Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius po partijos valdybos posėdžio teigia, kad, socialdemokratų vertinimu, prezidentui atmetus du „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus, valdančiosios koalicijos sutartis galioja. Pats M. Sinkevičius ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė antradienį keliaus į „Nemuno aušros“ frakciją, bandydami susikalbėti ir nuraminti aistras.
„Nebuvo jokių radikalių pasisakymų iš valdybos narių apie tai, kad koalicijos sutartis yra negaliojanti, nutrūkusi arba kad po ekspresyvaus vieno iš koalicijos partnerių elgesio reiktų imtis kažkokių veiksmų. Iš principo sutarta, kad rytoj I. Ruginienė ir aš keliausime į „Nemuno aušros“ frakciją Seime, 9 valandą ryto, jų frakcijos posėdyje pasikalbėti gyvai apie susidariusią situaciją, jų situacijos vertinimus ir kaip būtų įmanoma išeiti šios situacijos, kad tai tenkintų koalicijos partnerius ir mes galėtume sėkmingai pradėti darbą kitą savaitę, patvirtinti Vyriausybės programą prisiekiant ministrų kabineto nariams“, – pirmadienį vakare žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Pasak politiko, socialdemokratai suprato, jog laikas nėra jų sąjungininkas, mat teoriškai ministrai turi būti paskiriami iki balsavimo dėl Vyriausybės programos, o jis buvo numatytas rugsėjo 23 dieną. Negana to, prezidentas G. Nausėda kitą savaitę išvyksta į užsienio vizitą, todėl negalės susitikti su kandidatais į ministrus, vadinasi, visus formalumus reikia atlikti šią savaitę.
Konstitucija nurodo, kad ministras pirmininkas per 15 dienų nuo savo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Bet premjerė su prezidentu per 15 dienų suformavo nepilną Vyriausybę, nors programa laiku pateikta svarstyti Seimui.
Konstitucija konkrečiai neriboja, kiek laiko svarstoma Vyriausybės programa, bet jeigu sprendimas nepriimamas per 30 dienų nuo programos pateikimo, tuomet prezidentas gali paskelbti pirmalaikius rinkimus. Jis tai daryti gali, nors neprivalo, ir tuomet, jei Seimas dukart nepritaria Vyriausybės programai per 60 dienų.
M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dar pirmadienį sieks pabendrauti su abiem koalicijos partneriais, kad išsiaiškintų padėtį bei nuotaikas. Anot socialdemokrato, prezidentui nepatvirtinus dviejų „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus, jo paties ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Aurelijaus Verygos požiūris sutapo: koalicijos partneriai „nemuniečiai“ turi teikti naujus kandidatus.
„Mes pabendravom asmeniškai su A. Veryga, pasikeitėme požiūriais. Mūsų požiūris, beje, sutampa, yra tapatus, išlaikytas ir ramus. Mes gal šiek tiek nustebę, kad Remigijus Žemaitaitis taip impulsyviai ir emocionaliai reaguoja į dviejų kandidatų nepatvirtinimą. Mes manome, kad tikslingiausia būtų teikti naujus kandidatus, kurių, aš manau, jis pasiūlyti iš savo bendruomenės gali“, – nuotolinės spaudos konferencijos metu aiškino M. Sinkevičius.
Paklaustas apie galimus scenarijus dėl koalicijos, socialdemokratų pirmininkas minėjo, jog pirmiausia bus siekiama išlaikyti dabartinę koaliciją su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad jeigu būtų konstatuota, kad padėtis yra be išeities, tuomet būtų galima kalbėti apie kitus scenarijus: pavyzdžiui, dėl palaikymo Vyriausybei kalbėtis su opozicijos partijomis ar tiesiog leisti veikti mažumos Vyriausybei. Koalicijos partneriai dar galėtų susikeisti ministerijomis, kad Energetikos ministerija su ministru Ž. Vaičiūnu atsidurtų socdemų rankose.
Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus „Nemuno aušros“ kandidatą į energetikos ministrus Mindaugą Jablonskį ir kandidatą į aplinkos ministrus Povilą Poderskį, šios partijos lyderis R. Žemaitaitis pareiškė, kad koalicijos sutartis automatiškai nutrūks suėjus terminui, kada turi būti suformuota Vyriausybė.
Šalies vadovas taip iš dalies pasielgė siekdamas energetikos ministro poste išlaikyti dabartinį ministrą Žygimantą Vaičiūną, kuris yra nepartinis, bet buvo deleguotas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, o ši partija nebedalyvauja valdančiojoje koalicijoje.
Valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios frakcijos sudėtyje dirba ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.
Pagal valdančiosios koalicijos sutartį, „Nemuno aušra“ turėjo deleguoti žemės ūkio, aplinkos ir energetikos ministrus, bet šalies vadovas yra uždėjęs filtrą – R. Žemaitaičio partija negali siūlyti partijai priklausančių ministrų, nes teisėsauga yra pradėjusi tyrimą dėl partijos finansavimo, teisme yra byla, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautos asmenis skatinimu.
„Nemuno aušra“ pakluso prezidento reikalavimui dėl nepartinių ministrų, bet nenusileido dėl Ž. Vaičiūno išlaikymo energetikos ministro pozicijoje, taigi susiformavo prezidento ir „Nemuno aušros“ kaktomuša.
Savaitgalį „Nemuno aušros“ Seimo nariai Dainius Varnas ir Artūras Skardžius minėjo, jog prezidentui atmetus pateiktus kandidatus, partijos atstovai yra nusprendę į ministrus toliau deleguoti partijai priklausančius kandidatus į ministrus. Taip būtų nebesilaikoma ankstesnio prezidento reikalavimo, kad „Nemuno aušros“ kandidatai būtų nepartiniai. Taigi tai būtų tiesiog antra prezidento ir „Nemuno aušros“ kaktomuša.
„Mes manome ir raginsime „Nemuno aušros“ bendruomenę ir jos lyderį teikti naujus kandidatus. Ar partinius, ar ne? Mes visi žinome, ką prezidentas yra pasakęs. Ir, turbūt, arba norime tai girdėti ir to paisyti, arba galime apsimesti, kas tai nebuvo pasakyta, galime to nepaisyti. Čia jau teikiančiųjų valia suprantant, kokios gali būti reakcijos ir vertinimai. Mes, aišku, prašysime, teikti įmanomai greičiau“, – pasakojo M. Sinkevičius, pridurdamas, kad teikimas premjerei turėtų būti atliktas per antradienį.
Žemės ūkio ministru kiek anksčiau buvo patvirtintas Andrius Palionis, kiti du kandidatai pateikti paskutinę minutę, todėl G. Nausėda jų neįtraukė į dekretą ir pasiliko laiko svarstymams.
Pagal Konstituciją ministrus premjero siūlymu skiria ir atleidžia prezidentas, bet Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „prezidentas negali laisvai pasirinkti ministro pirmininko ar ministrų kandidatūrų, nes visais atvejais minėtų pareigūnų skyrimas priklauso nuo Seimo pasitikėjimo ar nepasitikėjimo jais“, bet „kartu negalima ignoruoti ir to, kad prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios dalimi, turi tam tikrų politinio poveikio galimybių Vyriausybės personalinės sudėties formavimui“.
