Rytinėse NATO valsybėse klaidžiojant bepiločiams orlaiviams, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuva stiprina oro gynybą, bet reikia valdyti lūkesčius: oro erdvė nebus apsaugota nuo bepiločių orlaivių šimtaprocentiniu lygiu.
Valstybės gynimo tarybai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė pristatė trumpo ir ilgo laikotarpio oro gynybos planą ir įsigijimų poreikius.
Skuba pirkti radarus, sensorius, antidronines sistemas
Į vieningą oro erdvės gynybos sistemą siekiama įtraukti pasieniečius bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, bet dėl to dar reikės susitarti su Vidaus reikalų ministerija.
„Viena iš užduočių, kuri buvo suformuota, mes – Krašto apsaugos sistema su Vidaus reikalų sistema – artimiausiu metu susėdę labai detaliai susidėliosime, kad turėtumėm integruotą oro erdvės gynybą skirtingose pozicijose, skirtingose teritorijos dalyse, pagal saugomų objektų poreikį“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Kalbant apie antidroninės gynybos stiprinimo svarbą, kadangi tai yra toks iš tiesų skubus prioritetas, mes stengiamės, kaip galima greičiau judėti. Taip pat gynybos resursų taryboje aptarėme, kaip galima būtų paspartinti procesus. Tai sutartys dėl kelių rūšių radarų, dėl papildomų akustinių sensorių ir dėl antidroninių sistemų bus pasirašytos artimiausiomis savaitėmis“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė, bet pridūrė, kad visais atvejais bus kreipiamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, tad tai šiek tiek lėtins pirkimo procesą.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis patvirtino, kad vienas iš krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos bendradarbiavimo vaisių turėtų būti nepertraukiamas oro uostų darbas, mat kiekvienąkart pastebėjus objektą, panašų į droną, stoja oro uostų darbas. Strateginių objektų apsaugą Lietuvoje užtikrina Viešojo saugumo tarnyba, ne kariuomenė.
„Viešojo saugumo tarnybos padaliniai turi būti tinkamai aprūpinti, jog galėtų neutralizuoti turimomis priemonėmis tiek bepiločius orlaivius, tiek ir atitinkamai galimas atakas kitomis priemonėmis. Kaip tik ir kalbama, kad turime suderinti, kas yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atsakomybė ir kas turėtų būti Viešojo saugumo tarnybos atsakomybė“, – teigė D. Matuionis.
Krašto apsaugos ministrė teigia, kad Vidaus reikalų ministeriją jau yra pateikusi, ko reiktų Viešojo saugumo tarnybai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, norint sustiprinti oro erdvės apsaugą pasienyje ar virš strateginių objektų.
„Pradinis norų sąrašas, pradinis planas yra pakankamai intensyvus ir plačios apimties. Tiesiog turime įsivertinti, kad nebūtų persidengimo ir kas yra realistiška. Šitoje situacijoje kartais labai jautriai sureaguojame. Neturime pulti daryti dalykų, kurie nebus realiai veikiantys, realiai įgyvendinami. Bet tai, ką galime padaryti, turime padaryti efektyviai“, – sako D. Šakalienė.
Nebus 100 proc. apsaugos nuo dronų
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas R. Vaikšnoras sako, kad iš tiesų reikia suvokti, jog šalies oro erdvė nebus apsaugoma nuo dronų šimtaprocentiniu lygiu, nes tam reiktų ne dabar skiriamų 0,5 mlrd. eurų, o dešimčių milijardų.
„Per daug drąsu būtų šnekėti, kad mes viską uždengsime, ne apie tuos pinigus šnekame. Būtų, turbūt, milijardai ir dešimtys milijardų, jeigu norime visiškai, kad visa Lietuvos oro erdvė būtų uždengta. Tai yra apie tam tikras pavojingiausias kryptis. Ir tai būtų mobilios sistemos, kur pagal grėsmes, pagal poreikį, pagal detekciją būtų galima permetinėti iš vienos vietos į kitą. Tai efektas būtų toks, kad mes gebėtume identifikuoti žemai skrendančius objektus ir juos neutralizuoti“, – po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė R. Vaikšnoras.
„Pasinaudodamas proga noriu visuomenę nuraminti arba bent tuos lūkesčius šiek tiek apslopinti. Kaip ir visas NATO, kaip ir visos kitos šalys, mes šiai dienai negebėtumėm 100 proc. užtikrinti. Tą reikia priimti natūraliai, nes tai būtų visai kitokios lėšos. Kalbėtume apie 10 proc. gynybai arba kitus procentus, jeigu toks yra lūkestis. Todėl lūkesčių valdymas yra labai svarbu. Tai būtų tik tam tikrose vietose, bet nepamirškime, kad mes dar turime strateginius objektus, tad didelis dėmesys būtų ir svarbių strateginių objektų apsaugai, ne vien tik pasieniui“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Kaip žinomą šią vasarą į Lietuvos oro erdvę įskrido du rusiški dronai „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų. Keliolika bepiločių orlaivių rugsėjo mėnesį įskrido ir į Lenkijos oro erdvę, pastaroji keletą bepiločių orlaivių numušė.
Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras pasakojo, kad neseniai viešėjo NATO karinio komiteto konferencijoje, kurioje kalbėta apie incidentą Lenkijoje, kai įskrido apie 20 dronų. Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“.
„Galiu tik pasakyti, kad nėra vieningo ir aiškaus sprendimo, kaip tai daryti, kadangi visos šalys susiduria su panašia problema, kaip ir Lietuva. Todėl „Eastern Sentry“ operacijos pradžia bus viena iš priemonių trumpuoju laikotarpiu, kol šalys įsigis pakankamą priemonių skaičių, kad padėtų tiek su detekcija, tiek su skraidančių ir oro erdvę pažeidžiančių oro objektų naikinimu. Yra nemažai eksperimentavimo. Transformacijų vadavietė pristatė keletą projektų, kaip „Task Force X“ ir kitus. Tikimės, kad ir Lietuvoje su tam tikrais prototipais atvyks ir padės mums per praktiką, per inovacijas, per testavimus išsirinkti geriausius produktus “, – pasakojo vadas.
Praėjusią savaitę Turkija Lietuvoje dislokavo modernų AWACS žvalgybinį orlaivį, o krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigė, kad per kelis mėnesius Lietuvą pasieks ir kiti resursai.
Remiantis Lietuvos kariuomenės vado teiginiais, NATO šalys pasižadėjo į Lietuvą bei visą rytinį NATO flangą perdislokuoti papildomų pajėgumų, kad padėtų tvarkytis su oro erdvės pažeidimais. Lietuva dėl paramos tarėsi konkrečiai su Vokietija, kuri galėtų padėti su detekcijos ir identifikavimo priemonėmis.
Seime skubos tvarka priimtos teisės aktų pataisos, kurios turėtų padėti kariuomenei greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei.
Lietuva artimiausiais metais planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.
