Valstybės kontrolė skelbia, kad pusė iš patikrintų savivaldybių nežino, kokiam skaičiui žmonių – su negalia ar garbaus amžiaus – turėtų padėti karo, mobilizacijos ar evakuacijos atveju. Ir skaičius, ir planus, ką tiksliai darytų, atėjus dienai „X“, turi tik dvi savivaldybės. Savivaldybių asociacijos vadovas auditus sako priimantis ne kaip kritiką, o kaip realybės konstatavimą, iš kurios reikia pasidaryti išvadas.
Anykščiai. Įprastas gyvenimas teka savo vaga. Tačiau jei staiga kas nors jį sudrumstų, vietiniai sako esą pasiruošę – žino, ką daryti: pasiimti vandens, maisto ir slėptis.
„Aš gyvenu nuosavame name, savo rūsin eičiau“, – sakė kalbinta moteris.
„Rūsin reikia lįsti, kur daugiau“, – antrino sutiktas vyras.
Žmonės svarsto, kas pagelbėtų tiems, kurie patys nepajėgtų nei judėti, nei susiorientuoti.
Valstybės kontrolė patikrino 16 savivaldybių, kaip jos susiplanavusios veiksmus, atėjus krizei, kai, pavyzdžiui, tektų evakuoti gyventojus. Pusė savivaldybių – 8-ios – net nežino, kokiam žmonių kiekiui ir kaip turėtų teikti pagalbą. Esą žinomi tik tie, kurie socialinės paramos sąrašuose ir gyvena globos įstaigose.
„Jeigu tai yra senyvas žmogus arba reikia socialinių paslaugų dėl judumo jam ar dėl gydymo, tokius atvejus vietos bendruomenės paprastai jau turi fiksavę ir žino. Lieka paraštėse tie žmonės, kurie savarankiškai gyvena“, – teigia Valstybės kontrolierės pavaduotoja Živilė Kindurytė.
Ir skaičius, ir planus, kaip elgtųsi, atėjus dienai X, turi tik dvi savivaldybės.
„Tai yra Vilniaus ir Lazdijų turėjo jau konkrečius veiksmų planus, ką jos darytų, kaip jos darytų, turėjo susitarimus. Kitos, deja, turi tik susitarimus, bet neturi planų“, – pažymi Ž. Kindurytė.
Susitarimų su nevyriausybininkais ar tiesiog aktyviais bendruomenės nariais spraga, anot kontrolierių, ta, kad, kilus krizei, pvz., savanoriaujantys gydytojai turėtų dirbti tiesioginį savo darbą.
Savivaldybių asociacijos vadovas sako, žmonių išties trūksta, ypač regionuose.
Bet jis nesutinka, kad vietinės valdžios nežino būsimos pagalbos masto.
„Čia turbūt didžiausia problema yra miestų, ypač su didžiųjų miestų seniūnijomis, nes ten galbūt kontaktas yra gerokai mažesnis. Mažosios, kaimiškos seniūnijos žmones pažįsta tikrai ne tik iš veido, bet ir iš vardo pavardės, žino giminystės ryšius“, – aiškina Savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis.
Bet, sako, tikrai praverstų paruoštukas, kaip informuoti žmones.
„Kurie turi, pavyzdžiui, psichikos negalią, kurie turi supratimo negalią, kurie turi, kurie yra kurčnebyliai, tai iš tikrųjų ten reikėtų mums savivaldybėms didesnės arba mažesnės pagalbos“, – pastebi A. Klišonis.
Kontrolierės teigimu, šablonas tiks ne visoms. Valstybės kontrolė pažymi, kad žmonės Lietuvoje nori įsitraukti, prisidėti, bet stinga koordinavimo.
Niekaip nerengiami vaikai. Pavyzdžiui, vietoje aplinkos tvarkymo galėtų mokytis ugnį uždegti. Savivaldos vadovas sako, pasirengimas gynybai neturėtų tapti pasipelnymu. Dabar esą dalies organizacijų įkainiai yra neįperkami.
