Pirmasis gyventojų pranešimas apie į Lietuvą įskridusį droną tarnybas pasiekė pirmadienio rytą – 5 val. 55 min. Šiuo metu orlaivis dar ieškomas, galima jo buvimo vieta – centrinė Lietuva.
LRT.lt primena, kad policija pirmadienio rytą pranešė apie pastebėtą nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, kuris iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos teritoriją.
Taip pat skaitykite
Pagal gautus pranešimus, dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą – šalia Vilniaus. Kol kas nėra aišku, kokio tipo dronas tai yra.
Karinės oro pajėgos objektą fiksavo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, labiausiai tikėtina versija, kad tai – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, pranešė kariuomenė.
Rengiamas susitikimas su prezidentu
Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, pranešimą institucijos gavo ankstų pirmadienio rytą.
„Šiandien paryčiais gavome pranešimą į bendrąjį pagalbos telefoną iš gyventojų apie galimai kirtusį ar įskridusį į Lietuvos erdvę neaiškų objektą. Traktuota, kad tai galėtų būti bepilotis orlaivis. Policija, pasitarusi su institucijomis (...) nusprendė pranešti dėl galimo pavojaus, jei būtų aptiktas daiktas, nesiartinti“, – sakė ministras.
Pasak V. Kondratovičiaus, šiuo metu Lietuvos vidaus reikalų tarnybos kartu su kariuomene imasi veiksmų, kad būtų surastas į Lietuvą įskridęs objektas. Institucijos koordinuoja savo veiksmus ir apie situaciją praneša kariuomenei, kad būtų galima nustatyti artimiausią drono vietą ir galimą kritimo tašką.
Ministro teigimu, šį antradienį planuojamas įvairių institucijų susitikimas su prezidentu, kuriame bus pristatytas planas, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų pastiprinta sienos apsauga.
Taip pat skaitykite
Pirmieji pranešimai – 5 val. 55 min.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pasidalijo informacija, kaip institucijas pasiekė žinia apie į Lietuvą įskridusį objektą. Pirmieji gyventojų skambučiai tarnybas pasiekė ankstų rytą.
„Šiandien anksti ryte, 5 val. 55 minutės, Lietuvos policijos budėtojai gavo pirmąjį pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone netoli Medininkų pastebėtas objektas, kuris buvo panašus į droną, kuris įskrido į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Po šio pranešimo keliolikos minučių bėgyje buvo gauti dar keturi pranešimai. Iš pranešimų turinio ir gavimo koordinačių buvo patvirtinta, kad tai tikra informacija, buvo nustatyta objekto judėjimo kryptis“, – dalijosi A. Paulauskas.
Pasak generalinio komisaro, iki šiol apie įskridusį droną policija gavo apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos.
„Bandome nustatyti objekto judėjimo kryptį ir galimą nukritimo vietą“, – sakė A. Paulauskas.
Policijos generalinis komisaras pabrėžė, kad, radę nukritusį objektą, gyventojai neturėtų prie jo artintis.
„Įsibėgėja grybavimo sezonas – jei kokioje nors miškingoje, pelkingoje vietovėje gyventojai pastebės kažkokį įtartiną objektą, jokiais būdais prie jo nesiartinkite, kuo greičiau praneškite telefonu 112. Atvyks profesionalai, išminuotojai, kurie saugiai apžiūrės objektą“, – įspėjo A. Paulauskas.
Generalinis komisaras pridūrė, kad pagal paskutinius gautus pranešimus dronas galėtų būti centrinėje Lietuvos dalyje, galbūt – šiauriau nei Kaunas.
„Naujų pranešimų apie drono judėjimą nebėra, turbūt darome prielaidą, kad jis savo skrydį yra nutraukęs, o buvimo vieta kol kas nėra nustatyta, paieškos sektorius pakankamai didelis“, – sakė A. Paulauskas.
Pranešimai – iš Kalvelių, Šeškinės, Naujosios Vilnios
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla antrino, kad iki maždaug aštuntos valandos ryto Bendrasis pagalbos centras buvo gavęs apie 30 skambučių dėl į Lietuvą įskridusio drono.
Pirmieji pranešimai buvo iš Kalvelių seniūnijos, vėliau – Naujosios Vilnios, Šeškinės, Avižienių seniūnijos.
Pirmadienio rytą gyventojai buvo informuoti apie į Lietuvos teritoriją įskridusį bepilotį orlaivį, tačiau pranešimus į savo mobiliuosius telefonus vieni žmonės gavo vėliau nei kiti, o kai kurie žinios išvis nesulaukė.
R. Požėla ramino, kad, esant poreikiui, gyventojai perspėjami ne tik į telefonus atsiųstomis žinutėmis, bet ir sirenomis. Esant realiam pavojui, būtų pasitelktos ir jos.
„Gavus informaciją apie pavojaus realumą, pagal veikiančius algoritmus tikrai būtų jungiamos sirenos, žmonės būtų gavę informaciją, kad reikia įsijungti Lietuvos radiją, kurio pagalba galima girdėti nurodymus ir pavedimus žmonėms, ką jie konkrečiu atveju turėtų daryti“, – pabrėžė R. Požėla.
VSAT vadas: tarnyba nefiksavo įskridusio objekto
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pastebėjo, kad tarnyba bene kasdien fiksuoja savadarbius dronus, kuriuos kontrabandininkai naudoja kontrabandos gabenimui per sieną. Visgi pastaruoju metu dronų panaudojimas kontrabandos gabenimui šiek tiek sumažėjo.
„Jei vertinsime šių metų statistiką, šiais metais pasieniečiai fiksavo virš 100 dronų pasienio ruože, iš jų trečdalis ar šiek tiek daugiau buvo neutralizuojami panaudojant pasieniečių turimą antidroninę įrangą“, – sakė R. Liubajevas.
Tiesa, VSAT vadas tvirtino, kad pirmadienio rytą tarnyba nefiksavo į Lietuvą įskridusio drono: „VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos (...) skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei.“
Kiek anksčiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras dalijosi, kad kariuomenė droną pastebėjo dar Baltarusijos teritorijoje.
R. Liubajevas pabrėžė, kad, visų pirma, Lietuva turi stiprinti savo pajėgumus: „Pirmiausiai – aptikti tuos objektus, o antra – rasti būdą, kaip juos galima neutralizuoti.“
„VSAT pareigūnai turi galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš droną ar kitą objektą, jei jis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Specialių priemonių jų kinetiniam naikinimui, išskyrus šturmo karabiną, mes neturime“, – dalijosi VSAT vadas.
Visgi jis pridūrė, kad šturmo karabinu yra nedaug galimybių neutralizuoti dideliu greičiu ir aukštai skrendantį objektą.
Jam antrino ir vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius – pasak jo, paprastai skrendančius objektus pavyksta numušti panaudojant antidroninę įrangą, tačiau tokie dronai skrenda pakankamai žemai.
Ministro vertinimu, Lietuvai reikėtų turėti daugiau įrangos, kuri padėtų užfiksuoti į mūsų teritoriją patenkančius objektus: „Turi būti ne tik radarai, bet ir akustinės sistemos, bendra informacinė sistema kartu su pasieniečiais, policija ir VSAT pasieniečiais. Tai kursime. Manau, žinome, kokiu keliu turime eiti.“
