Vasarai einant į pabaigą, į Lietuvą sugrįžo šiltesnė oro temperatūra. Anot klimatologo, nors prognozuoti, ar sulauksime „bobų vasaros", kol kas sudėtinga, rugsėjį turėtų būti šilčiau nei įprastai. „Pernai rugsėjis iš esmės buvo dar vienas vasaros mėnuo. Šiemet taip nebus, bet rugsėjis prognozuojamas šiltesnis nei įprastai. Tokia didžiausia tikimybė", – teigia jis.
LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, dr. Donatas Valiukas sako, jog ši vasara, lyginant su standartinėmis bei praėjusių metų vasaromis Lietuvoje, yra vėsesnė.
„Šią vasarą neturėjome kažkokių labai didelių karščių, [turėjome] nedaug dienų, kai temperatūra viršijo 30 laipsnių, ko pastarosiomis vasaromis buvo daug. O tokio reiškinio kaip tropinės naktys praktiškai neturėjome – vos viena diena Nidoje, kas jau buvo tokia paskutiniųjų metų tendencija, kaip klimato kaitos palydovas“, – LRT RADIJUI sako klimatologas.
Kita vertus, jo teigimu, birželis buvo pusę laipsnio vėsesnis, o liepa – pusę laipsnio šiltesnė už vidutines daugiametes normas.
„Rugpjūtis, ko gero, irgi bus vėsesnis laipsniu. Ir ši vasara bus šiek tiek vėsesnė už įprastinę daugiametę normą – 30-ies metų vidurkį“, – teigia D. Valiukas.
Pasak jo, atsižvelgiant į anksčiau buvusias, šiltesnes lietuviškas vasaras, šioji „iškrenta iš bendro konteksto“ ne tik temperatūros, bet ir kritulių gausos prasme.
„Su temperatūra tokių didelių nuokrypių nebuvo, bet turėjome nemažai kritulių ir mažiau saulės. Kai saulės mažiau, kritulių daug ir temperatūra nėra dar labai aukšta, tai juntame, kad vasara kažkokia ne tokia, tarsi vėsesnė ir ne taip malonu“, – pažymi D. Valiukas.
Kuo toliau, tuo labiau pasaulyje siaučia ir ekstremalūs reiškiniai. Anot klimatologo, tokių reiškinių būdavo visada, tačiau dėl klimato kaitos jie tapo dažnesni ir intensyvesni nei anksčiau.
„Negalėtume sakyti, kad tai visiškai nauja norma (...) Tokių reiškinių būdavo ir anksčiau, bet visame pasaulyje jie yra suintensyvėję ir padažnėję. Laikotarpis, kada jie gali pasireikšti, prasiplečia – maišosi šiaurė ir pietūs, kas [anksčiau] nebuvo būdinga. Tai jau yra klimato kaitos palydovas – ne pats reiškinys, o jo intensyvumas ir dažnumas“, – sako LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas.
D. Valiukas taip pat atkreipia dėmesį, jog klimato kaitos anomalijos pasiskirsto netolygiai – viename pasaulio kampelyje vasarą gali būti dideli karščiai, o kitame – lietingas ir šaltas oras. Todėl, pasak jo, kalbant apie klimato kaitą, svarbu matyti bendrą vaizdą.
„Tos anomalijos pasiskirsto nebūtinai tolygiai ir nebūtinai visame pasaulyje. Tai, kad yra šilčiau, nereiškia, kad visame pasaulyje. Šių metų liepa Lietuvoje buvo truputį šiltesnė nei įprastai, bet globaliai ji buvo labai šilta – ji pateko tarp pačių šilčiausių liepų per meteorologinių stebėjimų istoriją.
(...) Netgi dažnai būna, kad žinių pranešimuose rodo didžiulius karščius Pietų Europoje, o pas mus vėsu ir iš karto atrodo, kur ta klimato kaita, kai taip šalta? Nors tuo pačiu metu rodomas žinių reportažas apie didžiulius karščius pietų Europoje, Pietų Amerikoje ir panašiai“, – pasakoja klimatologas.
Jo teigimu, globali temperatūra kyla itin sparčiai: ji peržengė 1,2 laipsnio nuo 1850-ųjų metų – pramoninio laikotarpio pradžios, o šis skaičius, klimatologo vertinimu, jau yra gana didelis.
„Iš principo, 1,5 laipsnio yra daug. Dabar turime 1,2–1,3 laipsnio. Bet tos anomalijos dažnai pasiskirsto labai netolygiai ir mes turime situacijas, kada įvairūs ekstremalūs reiškiniai pasireiškia, kur neturėtų pasireikšti – ar tai būtų sniegas Pietų Europoje, ar tai būtų 30 laipsnių karščio už poliarinio rato“, – pabrėžia D. Valiukas.
Visgi šie klimato kaitos paskatinti procesai, anot LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo, peržengia visas normos ribas.
„Natūralūs klimato svyravimai vyksta ir dabar, jie niekur nedingę. Bet jie trunka nuo dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių metų. Žmogus nei per savo gyvenimo trukmę, nei per vieną kartą, nei per kelis [kartus] tų natūralių pokyčių niekaip negalėtų pastebėti ar pajusti. Tai, kas vyksta dabar, didžiąja dalimi yra nulemta jau ne natūralios klimato kaitos, o būtent to fakto, kad šiltnamio dujos kelia temperatūrą“, – aiškina klimatologas.
Prognozuodamas artėjančio rudens orus, D. Valiukas sako, jog rugsėjis, tikėtina, bus pusantro laipsnio šiltesnis nei įprastai.
„Pernai rugsėjis iš esmės buvo dar vienas vasaros mėnuo. Šiemet taip nebus, bet rugsėjis prognozuojamas šiltesnis nei įprastai. Tokia didžiausia tikimybė. Bet, deja, kaip žinome, ne visada didžiausia tikimybė laimi. Iš principo, žiūrint iš šios dienos [perspektyvos], turėtų būti šilčiau“, – spėja klimatologas.
Pasak jo, neaišku ir ar rugsėjį sulauksime vadinamosios „bobų vasaros".
„Tai vėlgi nulemta tam tikros atmosferos cirkuliacijos. Ta atmosferos cirkuliacija (...) ne visada pasiekia Lietuvą. Žiūrint iš šios dienos [perspektyvos], absoliučiai negalima pasakyti, ar ji atkeliaus, kada atkeliaus ir kiek truks“, – sako D. Valiukas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12” įraše
