Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės programai, kurią rugsėjo 10 dieną pristatė paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Vyriausybė įgauna įgaliojimus veikti tik tuomet, kai Seimas patvirtina programą ir kai premjerė bei ministrai prisiekia laikydami ranką ant Konstitucijos.
Vyriausybės programai pritarė 80 Seimo narių, prieš buvo 40 parlamentarų ir du tautos atstovai susilaikė. Priesaiką davė visi 14 ministrų ir premjerė I. Ruginienė.
I. Ruginienės ministrų kabineto formavimas vyko su dideliais trukdžiais ir iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar prisieks visos sudėties Vyriausybė. Taip nutiko dėl to, kad į kultūros ministrus „Nemuno aušra“ delegavo Remigijaus Žemaitaičio tolimą giminaitį Ignotą Adomavičių, kuris anksčiau prekiavo makaronais bei neturi nieko bendra nei su kultūros politika, nei su kultūros vadyba. Vis tik prezidentas pasirinko patvirtinti net ir tokį kandidatą.
Apie Vyriausybės programą ketvirtadienį pasisakė kiekviena Seimo frakcija, Seimo komitetai, paskui parlamentarai premjerei ir ministrams uždavė klausimų. Dauguma diskusijų sukosi apie slogų ir ypač klampų ministrų kabineto formavimo procesą, kurį parlamentarai vadino balaganu, nesąmone, performansu ir panašiais epitetais.
Pirmasis vertinimą pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mindaugas Lingė, kuris ministrų kabineto formavimą pavadino slogiu nuo pradžios iki pabaigos. Anot politiko, nors Kabinete yra pajėgių ministrų, kai kurie kiti parodo, jog dvidešimtoji Vyriausybė bus eksperimentinė: „Nuo pasirinkimo į premjerus skirti asmenį be didesnės valstybinio darbo patirties iki performanso saugoti energetiką kultūros sąskaita.“
„Suformuota ir nauja eksperimentinių profesinių reikalavimų ministrams skalė. Kažkas tarp kebabų kepėjų, kurie neįtinka, ir makaronų pardavėjų, kurie jau atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Toje pačioje skalėje bandyta įgrūsti ir antilopes. Bendras įspūdis, kad pagrindinis įgūdis, kurio reikės įgyvendinant šią programą, – tai rafinuotai tęsti Vilijos Blinkevičiūtės pradėtą makaronų kabinimą. Mums bandoma kabinti makaronus, kad ministrų kompetencijos pakankamos, o programa įgyvendintina“, – kalbėjo M. Lingė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, kad kalbėti apie Vyriausybės programą net neverta, nes šiame procese nebuvo nei dalykiškumo, nei profesionalumo, o prie programos praktiškai neprisidėjo nė vienas paskirtasis ministras. Anot S. Skvernelio, nėra net aišku, kas yra tikrasis programos autorius, o ministrai labai nenoriai gynė savo srities teiginius iš programos.
„Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo melo ir apgaulės, norint paveikti rinkėjus. Jis įvykdytas prieš metus laiko, veikiant grupei asmenų, iš anksto susitarus siekiant apgauti rinkėjus ir tokiu būdu laimėti rinkimus. Šiandien tų asmenų, kurie turėtų būti, nėra, ir permesta atsakomybė kitiems, kurie ne prie ko. Tačiau tie asmenys vienas po kito pasirodo erdvėje ir matosi, kas yra koalicijos ir Vyriausybės formavimo tėvas. Mes matėme įvairiausių pasakymų – nuo „nesikalbėsiu su teroristais“ iki šitų šypsenų, nuo „neleisiu užlipti ant galvos“ iki priėmimų su kavutėmis ir bandelėmis rūmuose, nuo „neskirsiu antilopės“ iki tokių paskyrimų, kurie tikrai yra kontroversiški. Ir tai nėra problemą tų žmonių, kurie buvo įmesti į šią mėsmalę ir palikti suvalgymo procesui. Tai ne jų kaltė. Kaltė yra tų žmonių, kurie buvo šios koalicijos ir Vyriausybės architektai“, – sakė S. Skvernelis.

Anot S. Skvernelio, ši Vyriausybė primena „Žalgirio“ krepšinio komandą, kai jos savininkas buvo verslininkas Vladimiras Romanovas, pravarde Buratinas. Politikas sako, kad savininkas duodavo lapelį klubo treneriui, net nesvarbu, kas tas treneris buvo, ir aiškindavo, kaip žaisti, kokį veiksmą atlikti, kokį žaidėją išleisti į aikštelę.
„Šiandien didžiausias klausimas, esminis, kad mes nežinome, kas yra šitos Vyriausybės Buratinas, kas tuos lapelius dalins su užduotimi, nurodymais, veiksmais, ką turi padaryti“, – stebėjosi politikas.
„Kartais šiame procese matydamas, kas vyksta, norisi paprašyti Seimo pirmininko: įgnybkite, ar tikrai nesapnuoju, kas daroma, kas darosi mūsų šalyje?“ – apgailestavo S. Skvernelis, kalbėdamas apie kriterijus ministrams.
Kreipėsi į kultūros ministrą: „Toną ir akcentus sudėliojote neteisingai“
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen irgi sakė, kad nors reiktų kalbėti apie Vyriausybės programą, pamačius pastarųjų savaičių ministrų kabineto formavimo procesą, tai tampa sudėtinga, nes racionalaus, tvarkingos proceso nebuvo. Politikė užjautė šioje I. Ruginienės Vyriausybėje likusius racionalius, kompetentingus asmenis.

„Nežinau, kaip šie žmonės jaučiasi šioje Vyriausybėje, šioje komandoje, matydami asmenis, kurie yra visiška prieštara nuosekliam darbui, žinių ir kompetencijų ugdymui bei patirties siekimui. Nespėliosiu, kaip jaučiasi tie keli socialdemokratų žmonės, kurie buvo iškeisti kaip pėstininkai šachmatų lentoje. Iš šono tai atrodo apgailėtinai, o tie, kurie tokius mainus sumanė, yra labai prasti strategai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nuo pirmo rimto sulaužyto pažado praeitais metais, jau beveik prieš metus, socialdemokratai žingsnis po žingsnio laužė savo pažadus. I. Ruginienė visai neseniai kalbėjo apie tai, kad apsups save protingesniais už ją pačią, o dabar jau yra priversta laiduoti už žmogų, kuris norėtų pabūti kultūros ministru“, – pridūrė Liberalų sąjūdžio atstovė.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen sako, kad ilgalaikio Lietuvos progreso dvidešimtoji Vyriausybė nesugriaus, bet tikrai pristabdys ir sukurs daug problemų. Ji linkėjo kantrybės sulaukti, kai bus sugrąžinta pagarba žmonėms ir atsakomybei.
Mišrios grupės atstovas Viktoras Fiodorovas Vyriausybės formavimo procesą pavadino nesąmone ir sakė, kad nesinori balsuoti už Vyriausybės programą. Bet iš kitos pusės per ilgai esame įstrigę krizėje, todėl būtina grįžti prie normalaus darbo.
„Programa savo aktualumą prarado, kai visas dėmesys buvo sukauptas, nukreiptas į postus, ypatingai tiems žmonėms, kurie istorijos pradžioje sakė, kad jiems tų postų nereikia“, – teigė V. Fiodorovas.
„Labiausiai įstrigo visiškai nekultūringas kultūros ministro skyrimo procesas. Ministre, aš sutinku su jūsų pasakymais apie patyčių kultūrą, tačiau tai nereiškia, kad kai kalbate apie patyčių kultūrą, nereikia pačiam stengtis, kad iš jūsų nesityčiotų. Ir kai kalbate apie patyčias ir priešinatės tam, nereikia tyčiotis ir iš kitų. Jūs turėjote progą nustebinti Lietuvą (vakar dėmesys buvo tik jums), pakeisti požiūrį į save, į savo partiją, tačiau gavosi, aš manau, visiškai priešingai. Jūs ir toną, ir akcentus sudėliojote visiškai neteisingai“, – sako V. Fiodorovas.

Savo ruožtu socialdemokratė Orinta Leiputė kvietė balsuoti už Vyriausybės programą ir vardijo jos stiprybes: didesnį gynybos finansavimą, garantuotą ramų ir saugų žmonių gyvenimą, gynybos pramonės stiprinimą, pramonės gamybos potencialo atnaujinimą, didesnius vaiko pinigus, išmokas, geresnes sąlygas visoms šeimoms gauti vieną darželiuose bei panašiai.
Žemaitaičiui atėjo šviesa
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jo vertinimu, po tamsos atėjo šviesa. Jis kritikavo opoziciją ir kalbėjo taip, tarsi būtų Rusijos politikas: pavyzdžiui, sakė, jog opozicija pasitelkia užsienio valstybių agentus, užsienio žiniasklaidą ir bando sukelti sumaištį valstybėje. Būtent Rusijoje visi prieštaraujantieji valdžios naratyvui vadinami užsienio agentais, o įvairios įmonės, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ar žiniasklaidos priemonės verčiamos registruotis užsienio agentais, jeigu gauna bent šiek tiek finansavimo iš Vakarų valstybių.

R. Žemaitaitis kalbėjo apie „įpareigojančią valstybę“, bandė paaiškinti, kas tai yra, jo įsivaizdavimu. Jis neužmiršo pasipiktinti dėl dalies „Ignitis“ akcijų prekybos biržoje, nors kontrolinis akcijų paketas ir yra valstybės rankose.
„Įpareigojanti valstybė reiškia vieną ir esminį dalyką, tai yra Konstitucija. Pagarba savo Konstitucijai, savo kalbai, simboliams, savo istorijai bei tautos autoritetams yra tautos ir kultūros dalis. Ar mes tą matėme iš opozicijos Vyriausybės formavimo laiku, gerbiami valdantieji? Ne. Mes matėme eilinį pasityčiojimą. Įpareigojanti valstybė tai 46 Konstitucijos straipsnis aiškiai nurodo: kad valstybinės įmonės, valstybės turtas turi išimtinai tarnauti valstybės ir visuomenės gėriui. Ką šitie ponai, kurie prieš tai tauzijo niekus apie įsipareigojimą ir atsakomybę padarė 2019, 2020, 2021 metais? Ogi privatizavo dalį „Igničio“ akcijų, sukūrė nepriklausomas valdybas, ogi tos nepriklausomos valdybos rieškutėmis semia iš Lietuvos gyventojų sąskaitų“, – aiškino R. Žemaitaitis.
46-asis Konstitucijos straipsnis štai ką: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“.
Savo ruožtu premjerė I. Ruginienė sakė, kad valdantieji neplanuoja panaikinti nepriklausomų valdybų įmonėse, o planuoja įtraukti darbuotojus į nepriklausomas valdybas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė Ligita Girskienė buvo viena iš nedaugelio politikų, kurie kalbėjo apie Vyriausybės programą, kiek ji sutapo su partijos programa. Ji sakė, kad nebus palaikomos iniciatyvos, kurios kenkia demografijai, vaikų gimstamumo skatinimui, nepritars vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui. Tai reiškia, kad bus priešinamasi ir socialdemokratų inciatyvoms dėl moterų reprodukcinės sveikatos.
Ruginienė: atnešame pagarbą Lietuvos žmonėms
Premjerė I. Ruginienė pasisakydama teigė, jog jai keista girdėti, kad opozicijai neaišku, kas rašė programą. Ji pabrėžė, kad tai tęstinė devynioliktosios Vyriausybės programa, kurią tęs dvidešimtoji Vyriausybė. Ji sureagavo į S. Skvernelio pastebėjimą, kad nėra aiškus šios Vyriausybės Buratinas, kuris nešioja raštelius, kaip ir ką daryti. Anot I. Ruginienės, gaila, kad tokia buvo skaudi buvusio premjero patirtis, bet esą ši Vyriausybė bus kitokia, demokratiška.
„Tos partijos, kurias jungia koalicija, remiasi demokratiniais procesais ir tai reiškia, kad sprendimų priėmimas galbūt bus jums ir keistas, bet bus sąžiningas ir demokratinis“, – teigė I. Ruginienė.
„Pagarba žmogui, kurios negavo mūsų Lietuvos gyventojai ilgą laiką, yra atnešama mūsų rankomis“, – sako I. Ruginienė.

Premjerės buvo klausiama, ar ji neplanuoja gana greitai atsisakyti paskirtojo kultūros ministro I. Adomavičiaus, mat žurnalistams sakė, jog jei ministrui dirbti nepavyks, ji priims „atitinkamus sprendimus“. Pasak jos, „ministrą visada galima atšaukti iš pareigų“.
I. Ruginienė sako, kad tokio plano nėra, nes ji nori, kad Vyriausybė dirbtų stabiliai ir ilgai. Tačiau tai nėra visiška tiesa, nes socialdemokratai išties tarpusavyje kalba, kad jeigu „Nemuno aušros“ deleguotam I. Adomavičiui labai nesiseks, jį bus galima pakeisti darbo eigoje, nes tuomet procesas paprastesnis.
„Ne, nėra plano nuimti, aš kaip tik, noriu, kad Vyriausybė stabiliai veiktų ir veiktų įgyvendindama savo programą“, – sakė premjerė.
Premjerė yra sakiusi, kad padės naujam kultūros ministrui darbuotis bei prašė jo tartis su kultūros bendruomene. Konservatorė Paulė Kuzmickienė klausė, kaip premjerė užsiims kultūros ministro aukliavimu ir kieno atžvilgiu dar Vyriausybėje atliks auklėjamąjį darbą.
„Aukliavimu aš neužsiėmiau ir niekada to nedarysiu, tą sakiau pristatydama programą. Visi esame suaugę žmonės, turime prisiimti atsakomybę ir suprasti, į kokias pareigas einame. Bet [suteikti] pagalbą ir užtikrinti komandinį darbą tarp Vyriausybės narių, tą aš esu pasirengusi daryti ir tą pažadu daryti“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybės formavimas buvo labai nesklandus
Valdančiosios koalicijos partnerės – socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – iš pradžių susiderėjo, kad Energetikos ministerija teks „Nemuno aušrai“, bet prezidentas Gitanas Nausėda būtinai šioje ministerijoje ministru norėjo išlaikyti Žygimantą Vaičiūną. Socialdemokratai žinojo šį prezidento siekį, bet vis tiek ministeriją atidavė „Nemuno aušrai“.
Taip „Nemuno aušra“ įgijo svertą netenkinti prezidento noro ir reikalauti, jog šalies vadovas atsitrauktų nuo ankstesnio teiginio netvirtinti partijai priklausančių „Nemuno aušros“ ministrų, kadangi vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl partijos rinkimų finansavimo, o lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas už neapykantos kurstymą prieš žydų tautos asmenis.
„Nemuno aušra“ pateikė partijai nepriklausančius kandidatus į ministrus, bet ne Ž. Vaičiūną, juos šalies vadovas atmetė kaip netinkamus. Tada „Nemuno aušra“ ėmė grasinti trauktis iš koalicijos, kol, galiausiai, koalicija persiderėjo dėl ministerijų: Energetikos ministerija su Ž. Vaičiūnu perėjo socialdemokratų žinion, o Kultūros ministerija – „Nemuno aušros“. Paskutinę minutę „Nemuno aušra“ pateikė partijai priklausančius kandidatus į Aplinkos ir Kultūros ministerijas (kandidatas į Žemės ūkio ministeriją paskirtas anksčiau).
Tačiau negana to, kandidatas į kultūros ministrus Ignotas Adomavičius sukėlė visą kultūros darbuotojų bendruomenę, nes neturi nieko bendra su kultūros politika, kultūros vadyba, neturi jokios politinės patirties, o spaudos konferencija prezidentūroje parodė, kad kandidatas negeba rišliai pristatyti savęs, kalba dalykus, nesusijusius su tema.
Tačiau prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Ruginienė buvo jau įsprausti į kampą dėl besibaigiančio termino Vyriausybės formavimui, todėl net ir toks ministras buvo patvirtintas.










