Gamtos anomalijos, rekordiniai karščiai ir šalčiai, o kartais ir gyvenimo būdo naujienos – ekspertai įspėja, kad socialiniuose tinkluose plinta intriguojančiai skambančios antraštės, už kurių nėra jokio realaus turinio.
Grasina itin šalta žiema
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad kiekvieno rudens pradžioje pasipila žinutės socialiniuose tinkluose su gąsdinimais, kad ši žiema bus labai sunki ir šalta, nors tikrieji meteorologai kol kas jokių prognozių nepateikia. Šį rudenį socialiniuose tinkluose pasklido gerai žinomo mokslo populiarinimo puslapio straipsnis, kuriame aiškinama, kad šiais metais laukia itin šalta žiema, pirma tokia per pusantro šimto metų.
Atsidarius straipsnį akivaizdu, kad jis verstas iš rusų kalbos – minimi tokie regionai kaip Tolimieji Rytai, europinė dalis. Straipsnis perspėja apie traumas ir ragina kelininkus ruoštis.
„Blogoji tradicija kartojasi kasmet. Iš esmės visada rudenį paleidžiama žinia, kad bus per šimtmetį šalčiausia, sniegingiausia žiema. Šiemet pasinaudojo proga – labai vėsiais orais rugpjūčio gale – ir paleido rugpjūtį [šią žinią]“, – sako G. Valaika.
Anot jo, panašios klaidinančios žinutės pasirodo ir kitais metų laikais – sakoma, kad laukia audros ir škvalai. Tokios naujienos sulaukia daug reakcijų socialiniuose tinkluose ir greičiausiai padeda uždirbti iš reklamos. Meteorologas pabrėžia, kad dar negalima prognozuoti, kokia bus 2025–2026 m. žiema.
„Galima kalbėti tik apie tendencijas, kokios tos žiemos būna 10 ar 15 metų: visos šiltos arba labai šiltos. Matome, kad sniego turime nedaug arba visai neturime, dažnėja skysti krituliai, žiemą dažnai lyja. Žiemos pas mus pasidarė skystos, jei savaitę dvi būna šaltos su kažkokiu didesniu šalčiu ar sniegu, tai dažniau išimtis iš bendros taisyklės [...]. Naivu tikėtis, kaip antraštėje parašyta, kad žiema atneš tai, ko nėra jau tiek metų. Žiema šalta gali pasitaikyti, bet tikimybė labai maža“, – sakė pašnekovas.
Pasitelkia dirbtinį intelektą
Pasak G. Valaikos, tokia klaidinanti informacija apie orus kenkia mokslininkų ir meteorologų reputacijai.
„Žmogus nusivilia: jis prisimena, kad lyg ir buvo žadėta, atsiranda toks kaip ir kaltinimas. Aš irgi girdėjau kaltinimų“, – apgailestauja pašnekovas.
Jis pastebi ne tik iš rusų kalbos išverstus straipsnius, kurie klaidina Lietuvos skaitytojus, bet ir spėja, kad daug tokio beverčio žiniasklaidą imituojančio turinio gali būti sukurta pasitelkus dirbtinį intelektą.
Tačiau dirbtinį intelektą pasitelkia ne tik abejotinos kilmės puslapiai internete, bet ir žiniasklaida. Belgijos visuomeninio transliuotojo VRT žurnalistai neseniai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad kelis šių metų mėnesius net pusė gerai žinomo žurnalo moterims „Elle“ publikacijų internete sukūrė dirbtinis intelektas. Be to, buvo sukurti išgalvoti autorių vardai. Kai į leidėjus kreipėsi žurnalistai, jie gavo atsakymą, kad tai esą buvo eksperimentas. Tačiau netikri autoriai greitai dingo, o žurnalas pradėjo žymėti, kurie straipsniai buvo sugeneruoti dirbtinio intelekto.
Pasak vieno iš tyrimo autorių Bramo Vandendriessche, daugiausia nerimo kelia tai, kad žurnalas dalijo psichologės patarimus. Realybėje psichologė neegzistavo, ji taip pat buvo sukurta dirbtinio intelekto.
„Straipsniai apie gyvenimo būdą nekelia tiek pavojaus, jei, pavyzdžiui, sukuriamas tekstas apie 10 populiariausių kelionių krypčių arba apie tai, ką reiškia, jei sode ėmė lankytis paukščiai. Bet kalbant apie psichologinius straipsnius, yra atsakomybė, kai rekomenduoji dalykus ir pasirašai kaip psichologas ar medikas. Svarbu, kad skaitytojai gautų patarimų iš žmonių su tikrais titulais ir moksliniais laipsniais“, – kalbėjo jis.
Belgijos žurnalistai atrado dirbtinio intelekto pėdsakus po to, kai pastebėjo neįprastai atrodančius žodžius ir sakinius žinomo portalo tekstuose. Tačiau ekspertai įspėja, kad dirbtiniu intelektu sukurtą turinį atskirti darosi vis sunkiau, ypač, jei tai tekstas.
Pasak informacinio saugumo eksperto, įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovo Tomo Stamulio, įmanoma situacija, kai netikras naujienas be žmogaus įsikišimo ir kuria, ir skelbia automatizuoti įrankiai.
„Jūs gaunate į paštą žinutę, kad buvo paskelbta naujiena portale, susijusi su finansais. Dirbtinio intelekto įrankis, pastebėjęs tai, suformuluoja panašią žinutę, ji paskelbiama suklastotoje socialinių tinklų paskyroje: „Facebook“, „LinkedIn“, tinklaraštyje, ir paviešinama. Tada iš tikrosios žinutės sukurta melaginga žinutė gali gyventi savo gyvenimą viešojoje erdvėje“, – pateikė pavyzdį T. Stamulis.
Ragina įdėmiau skaityti naujienas
Anot T. Stamulio, tyrimai ir eksperimentai rodo, kad dirbtinio intelekto įrankiai tobulėja. Anksčiau sugeneruotą tekstą buvo galima nesunkiai pastebėti iš kalbos, manieros, rašymo stiliaus, vartojamų žodžių, o dabar atskirti dirbtinio intelekto turinį sunkiau ne tik žmogui, bet ir naudojant techninius įrankius.
„Tik bendras teksto suvokimas, suvedimas su realybe, ar tai nėra per daug gerai, padeda atpažinti, ar tai tikras tekstas, ar ne“, – svarstė pašnekovas.
B. Vandendriessche teigimu, Belgijos žiniasklaida naudoja dirbtinį intelektą, pavyzdžiui, skelbdama sporto varžybų rezultatus.
„Svarbu, kad žiniasklaida atvirai nurodytų, kad naudoja dirbtinį intelektą. Reikia patikrinti, ar tekstas teisingas ir ar neliko klaidų – jį visada turi peržiūrėti žmogus“, – mano jis.
Meteorologas G. Valaika sako, kad gyventojai socialiniuose tinkluose turėtų būti kritiški, o jei skaito naujieną apie orus, turėtų patikrinti, kuo remiasi teksto autoriai.
„Siūlyčiau vadovautis labiau žinomais naujienų portalais. Jei keistas pavadinimas, reikia žiūrėti: straipsnyje turi būti paminėtas bent vienas specialistas. Jei nėra, tai greičiausiai kažkieno sugalvota naujiena“, – patarė pašnekovas.
Meteorologų teigimu, nėra pagrindo teigti, kad ši žiema bus itin šalta, nes kol kas jokių prognozių negalima daryti. Ekspertai įspėja, kad daug socialiniuose tinkluose pasirodančių naujienų yra skirtos dėmesiui pritraukti ir imituoja žiniasklaidą, tačiau klaidina skaitytojus, joms kurti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas.
