„Prezidentas pagal Konstituciją turi ne tik pareigą, bet ir teisę atrinkti tokius kandidatus į ministrus, kad dėl jų vėliau abejonių nekiltų“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda. Apie ministrų skyrimą ir koaliciją pokalbis su prezidentu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Atmetėte „Nemuno aušros“ pateiktas Mindaugo Jablonskio ir Povilo Poderskio kandidatūras į ministrus. Kodėl jie netiko?
– Noriu pasakyti, kas man yra nepaprastai svarbu. Žinoma, kad abu sektoriai yra labai svarbūs Lietuvai. Tai yra tiek energetikos klausimai, tiek aplinkosauga. Energetikos sektorius apskritai laikytinas strateginiu Lietuvos ekonomikos sektoriumi ir turėdami omenyje, kokias milžiniškas investicijas Lietuva padarė, privalome turėti tokią energetikos politiką, kad šitos investicijos visiškai atsipirktų ir užtikrintų svarbiausią mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Todėl iš abiejų ministrų norėjosi labai aiškių akcentų, kaip jie ketina ginti viešąjį interesą, ypač energetikos srityje.
Mes matome, kad tuo pat metu vyksta labai nemažai teisinių ginčų, kuriuos kelia privačios bendrovės „Litgrid“, ESO, kitų valstybės projektus įgyvendinančių institucijų atžvilgiu. Štai kodėl visi turi labai gerai suprasti, kad viešasis interesas yra tas prioritetas, kuris turi būti ministrui šventas. Kadangi tokios garantijos, kad viešasis interesas prieš privatųjį interesą bus ginamas 100 proc., negavau, priėmiau tokį sprendimą, kokį priėmiau.
Kažkokio specialaus nusistatymo, ką mėginama dabar viešojoje erdvėje eskaluoti, „Nemuno aušros“ atžvilgiu aš neturiu. Galėčiau pateikti kaip pavyzdį, kad žemės ūkio ministras ponas Palionis man sudarė ir išmanančio, ir ketinančio ginti valstybės interesus kandidato įspūdį. Jis buvo patvirtintas. Vis dar viliuosi, kad yra įmanoma rasti tokius kandidatus, kurie atitiktų tuos aukštus ministrui keliamus reikalavimus.
Kitas dalykas yra tas, kad prezidentas pagal Konstituciją turi ne tik pareigą, bet ir teisę atrinkti tokius kandidatus į ministrus, kad dėl jų vėliau abejonių nekiltų. Jūs puikiai žinote, kad ministrui atleisti turi būti premjero teikimas. Jeigu premjeras tokio teikimo neduoda, prezidentas praktiškai neturi galimybės taip, kaip Prancūzijoje ar kažkur kitur, ministro atleisti. Štai kodėl nepaprastai svarbu būtent šiame etape priimti tokius sprendimus, dėl kurių vėliau nereikėtų gailėtis.
– Remigijus Žemaitaitis sako, kad atmesdamas kandidatūras paminate demokratijos ir valdžių padalinimo principą ir jeigu jie liks koalicijoje, tai dabar teiks jums tik partinius kandidatus. Ar dar galioja Jūsų reikalavimas nesiūlyti „Nemuno aušros“ partijos narių į ministrus?
– Man atrodo, kad šiek tiek ydingai suprantamas prezidento vaidmuo. Labai stebiuosi, kad žmonės, kurie gana ilgai politikoje, suniveliuoja prezidento vaidmenį iki paprasto notaro. Kitaip tariant, jeigu kandidatai yra teikiami, juos prezidentas privalo automatiškai patvirtinti. Tada klausimas, kam visa tai? Kam visas šis procesas? Kam tarnybų išvados? Kam mano komandos darbas, kurie surenka labai daug informacijos apie tai, kokius strateginius uždavinius konkrečioje srityje reikia atlikti?
Jeigu tai yra žmogus, kuris jau yra buvęs ministru, man surenka informaciją apie tai, kas padaryta, kas nepadaryta. Ir visa tai vien tiktai tam, kad dienos pabaigoje uždėtume antspaudą? Mes skirtingai suprantame prezidento vaidmenį ir todėl, manau, reikėtų tiesiog nusiraminti, suprasti, kad visi turime savo atsakomybes.
Jeigu vėliau su ministru kažkas yra negerai, aš galėčiau referuoti į tai, kas jau yra buvę praeityje, kažkodėl visi pamiršta tai, kad premjeras teikia šito ministro kandidatūrą, visi atkreipia dėmesį į tai. Bet juk prezidentas palaimino, prezidentas pasirašė. Tai, jeigu prezidentas pasirašo negalvodamas, žinoma, kad jis prisiima atsakomybę, bet aš nenoriu negalvodamas pasirašyti.
– Socialdemokratai dabar svarsto įvairius scenarijus, kaip elgtis toliau, ir kai su Jumis kalbame, vyksta socdemų valdybos susirinkimas. Kol kas nežinome, koks yra jų sprendimas ar sprendimai. Jūs pats kartojate, kad tokia koalicija buvo ir yra klaida. Ar būtų geriau socdemams ieškoti naujo koalicijos partnerio?
– Manau, kad visokiausi variantai yra įmanomi. Įmanomas ir dabartinis koalicijos variantas, tačiau žmonės turi labai gerai suvokti savo atsakomybę Lietuvai ir labai gerai suvokti, kokias ministerijas arba kokių ministerijų portfelius jie perima savo dispozicijon. Ministerija yra nepaprastai sudėtingas organizmas ir, deja, dabar jau žvelgdamas per petį atgalios matau, kad „Nemuno aušros“ deleguoti ministrai ne tik susidurdavo su tuo, kas yra visiškai normalu, tokia politine tos ministerijos kontrolė – strateginės gairės, programos įgyvendinimas, bet ir susidūrė tiesiog su smulkmenišku kišimusi į operatyvinę ministerijos veiklą, visokiausių žmonių mėginimu įdarbinti net ir vidutinėse darbo valdymo grandyse.
Tai tikrai nėra tai, ką mes vadiname politine ministerijos kontrole. Tai padarius iš šito išvadas galima būtų šiek tiek pradėti kitaip žiūrėti į procesus. Dar kartą kartoju – traukinys niekur nėra nuvažiavęs. Jeigu įmanoma atsiriboti nuo emocijų ir nepagrįstų kaltinimų prezidentui, esu pasirengęs susipažinti ir su naujai teikiamais kandidatais, tačiau tikrai negarantuoju ir niekas manęs gyvenime neprivers, kad aš privalėsiu juos patvirtinti, nesvarbu, kas jie būtų.
– Ar tiktų toks variantas, kad partijos apsikeistų ministerijomis ir „Nemuno aušra“ nepretenduotų į Energetikos ministeriją?
– Įmanomas ir šitoks variantas. Žinoma, galbūt pačioje pradžioje reikėjo taip ir padaryti ir Energetikos ministeriją pagal panašų pasiskirstymo raktą palikti socialdemokratų dispozicijoje, tačiau dabar jau sprendimas padarytas. Žinoma, jį galima koreguoti. Kaip įmanomi ir kiti variantai – ir mažumos Vyriausybė, ir kitas koalicijos partneris, taip kad nereikia dabar visų čia gąsdinti, kad dangus griūva ir kad mes čia dabar kažką padarysime. Puikiai suprantu, kad „Nemuno aušra“ turėtų būti suinteresuota išlikti šitoje valdančiojoje koalicijoje, nes kitos alternatyvos, veikiausiai, jai būtų nepriimtinos.
– Jeigu vis dėlto „Nemuno aušra“ pasitraukia iš koalicijos, darbą turėtų tęsti mažumos Vyriausybė. Ar tai būtų geresnis variantas, Jūsų galva, negu darbas su „Nemuno aušra“?
– Žinote, koalicijų vertinimas nėra mano dalykas, kuris man būtų šiandien svarbu. Man svarbiausia labai konkrečiai vertinti konkrečius žmones, kurie yra man siūlomi, nes veiklios, efektyvios ir Lietuvai dirbančios Vyriausybės suformavimas, tą aš pabrėžiau taip pat, yra tiek premjero, tiek ir prezidento atsakomybė.
Ir premjeras atlieka tą pirminio filtro darbą, pateikia tokį kandidatą, kuris, jo akimis žiūrint, yra tinkamas. Na, ir prezidentas, be abejo, valdydamas informaciją ir turėdamas savo keliamus reikalavimus, atlieka dar vieno filtro vaidmenį. Šitie du filtrai turėtų užtikrinti tai, kad ministrais taps tie žmonės, kurie to yra verti.
– Dar ryte Remigijaus Žemaitaičio grasinimus trauktis iš koalicijos, jei nepaskirsit jo deleguotų ministrų, Jūs pavadinote šantažu. Jei tai šantažas, kokia turi būti atsakomybė už tokį elgesį?
– Pirmiausia, tai yra politinė atsakomybė, bet jeigu tai kartosis, galimas dalykas, kad pagalvosime ir apie kitokio pobūdžio atsakomybę, nes tai, kas dabar vyksta, yra trukdymas man atlikti konstitucines pareigas.
– Buvęs Seimo vadovas Saulius Skvernelis teigia, kad kariuomenė galimai praneša ne apie visus oro erdvės pažeidimus ir kad tai esą gali būti susiję su krašto apsaugos ministrės sprendimais. Kaip tai vertinate?
– Manau, kad tai nėra pagrįsta. Jeigu yra referuojama, kaip sakoma, į solidžius leidinius, tai tie leidiniai irgi kartais nebūna tokie solidūs ir daro klaidų.
– Čia greičiausiai turima omenyje Vokietijos žiniasklaidą?
– Ir kartais daro klaidų ir konkrečiai apie tokį droną, kuris skrido čia tą dieną 10 val., man nieko nežinomą, kaip nežinomą ir kitiems, tai naikintuvai kilo į orą, bet kilo ne dėl šito drono, apie kurį čia kalbama. Išaiškėjo, kad tie kilimai nebuvo pagrįsti, tiksliau, realiai skridusių objektų nebuvo. To nepatvirtina ir kaimyninėse valstybėse neužfiksuoti jokie signalai. Be jokios abejonės, mes atidžiai sekame oro erdvę, ir manau, kad dabar turėsime dar geresnių galimybių tai daryti, kadangi NATO labai laiku ir tinkamai sureagavo į tai, kas pastaruoju metu įvyko Lenkijoje, Rumunijoje, ir organizuoja misiją „Estern Sentry“. Manau, kad įvertinus Baltijos jūroje vykdytos misijos sėkmingumą, pirmiausia atgrasymo prasme, tai yra tikrai tinkamas, adekvatus atsakas į susiklosčiusią situaciją.
– Ir dar grįžkim prie Lietuvos kariuomenės komunikacijos. Ar esat patenkintas Lietuvos kariuomenės komunikacija?
– Tikrai iki idealo dar reikia pasistiebti ir tikrai buvo padarytos tinkamos išvados pastaruoju metu, kai buvo užfiksuoti jau tikrai realūs dronai, kurie ir nukrito Lietuvoje. Pirmiausia įgyvendintas tas principas, kurį aš pavadinau „komunikacija maksimaliai centralizuota – sprendimų priėmimas maksimaliai decentralizuotas“. Manau, kad tai yra tinkamas atsakas. Kol kas mes tikrai negalime sakyti, kad turime idealius detekcijos pajėgumus, ypač dronams skrendant žemesniame aukštyje. Visa tai dar reikia padaryti, tam reikia dar investuoti pinigų, tačiau esame pasirengę tai padaryti kaip galima anksčiau.
– Vis dar aktyvuotas NATO 4-asis straipsnis, vyksta sąjungininkų konsultacijos po to, kai dronai kirto Lenkijos oro erdvę. Jūs pats norėtumėte, kad kokią žinią NATO pasiųstų Rusijai?
– Ta žinia turėtų skambėti taip: „Mes žinome, kad jūs tai darote sąmoningai. Mes, žinome, kad jūs mus testuojate. Ir mes jums siunčiame jums labai aiškų signalą, kad tai nepavyks ir kad tai tik dar labiau padidins NATO, kaip organizacijos, vieningumą ir pagreitins sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą.“ Kartais tokio pobūdžio iššūkiai padaro labai naudingą darbą, kadangi jie leidžia išvengti ilgų diskusijų, samprotavimo, ar čia iš tikrųjų grėsmė, ar čia tiktai menama grėsmė. Kai susiduriama su realia grėsme, sprendimai gimsta daug anksčiau.
– Ačiū už atsakymus.
