Rytoj NATO ambasadoriai rengia pokalbius dėl Rusijos naikintuvų įvykdyto Estijos oro erdvės pažeidimo. Skubias konsultacijas pagal aljanso ketvirtąjį straipsnį šaukia Talinas. Prieš beveik dvi savaites dronai buvo įskridę į Lenkiją bei du kartus buvo pažeidę Lietuvos oro teritoriją. Taigi kiek Lietuva yra pasirengusi ginti savo oro erdvę?
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
– Ministre, antra konsultacija per mažiau net negu dvi savaites. Pirmąsias dėl dronų incidento kvietė lenkai, dabar estai. Ar teisinga būtų konstatuoti, kad situacija eskaluojasi, ir sparčiai?
– Taip, situacija iš tikrųjų eskaluojasi. Tai tą jau mes turbūt visi konstatavom per pastarąsias dienas. Tai turbūt neišvengiama dėl to, kad Rusijos vykdomų atakų prieš Ukrainą apimtis plečiasi, o tai reiškia, kad ir tų pačių dronų incidentų tikimybė nuosekliai auga nuo tų pačių pirmųjų (dronų įskridimų į Lietuvą – LRT.lt), pavyzdžiui, vasarą, kai turėjom Lietuvoje, ir dabar, kurie vyko Lenkijoje. Taip pat ir Rusijos elgesys, kai kalbam apie oro erdvės pažeidimą, iš tikrųjų vis sunkiau paaiškinamas.
Ir net tuomet, kai tam tikri žvalgybos duomenys kad ir nerodo iš karto tokio patvirtinimo, kad tai buvo tyčinis incidentas, mūsų atveju, kai mes esame pasienyje su Rusija, mūsų piliečių saugumui, aljanso piliečių saugumui tokie incidentai su dronais kelia tiesioginę grėsmę. Tokie incidentai, kaip su Estijos oro erdvės pažeidimu, kelia papildomų rizikų, nes bet kuriuo atveju oro erdvėje judantys priešiškos valstybės objektai, kurie neturi skrydžio plano, kurie nebendrauja su mūsų pilotais, yra grėsmė.
– Ar Lietuvoje yra priimtas politinis sprendimas leisti perspėti arba netgi numušti tokį objektą, jeigu jis atsisako pasitraukti iš erdvės arba išbūna erdvėje tam tikrą laiką ir nerodo jokių ketinimų trauktis?
– Mūsų reguliavimas iš tiesų šiuo metu vis dar de jure yra taikos meto reguliavimas. Nepaisant to, kaip ėmėmės veiksmų, kad jis galėtų duoti mums laisvesnes rankas reaguoti tam tikrose situacijose. Todėl, kai matome objektus, kurie vertinami kaip keliantys grėsmę, tiek mūsų pajėgos, tiek mūsų sąjungininkai turi teisę imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant objekto neutralizavimą. Tačiau turi būti padarytas įvertinimas, ar objektas kelia tiesioginę grėsmę.
Kad sutrumpintumėm reagavimo į oro erdvės pažeidimus laiką, mano įsakymu buvo deleguota ši teisė karinėms oro pajėgoms. Lygiai taip pat tai reiškia, kad ir mūsų sąjungininkų oro pajėgos gali priimti tokius sprendimus. Kai pas mus lankėsi vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, tai tikrai padėkojo, kad tai palengvina tam tikrų sprendimų priėmimą ir reagavimą. Su tuo susijęs, beje, ir oro erdvės koridorių užtikrinimas. Kitaip tariant, kad būtų kuo mažesnė galima šalutinė žala, kai kalbam apie mūsų piliečius, apie kitus taikius objektus mūsų oro erdvėje.
– Ar Lietuvoje pakanka oro policijos misijos, ar norėtume plėsti kontingentą?
– Šitą klausimą mes keliam jau kurį laiką. Taip pat susitikimo su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu metu kaip tik irgi apie tai kalbėjome. Lietuva inicijavo tokios pozicijos parengimą dar prieš kurį laiką, kad tikrai oro policija turėtų būti transformuota į oro gynybą, nepaisant to, kad jau dabar yra oro policijai suteiktos papildomos funkcijos, pavyzdžiui, atlikti kovines užduotis. Vis dėlto, norėtumėm tokio sisteminio formato ir šiek tiek kitokio reagavimo būdo.
Antras dalykas, tai yra papildomi pajėgumai, kurie yra su tuo susiję. Nepaisant to, iš tiesų džiaugiamės, kad buvome išgirsti ir „Rytų sargybinio“ operacija tikrai buvo inicijuota labai greitai, pirmas prašymas, pirmas pokalbis su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu įvyko rugsėjo pačioje pradžioje, dar prieš tuos incidentus Lenkijoje, kai su juo kalbėjausi apie tai, kaip Lietuva jaučiasi po dronų incidentų liepos mėnesį ir ko mums reikėtų. Vis dėlto, mums reikalingi papildomi pajėgumai, taip pat ir per rotacinio oro gynybos modelį. Dvišalis formatas, kai kiekviena šalis, esanti pasienyje, atskirai tarėsi su sąjungininkų vyriausybėmis, nedavė tokio rezultato, kokio galbūt buvo tikimasi. Tai todėl vis tik turėti sisteminį bendrą sprendimą, bendrą sąjungininkų resursų įvertinimą ir dislokavimą tose vietose, kuriose yra dabar, tokia jautriausia situacija, turi būti bendras aljanso sprendimas.
– Ar aš teisingai suprantu, kad iki šiol nei su Lenkija, nei su Estija, nei su Latvija veiksmų mes nederinom nei po dronų incidento, nei po naikintuvų?
– Derinom. Iš tikrųjų tai čia turbūt ir yra tas dalykas, apie ką dabar sakau, kad daugelį veiksmų mes turėjome vykdyti savo iniciatyva, imtis proaktyvumo dėl to, kad mes esame ant sienos. Tai dabar šitas lūžis yra įvykęs. Labai aiškus yra suvokimas tiek vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado, tiek ir kitų mūsų kolegų, kad vis tiktai NATO sienos apsauga palei Rusijos ar Baltarusijos pasienį yra visų bendras reikalas. Tai reiškia, kad ne Lietuva, Lenkija, arba kad ir Baltijos valstybės kartu turi prašyti tam tikrų pajėgumų ar to paties rotacinio oro gynybos modelio realizavimo, kai pas mus tam tikros platformos yra dislokuojamos, bet kad tai turi būti vis dėlto bendras sprendimas, kaip mes efektyviausiai išdėstome dabar turimus aljanso resursus šitoje zonoje, Rytų flango zonoje, kad tiksliai ir efektyviai atlieptume kintantį grėsmių paveikslą. Su tuo susiję turbūt ir kiti formatai, kurie pradėjo judėti.
Kaip žinote, Ursula von der Leyen rodo dabar pastebimą iniciatyvą, kad vis tiktai ir Europos Sąjungos formatu mes turėtumėm žymiai didesnį resursą ir tą reagavimo galimybę. Dabar paskelbta jos nauja iniciatyva „Rytų sargybinis“ turėtų tikrai duoti tokių papildomų strateginių pajėgumų. Aš manau, kad pagrindinis dalykas, kurio trūko, tai suvokimo, kad stebėsenos ir objektų identifikavimo realiu laiku reikia visiems. Ir tas pajėgumas turi būti sukoncentruotas ten, kur dabar labiausiai dega, o dega iš tikrųjų dabar mūsų pasienis. Antras dalykas, kai kalbam apie reagavimo tiek apie kinetines, tiek apie nekinetines galimybes, tai irgi neturi būti asmeninis Lietuvos, Estijos ar Lenkijos klausimas – tai turi būti bendro mūsų pajėgumų stiprinimo klausimas.
Lietuva papildomai peržiūrėjo mūsų pajėgumų poreikį ir artimiausioje valstybės gynimo taryboje apie tai kalbėsim – apie papildomo pusės milijardo poreikį dar tam tikriems oro gynybos pajėgumams. Bet to neužtenka. Ir visi labai gerai supranta, kad to neužtenka, nes masės tikrai reikia daugiau. Bet dar vienas momentas, kurį reikia pripažinti, kad daug kas yra eksperimentų lygio ir visi šiuo metu ieškome geriausio sprendimo.
– Ar tas sprendimas rytoj bus ieškomas ir NATO ambasadorių susitikime? Nes per 76-erius aljanso gyvavimo metus devynios tokios konsultacijos pagal ketvirtąjį straipsnį yra buvusios, bet ar galima tikėtis daugiau negu pasikeitimo informacija?
– Aš neabejoju, kad taip. Vienas turbūt svarbiausių žingsnių yra susitarimas, kad mes tikrai turime suteikti daugiau įgaliojimų kariniam lygmeniui didinti pajėgas Rytiniame flange, išplėsti kovos veiksmų taisykles, nes tai yra būtina, kad galėtumėm labai tiksliai ir taikliai reaguoti į dabar kylančias grėsmes. Taip pat mums reikia padidinti mūsų pajėgumų parengtį ir labai aiškiai ištransliuoti žinutę Rusijai, kad mes esame pasirengę reaguoti, – ta reakcija bus ir ji tik stiprės. Viena iš pagrindinių rizikų su Rusija yra tai, kad jie gali miskalkuliuoti, t. y. blogai apskaičiuoti mūsų reakciją ir tuo remdamiesi atlikti veiksmus, kurie vestų prie rimtų komplikacijų.
– Nes daugėjant incidentų auga ir tiesioginio netyčinio susidūrimo rizika. Ar mes esame į tai atsižvelgę? Ar tai planuojam kažkaip įtraukti į pratybas?
– Tai yra viena iš rizikų, Jūs visiškai teisi. Kuo daugiau mes turime įsibrovimų į mūsų oro erdvę, tiek netyčinių, tiek tyčinių, tuo didesnė rizika turėti tą kitą konflikto etapą. Kai kurie politikai, kai kurie ekspertai labai drąsiai siūlo imtis tam tikrų veiksmų. Vis tiktai mes turime įvertinti, kad perėjus į kitą etapą situacija pasikeis.
– Iš taikos į karą?
– Taip. Situacija pasikeis iš esmės. Tai nereiškia, kad mes turime to vengti arba bijoti. Mes turime kaip tik labai aiškiai ištransliuoti, kad pažeidus mūsų tam tikras raudonąsias linijas, t. y. keliant tą grėsmę arba daugėjant tam tikrų incidentų, kas jau iš esmės sudarytų tokią gana sudėtingą aplinką mums normaliai funkcionuoti, mes imsimės kitų žingsnių. Ir tų žingsnių iš tikrųjų yra. Apie tam tikrus galimus variantus irgi išsakėm savo poziciją vyriausiajam sąjungininkų pajėgų vadui.
Tam tikro režimo pakeitimas, kuris suteiktų galimybę vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui turėti daugiau lankstumo ir greičiau reaguoti, taip pat būtų labai stipri strateginė žinia Rusijai. Ar mes esam pasiruošę tam žingsniui? Turės kalbėtis NATO visos valstybės. Lietuva mano, kad mes turėtumėm tą žinią transliuoti tiek savo pajėgumais, tiek veiksmais, tiek bendra sutelkta žinia iš viso aljanso.
– Ar valstybė yra pasiruošusi ir apgalvojusi, kaip didins visuomenės atsparumą, jeigu šituos incidentus nuspręstų naudoti kaip psichologinio poveikio priemonę?
– Matome, kad tai jau turi psichologinį poveikį. Aišku, kad visuomenei tai kelia nerimą, ir turint omenyje, kad dronai, įsiveržiantys į mūsų oro erdvę, gali turėti sprogmenų, jau turėjom atvejų, kai jie turėjo sprogmenų, aišku, kad to nerimo yra. Tai vienas iš tikslų yra ir mums labai aiškiai susitarti tarp institucijų, kaip mes galėtumėm šioje situacijoje, neatskleisdami tam tikrų jautrių informacijos fragmentų, duoti visuomenei geresnį pasirengimą.
Mes neturime padėti priešui atskleisdami tam tikrus terminus, kada mes turėsime kokį konkretų pajėgumą, kokių pažeidimų šiuo metu mes turime. Bet visuomenė turi pasiruošti. Ir, aišku, dalindamiesi geromis žiniomis. Aš manau, kad labai artimu metu mes turėsime informacijos apie papildomus pajėgumus iš konkrečių mūsų sąjungininkų, susijusių tiek su radarais, tiek su kovos priemonėmis, ir tai dar pagreitins mūsų pasirengimo lygio augimą.
– Ačiū.
