Lietuvos oro erdvėje antrą kartą šį mėnesį pastebėtas nenustatyto tipo dronas. Karybos ekspertas sako, kad incidentas rodo sistemines spragas, ir pabrėžia – imtis realių priemonių oro erdvės stebėjimui sustiprinti dar nespėta. Nors didžiausia tikimybė, kad dronas įskrido netyčia, neatmetama ir provokacijos galimybė.
Antras incidentas per mėnesį
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys LRT RADIJUI sako, kad po liepos 10-ąją taip pat į Lietuvos teritoriją įskridusios skraidyklės antras incidentas įvyko greičiau, nei tikėjomės. Anot eksperto, per tokį trumpą laiką nuo pirmojo incidento imtis realių priemonių oro erdvės perspėjimo sistemai stiprinti galimybių nebuvo.
„Aš tik labai gerai atsimenu, kad kažkada, kai Lietuva labai norėjo oro erdvės gynybos sistemų, NATO sąjungininkai, tuo metu partneriai, patarė pirmiausia stiprinti savo erdvės stebėjimą ir kontrolę. Ką ir dabar, manau, neišvengiamai turėsime daryti, tai pirmiausia – tankinti radiolokacinių sistemų, kitų stebėjimo priemonių tinklą pasienyje“, – teigia E. Papečkys.
Anot jo, tai būtina priemonė, tačiau ji daug kainuos, o ir greitu metu įgyvendinti jos nepavyks. Tokių sistemų diegimas truktų ilgiau nei metus.
Ieškodamos įskridusio ir galbūt Lietuvoje nukritusio drono, tarnybos, panašu, rėmėsi ir gyventojų, pastebėjusių droną, pranešimais. Kaip teigia E. Papečkys, šioje situacijoje vėl pamatėme sistemoje egzistuojančias spragas, tačiau pašnekovas pabrėžia, kad panašių spragų būta ir NATO valstybėse dar Šaltojo karo metais.
„Galime kaltinti tarnybas, galime kaltinti kariuomenę. Nors, mano manymu, to daryti nevertėtų. Aš priminsiu, kad mes 30 metų savo kariuomenę laikėme pusbadžiu. Finansavimo trūko. Ir mes dabar vejamės labai sparčiai ir užpildome tas spragas“, – sako ekspertas.
Anot jo, su šia nauja grėsme susidūrėme ne taip seniai. Panašių incidentų būta ir kitose Europos šalyse.
„Žiūrime, kaip reaguoja Rumunija, kaip reaguoja Lenkija. Tai irgi tokių labai skubių veiksmų nėra. Tai suprantamas mūsų, kaip piliečių, noras, mes norime būti saugūs, norime žinoti, kas įskrenda. Manau, kad dabar reikia labai konstruktyviai į tai pažiūrėti, ką reikia daryti, kiek skirti lėšų. Ir tą pradėti, kaip galima greičiau daryti. Ir taip tą savo sistemą papildomai ir nuosekliai stiprinti“, – pažymi E. Papečkys.
Anot eksperto, vienas iš sisteminių problemų sprendimo būdų galėjo būti padarytas plataus masto karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Vakarų visuomenėse kilo didelis nepasitenkinimas dėl žūstančių Ukrainos civilių. Kaip sako E. Papečkys, tuomet NATO oro erdvės gynybos galėjo būti permestos į vakarines Ukrainos teritorijas.
„Bet puikiai suprantame, kad politiškai tam nebuvo pribrendę tuo metu Vakarų valstybės. O dabar tiesiog reikia galvoti, reikia apmąstyti visus įmanomus tiek karinius, tiek politinius variantus, iš tiesų pagalvoti, kad nenukentėtų civiliai kitu tokiu atveju“, – sako pašnekovas.
Trūksta labiau išvystytų oro gynybos sistemų
Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad atsakingos institucijos tikrina versijas, kad į šalies teritoriją įskridęs dronas nukrito Lietuvoje, o tarnybos dirba galimose drono kritimo vietose. E. Papečkio teigimu, kol kas realiausiai atrodanti versija, kad dronas į Lietuvos teritoriją įskrido netyčia, tačiau kol kas tokios versijos patvirtinti dar negalima.
„Tikrai negalima atmesti tokios tikimybės, kad buvo įvykdyta provokacija ir toks dronas buvo paleistas specialiai iš Baltarusijos. Bet tam mes turime kompetentingas tarnybas, tą nustatyti tikrai nėra lengva ir dar sudėtingiau įrodyti. Bet aš neabejoju, kad tikrai bus tikrinama ir šita versija. Ir jeigu taip yra, tai bus irgi atitinkamai reaguojama. Bet šiuo metu didžiausia tikimybė, kad vis dėlto buvo sutrikdytas jo valdymas virš Ukrainos ir jis per Baltarusiją įskrido į Lietuvą“, – teigia ekspertas.
E. Papečkys sako, kad šiuo metu, kad galėtume į Lietuvos teritoriją įskridusį karinį droną numušti, reikėtų gerokai labiau išvystytos oro erdvės gynybos. Vis dėlto tokių situacijų, kai įskridęs dronas galėtų būti susprogdintas, pavyzdžiui, virš Seimo pastato ar Vyriausybės, tikimybė nedidelė.
„Tas dronas mums nepajėgtų padaryti tokios žalos, netgi susprogdintas virš Seimo pastato. O sukeltų labai dideles pasekmes mūsų potencialiems agresoriams ar nedraugiškoms kaimyninėms valstybėms. Bet visus variantus, žinoma, reikia svarstyti. Ir aš neabejoju, kad apie tai mąsto ir visos atsakingos institucijos ir kariuomenė“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, šioje situacijoje panikuoti nereikėtų, o situacijų, kai dronai nukrypsta ir padaro netyčinės žalos, jau matėme ir kaimyninėse valstybėse.
„Lenkijoje žuvo jau du ūkininkai nuo raketos. Nuo ukrainiečių raketos, kuri irgi nukrypo, nepataikiusi į Rusijos raketą arba paleistą droną. Kartais gyvenime tenka taikytis, kad atsitinka tokių nelaimingų atsitikimų, ir reikia viską daryti, kad tokių atsitikimų tikimybė būtų sumažinta iki minimumo“, – sako E. Papečkys.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
