Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Zapad“ karinės pratybos – padidintos grėsmės laikotarpis, tačiau, pasak jo, Lietuva ėmėsi reikalingų priemonių. Prezidentas taip pat pažymi – nėra informacijos, kad pratybos būtų panaudotos agresijai.
LRT.lt primena, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“ vyks rugsėjo 12–16 dienomis. Baltarusijos gynybos ministerija tvirtina, kad pratybose dalyvaus daugiau nei 13 tūkst. karių, tačiau ekspertai perspėja, kad tikrasis karių skaičius gali būti žymiai didesnis.
Lenkija paskelbė per šias karines pratybas visiškai uždaranti sieną su Baltarusija. Kaip antradienį po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa sakė G. Nausėda, nors Lietuva neplanuoja uždaryti sienos su Baltarusija, šalis taip pat ėmėsi atitinkamų priemonių.
„Manau, kiekviena šalis rengiasi savaip. Mes iš tikrųjų rimtai vertiname šį padidintos grėsmės laikotarpį, kuris susijęs tiek su aktyviąja „Zapad“ pratybų faze, tiek ir iki jos“, – teigė G. Nausėda.
Pavyzdžiui, išskyrė prezidentas, Lietuvoje dislokuota daugiau sąjungininkų karinių pajėgų, kariniai pajėgumai taip pat dislokuoti pasienyje, nustatyta neskraidymo zona, siekianti 7–8 kilometrus gylio į Lietuvos teritoriją.
„Ši zona apims Vilniaus apskritį ir netgi toliau už Vilniaus apskrities – tai jautriausias mūsų sienos ruožas, kuriam bus skiriamas padidintas dėmesys“, – komentavo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat ramino, kad Lietuva neturi informacijos, jog šios pratybos galėtų būti panaudotos kokiai nors agresijai. Visgi neatmetama, kad šiuo laikotarpiu gali atsirasti tam tikrų provokacijų ar į Lietuvos teritoriją gali įskristi dronai.
„Tokiems incidentams rengiamės“, – pridūrė G. Nausėda.
Lietuva sienos neuždarys
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad šiuo metu Lietuva neplanuoja uždaryti dviejų pasienyje su Baltarusija veikiančių pasienio kontrolės punktų.
„Pratybų „Zapad 2025“ metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kitos VRM tarnybos dirba padidinto budrumo režimu, sienos apsaugos kontrolė yra sustiprinta, įskaitant ir pasienio kontrolės punktuose“, – raštu perduotame komentare LRT.lt sakė V. Kondratovičius.
Pasak ministro, pasieniečiai kartu su krašto apsaugos institucijomis vykdo bendras priemones, tarp jų – dar aktyvesnis sienos stebėjimas ir patruliavimas.
„Atsakingos tarnybos yra pasiruošusios operatyviai reaguoti į galimas provokacijas pasienyje ar neteisėtus valstybės sienos pažeidimus“, – pažymėjo V. Kondratovičius.
Ministro teigimu, pasikeitus aplinkybėms ir esant būtinybei, bus priimami sprendimai valstybės lygiu, siekiant užtikrinti nacionalinius interesus ir šalies saugumą. Priemonių rezerve yra tiek Priedangos plano aktyvavimas, tiek pasienio kontrolės punktų uždarymas.
