Naujienų srautas

Lietuvoje2025.09.21 21:19

Andriukaitis: prezidentas keistai nori turėti dar vieną savo portfelį Vyriausybėje

00:00
|
00:00
00:00

Trys paprasti veiksniai lemia, kad chaosėlis formuojant Vyriausybę tęsiasi, sako socialdemokratų garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytenis Andriukaitis. „Nors prezidentas nėra koalicijos partneris ir jo parašo po koalicine sutartimi nėra, bet kažkaip keistai jis nori turėti savo dar vieną portfelį Vyriausybėje“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ teigia jis. 

– Pone Andriukaiti, tai ar jau tikrai visiems ramu? Man regis, ne žurnalistus čia reikia raminti, o reikėtų pagalvoti jums patiems, kodėl apskritai kilo tokia suirutė, kodėl taip ilgai nesiseka sulipdyti Vyriausybės.

– Tiesą pasakius, čia yra trys veiksniai, kurie daro įtaką tam, kad šitas chaosėlis tęstųsi. Ir visi jie yra labai gana paprasti. Pirmas dalykas – akivaizdus prezidento suinteresuotumas turėti dar vieną ministrą Vyriausybėje. Bet jau tiek akivaizdus, kad ir paslėpti to negalima.

Prezidentą dėl kišimosi į Vyriausybės formavimą kritikuojantis Andriukaitis: juokinga

– Jūs kalbate apie?

– Energetikos ministrą.

– Ir dabartinį ministrą.

– Nu, užsienio reikalų ministrą jau lyg ir turi. Nors prezidentas nėra koalicijos partneris ir jo parašo po koalicine sutartimi nėra, bet kažkaip keistai jis nori turėti savo dar vieną portfelį Vyriausybėje. Nu, juokinga. Dabar antras dalykas – koalicinės sutarties išdavoje tuo pat metu, tuoj pat turėjo būti sudaryta koalicijos taryba, ten yra parašyta – 7 nariai iš LSDP pusės, kiek narių iš „Nemuno aušros“, kiek narių iš „valstiečių“ ir krikščioniškų šeimų frakcijos, kadangi koaliciją pasirašė frakcijos. Koalicijos tarybos nėra iki šiol ir tada, kas darosi? Tada imama individualiai improvizuot – Žemaitaitis staiga atstovauja visai frakcijai, nors aš manau, kad frakcijoje 19 žmonių ir ne visos ten tylios žuvys, turbūt turėtų būti kolektyvinis pasitarimas. Antras dalykas, kiti laikosi pasyviai ir tada prasideda sumaištis. Trečias dalykas yra labai svarbus – tai yra nustatyta konstitucinė logika. Konstitucija aiškiai nustato, kaip formuojama nauja Vyriausybė, bet, deja, nei prezidentui tai galioja ir kiti dalyviai nesupranta, kokia čia logika turi būt.

– Kiti dalyviai – tai koalicija, jūs turite galvoje.

– Koalicijos partneriai nesupranta. Aš manau, kad labai paprasta pasakyti: kolegos, skaitykit Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose labai tiksliai apibrėžta, kokią rolę vaidina Respublikos prezidentas. Ir kada prezidento tokie pasisakymai, kad, žinote, aš neskirsiu ministrais politinių partijų atstovų. Prezidente, 35 straipsnį Konstitucijos skaitėt? O 60 skaitėt? Tai, ką čia komentuoja? Arba jūs populistines, kaip sakyt, nuotaikas visuomenėje skleidžiat, bet tai gi ne jūsų funkcija.

O toliau, žiūrėkite, kas yra čia formuojama – visų pirma paskirtoji premjerė, paskirtosios premjerės paskyrimas buvo akivaizdus. Ji turėjo turėti valdančiosios daugumos palaikymą. Paskirtoji premjerė gavo 78 balsus <...>, visi jie iš naujos valdančiosios daugumos, nė vieno iš opozicinių frakcijų. Tai vadinasi, akivaizdu, kad galia yra konsoliduota valdančiojoje daugumoj. Tai dabar kyla klausimas, ar prezidentas neįvertina, kad paskirtoji premjerė turi valdančiosios daugumos pasitikėjimą ir jos pateiktas Vyriausybės sąrašas negali būti niekaip kitaip revizuojamas, išskyrus dėl tam tikrų, tikrai objektyvių priežasčių, kurias prezidentas turėtų padėti ant stalo.

– Bet jūs pamenate, tos dvi pavardės „Nemuno aušros“ buvo pateiktos paskutinę minutę ir natūralu, kad prezidentas sako – aš apie juos neturiu informacijos.

– Tiesą pasakius, juokinga. Aplinkos apsaugos ministro nepažįsta ir neturi jokios informacijos? O antra – o jūs manote, kad paskirtoji premjerė negauna informacijos? Kad tik prezidentas? Kas čia per institucija, kuri tik viena turi informaciją? O Vyriausybė neturi tos pačios informacijos? Kas per kriterijus? Kokia logika?

– Gerai, bet vis tiek dar tada turiu klausimą. Jeigu jūs sakote, kad prezidentas per daug sau leidžia, kad jisai nesiskaito su Konstitucija, jos neskaito ir nežino, kaip turėtų elgtis, tai leiskite paklausti, ar ją skaito ir žino, kaip elgtis didysis koalicijos partneris, svarbiausias koalicijos partneris, tas, kuris yra atsakingas už visą koaliciją, tai yra socdemai. Ką jie žino ir kaip jūs vertinate savo partiečių vaidmenį? Kur lyderiai?

– Štai, ir čia dar viena yra bėda. Ir aš stengiuosi įtikinti, kad nebijokime pasakyti prezidentui konstitucinių taisyklių galią, kuri privaloma mums visiems. Aš norėčiau pacituoti prezidentą Kazių Grinį: „Lygi mes konstitucijos laikysimės, lygi tol bus tvarkingas valdymas arba tvarka valstybėje“. Tai dabar mano klausimas, kodėl bijot pasakyti, kad prezidente, pastabos, kad neskirsit ministrais politinių partijų narių, neatitinka Konstitucijos ir jūsų užsispyrimas, kad staiga norint išeliminuoti vieną koalicijos partnerių, jį pastoviai žeminti. Trečia – jūs puikiai žinot, kad jūsų galios yra ribotos formuojant Vyriausybė. Jo galios yra labai paprastos – jis privalo pasirašyti Vyriausybės sudėtį arba motyvuotai nepasirašyti. Bet jeigu antrą kartą 78 arba 81 Seimo narys pasirašys, kad jie pritaria ir ši sudėtis turi jų pasitikėjimą, ką tuomet darys prezidentas? Bet mūsiškiai pradeda galvoti, kam čia pyktis su prezidentu? Apie kokį čia pykti eina kalba? Eina kalba apie tiesiog konstitucinę tvarką. Ar reikalingas šitas chaosas, koks dabar vyksta aplinkui, ypač žinant, kad ir tarptautinės padėtis įtempta ir t. t.? Kam to reikia?

– Pone Andriukaiti, ar aš teisingai suprantu, kad jūs sakėte savo partiečiams tą ir atsakymas buvo – mes nenorime pyktis su prezidentu?

– Aš kalbėjau apie tai, atsakymas buvo panašus ne kartą, kad, žinot, kaip čia reiks gyventi ir taip toliau. Mano atsakymas – gyventi reikia pagal konstitucines taisykles. Ir prezidentui nuo to būtų geriau, ir Vyriausybei, ir Seimui, ir Lietuvai nuo to būtų geriau.

– Gerai, tai kokia dabar yra situacija? Vis tiek, kaip ten bebūtų, Vyriausybę reik suformuoti ir atsakingiausi esate jūs – socdemai. Ar yra tiesos, kad jau yra sutarta, kad ta ministerija, dėl kurios čia laužomos ietys – Energetikos ministerija – pereina į socdemų žinią, o už tai „Nemuno aušra“ pasiima Kultūros ministeriją, nors ten ministrė jau yra paskirta socdemė.

– Jūs akcentavot vieną labai svarbų dalyką, kad prezidento dekretas, deja, ne pilnos sudėties, vėl yra problema. Konservatoriai apskundė. Čia ginčas yra. Dabar ką daryti reikia? Dekretą perrašyt, pavardę pakeisti? Kam tai komplikuoti? Dabar kitas klausimas – dėl ko, kas čia Energetikos ministerijoje tokio slypi sudėtingo? Tai atsakykit, dėl ko? Dėl vieno esamo ministro, kaip sakyti, pozicijos? Mano klausimas – ką iš tikrųjų nėra jokių kitų alternatyvų vienam Vaičiūnui? Juokinga. Ir tada sakykite, kad o gal mes jį padarykim socialdemokratų ministru? Nusišypsokim. Kitaip sakant, ir reikės koalicijos sutarties priedą keisti, ir prezidento dekretą keisti, ir vėl sumaištį daryt, o be to, koalicijos sutartis patvirtinta tarybose, priedai taip pat. Kitaip sakant, reikia žiūrėt mandatą. Mano galva, daug paprastesnis būdas būtų tuoj pat suformuoti koalicinę tarybą, tuoj pat, pirmadienį–antradienį išdėstyti viską viešai visų trijų frakcijų bendram susirinkime, patvirtinti pavardes, kurios priimtinos ir paskirtajai premjerei, ir „Nemuno aušrai“, ir parašais patvirtinti visų šitų 14 kandidatų koalicijos pasitikėjimą. Ir pateikti prezidentui ant stalo.

– Turite galvoje tuos pačius su tais dviem atmestais.

– Plius papildomai.

– Žiūrėkit, bet premjerė jau sakė, kad ji neteiks tų pačių pavardžių. Tai vienas dalykas. Ir antras dalykas, aš suprantu, tie mainai dar nėra įvykę, socdemai dar nėra apsisprendę?

– Šiuo atveju premjerė, nežinau, ar teiks kokias pavardes, tai vis tiek būtų diskusijų objektas, nes, sutikite su tuo, premjerė saistoma koalicinės daugumos pasitikėjimo, ji nėra pati viena, ji turi matyti, kaip konsoliduot koaliciją. Tai bus jos pagrindinis darbas. Vadinasi ji turės derybas daryti. Antras dalykas – iš tiesų, kaip sakyt, kas turi į ką mainytis, man tai nėra aišku. Man daug paprasčiau daryt – negilint krizės, o daug paprasčiau ją išspręsti laikantis konstitucinių taisyklių ir Konstitucijos logikos.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi