Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius paragino Lietuvą gynybos nuo dronų klausimu daugiau patirties semtis iš ukrainiečių.
„Vienas dalykas yra pasakyti, kad paprašėme NATO duoti kažkokių papildomų įrangų, bet, mano įsitikinimu, turint mūsų pusėje Ukrainos patirtį ir kaip Ukraina yra susiorganizavusi visą savo dronų sistemą, ir dronų gamybos sistemą, ir kaip dronai naudojami gynybai, tai čia yra tas resursas, kurį mes turime išnaudoti žymiai stipriau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Kubilius.
„Aš tikrai raginčiau Lietuvos Vyriausybę ir kariuomenės vadovybę tartis su Ukrainos atitinkamomis struktūromis siekiant perimti iš jų visą patirtį“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad diskusijos dėl apsaugos nuo dronų Lietuvoje suintensyvėjo vasarą į šalį įskridus dviem rusiškiems bepiločiams „Gerbera“ iš Baltarusijos. Vienas jų gabeno 2 kilogramus sprogmenų.
Pasak A. Kubiliaus, ukrainiečiai pataria nesigaminti dronų atsargų dabar, nes dėl technologijų pažangos jie greitai pasens.
„Ukrainiečių patarimas buvo kurti grupes žmonių, komandas žmonių, kurie būtų pasirengę esant reikalui labai skubiai išplėtoti dronų gamybą, būtų pasirengę juos masiškai ir tinkamai naudoti, būtų sukurta gera priešdroninė sekimo sistema“, – sakė eurokomisaras.
Anot jo, dabar Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) pasirengimas gintis nuo dronų atakų yra per žemame lygyje.
„Turime turėti dronų sieną ir turime būti pasirengę gintis ne nuo pavienių dronų, o nuo to, kad mus gali atakuoti šimtai, tūkstančiai dronų ir tam reikia turėti specifinius gebėjimus“, – teigė A. Kubilius.
Šiemet Lietuva ir Estija negavo ES finansavimo vadinamajai dronų sienai. Skelbta, kad tokiai sienai būtų naudojami bepiločiai orlaiviai stebėti pasienio ruožą, taip pat antidroninės sistemos, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.
A. Kubilius teigė, kad nepaisant to, Lietuva galės pasinaudoti proga per europinius instrumentus skolintis lėšų krašto apsaugai, o šiuos pinigus leisti taip, kaip norės.
Lietuva yra kreipusis į ES dėl 5–8,76 mlrd. paskolų suteikimo pagal vadinamąją SAFE programą. Atsakymai Bendrijos šalis dėl šių paskolų turėtų pasiekti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
Kubilius: galimybės tęsti karą Ukrainoje darosi vis nepalankesnės Vladimirui Putinui
Jis sako, kad galimybės tęsti karą Ukrainoje Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui darosi vis nepalankesnės.
„Turiu tam tikros vilties, kad vis tiktai situacija su tos pačios Rusijos ekonomika ir Rusijos galimybėmis toliau tęsti karą darosi vis mažiau palanki Putinui ir todėl tikėčiausi, kad vienokiu ar kitokiu būdu tie karo veiksmai bus sustabdyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Kubilius.
Jis teigė, kad nors Kremliaus pajėgos yra užėmusios dalį Ukrainos, bet V. Putino tikslai yra „platesni negu tiktai teritorijų okupacija“.
Pasak eurokomisaro, tarp Kremliaus tikslų buvo ir visos Ukrainos užėmimas bei sužlugdymas, nes V. Putinui didžiausią grėsmę kelia Kyjivo „sėkmės trajektorija“ – integracija į Europos Sąjungą, sėkminga ekonomikos ir socialinių reikalų pertvarka.
„Šitų dalykų Putinui nepavyko pasiekti ir todėl ar jam norisi toliau tęsti tokį beviltišką karą, kai ir tų teritorijų, didelių plotų jam nepavyksta užimti, ir milijonus savo kareivių tenka paaukoti, tai pamatysim, čia sunku tuos dalykus prognozuot“, – teigė A. Kubilius.
„Mano įsitikinimu, nors daug kas sako, vat Putinas viską laimi, ir teritorijas laimi, ir taip toliau, ir susitinka su (Donaldu – BNS) Trumpu, vis tik tai aš vertinčiau, kad Putino sėkmė šitoj vietoj yra labai ribota“, – kalbėjo jis.
