. Adamsonas, savo ruožtu, mano, kad daug žmonių nenori būti integruoti į Vakarų visuomenes ir net esą tai skatina ta pati daugiakultūriškumo ideologija: „Migracijos dydis Švedijoje, kurį mes matome dabar, yra per didelis ir nenoriu būti pesimistas, bet nemanau, kad mes tapsime viena laiminga bendruomene. Mažumos yra per didelės ir jos gyvena pagal save.“
