Į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos praėjusią savaitę įskridus Rusijoje gaminamam bepiločiui orlaiviui „Gerbera“, prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad gyventojų perspėjimas, matant, jog orlaivis nekelia pavojaus, būtų beprasmiškas gąsdinimas.
„Ar gyventojus informuoti, ar ne? Kai mūsų pasieniečiai matė, kad iš tikrųjų dronas yra nusileidimo fazėje ir tikrai iki Vilniaus jis nenuskris, tai irgi būtų visiškai beprasmiškas visuomenės gąsdinimas, kai buvo aišku, kad jis krenta“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Pasak D. Matulionio, šis incidentas atskleidė, kad reikia ieškoti būdų, kaip šalies pasienyje sustiprinti gynybą nuo dronų.
Jo teigimu, prie to galėtų prisidėti kartu su Lenkija, Latvija ir Estija įgyvendinama rytinės sienos gynybos sistema.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai priešpiet pastebėjo skrendantį objektą. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, išbuvo apie tris minutes.
Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, bet vėliau paaiškėjo, jog tai buvo Rusijos gaminama „Gerbera“, be kita ko, sukurta imituoti ir anksčiau minėtą bepilotį orlaivį.
Anot D. Matulionio, nėra patvirtintos informacijos, kad dronas į Lietuvos teritoriją buvo paleistas veikiant sąmoningai.
„Bet, aišku, ir to negalime atmesti“, – sakė patarėjas.
Vokietijos brigados atsakas į Rusijos užpuolimą priklausytų nuo situacijos
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Rusijos užpuolimo atveju Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai reikėtų sulaukti Berlyno leidimo gintis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tikina, jog viskas priklausytų nuo situacijos. Jo žiniomis, atskiras Bundestago sprendimas nebūtų reikalingas.
„Šita diskusija man pasirodė truputį keistoka, nes priklauso nuo situacijos. Vokietijos brigada bus inkorporuota į NATO regioninius planus. Tokiu atveju, jeigu kažkas įvyksta, tai vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas turės visus įgaliojimus naudoti pajėgas Lietuvos teritorijoje ir tos teritorijos gynybai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Tačiau tų vadinamų netikėtų atakų atveju, toks scenarijus yra galimas, kai vyriausiasis pajėgų vadas neturės įgaliojimų. Tada klausimas kils, kokius įgaliojimus Vokietija duos Vokietijos brigadai, kuri yra įkurta Lietuvoje“, – tęsė jis.
Visgi prezidento patarėjo žiniomis, Bundestago sprendimas būtų nereikalingas, kadangi yra nustatyta greita procedūra, leisianti per trumpą laiką suteikti įgaliojimus gintis.
„(Pagal – ELTA) mūsų turimą informaciją, Bundestago sprendimas nėra reikalingas. Yra nustatyta greita procedūra, leidžianti per labai trumpą laiką suteikti įgaliojimus kartu su Lietuvos pajėgomis ginti teritoriją“, – kalbėjo jis.
„Čia vidinė Vokietijos diskusija, be abejo, kaip ir pas mus yra įvairių diskusijų, kas turi priimti sprendimus – ar Vyriausybė, ar parlamentas. Bet aš pasitikiu ta informacija, kurią mes turime ir patikinimais, kad problemų nebūtų“, – sakė prezidento patarėjas.
Kol kas nėra informacijos, kad JAV išves savo karius iš Europos
D. Matulionis taip pat teigė kol kas neturintis informacijos, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ketina išvesti savo karius iš Europos. Tiesa, jis pažymėjo, jog artimiausiu metu prasidės vadinamasis JAV pajėgų Europoje peržiūros procesas.
„Negaliu duoti 100 proc., kad iš tikrųjų viskas bus taip, kaip dabar yra. Bet, jeigu ta peržiūra bus, ji neturėtų būti reikšminga“, – sakė prezidento patarėjas.
„Visos šalys stengiasi įtikinti amerikiečius, kad jų buvimas Europoje yra svarbus ne tik Europai, bet ir amerikiečiams, žiūrint į platesnį regioną. Pajėgos Europoje reikalingos tam, kad turėtų savo atgrasymo faktorių Artimųjų Rytų regione, Afrikos regione“, – akcentavo jis.
Kaip jau buvo skelbta, jeigu Rusija užpultų Lietuvą, šalyje dislokuota Vokietijos brigada negalėtų iš karto padėti gintis kovoje su rusų kariais, pirmadienį pranešė vokiečių dienraštis „Die Welt“, susipažinęs su slaptais dokumentais.
Skelbta, kad klausimas dėl vokiečių brigados veiksmų užpuolimo atveju iškilo daliai Bundestago narių, todėl jie birželio pradžioje paprašė federalinės vyriausybės pateikti atitinkamą ataskaitą.
„Die Welt“ gautame konfidencialiame dokumente teigiama, kad „ginkluoto užpuolimo Lietuvoje atveju federalinė vyriausybė, siekdama įvykdyti Vokietijos įsipareigojimus sąjungininkams, pagal NATO sutarties 5 straipsnį arba Europos Sąjungos (ES) sutarties 47 straipsnį, gali skirti Vokietijos brigadai Lietuvoje karinę kovinę misiją atremti užpuolimą“.
Tačiau pažymima, kad net ir po tokio formalaus leidimo lieka neaišku, ar vyriausybė paprašys parlamento įgaliojimo. Remiantis Bundestago tyrimų tarnybos birželio 18 d. ataskaita, tai būtų būtina.
Tokia tvarka būtų taikoma ir Bundeswehro dislokavimui „aljanso gynybos tikslais“.
ELTA primena, kad Berlynas dar 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.
Po AOTD direktoriaus nušalinimo veikla nėra paralyžiuota
Paklaustas apie krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimą į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą perkelti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių Elegijų Paulavičių, prezidento patarėjas sako, kad klausimų dėl nušalinto karinės žvalgybos vado kol kas neturėjo nei Lietuvos užsienio partneriai, o ir pati struktūros veikla, tikina D. Matulionis, nėra paralyžiuota.
„Kiekvienoje šalyje būna įvairių problemų su skyrimais – politiškai ar nepolitiškai motyvuotais. Bet partneriai kol kas mums nepasakė jokių pastabų. Juo labiau, kad pati karinė žvalgyba toliau dirba ir teikia informaciją partneriams, mes taip pat gauname atitinkamą informaciją. Kol kas niekas nėra paralyžiuota“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėjas.
Savo ruožtu kitas prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas praėjusią savaitę užsiminė, kad jeigu Generalinio inspektoriaus atliekamas tyrimas dėl E. Paulavičiaus nepatvirtins padarytų pažeidimų, karinės žvalgybos vadovą į rezervą patraukusi D. Šakalienė turės atsiprašyti.
Tačiau D. Matulionio įsitikinimu, apie tokią būtinybę kol kas anksti kalbėti.
„Truputį anksti kalbėti apie kažkokius atsiprašymus. Tuo labiau, kad aplinkybių tyrimas vyksta, reikia truputį ramiau į visą situaciją reaguoti. Turime nepamiršti, kad karinės žvalgybos vadovo atleidimo ir skyrimo klausimas yra absoliučiai krašto apsaugos ministrės kompetencijų klausime. Taip įrašyta Žvalgybos įstatyme, tai funkcionavo 30 metų ir didesnių problemų dėl to nekilo“, – kalbėjo patarėjas ir pažymėjo, jog Prezidentūra pasitiki pastaruoju metu daug klausimų bei kritikos susilaukusia ministre.
„Šiandien dienai mes pasitikime ministre ir, kita vertus, neturime jokių priekaištų Paulavičiui, kuris dirbo gerai. Norėtųsi, kad ši tema kiek greičiau pasibaigtų“, – apibendrino D. Matulionis.
Įvertino aplinkybę, kad galimas kandidatas į naujuosius karinės žvalgybos vadus neturi magistro laipsnio
Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas LRT, naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. LRT Tyrimų skyrius antradienį paskelbė, kad šis tariamas kandidatas neturi magistro išsilavinimo. Tiesa, publikuotame straipsnyje pažymima, kad reikalavimas turėti magistro išsilavinimą pulkininkams bei brigados generolams Lietuvos kariuomenėje atsirado tik praėjusiais metais. Todėl kai M. Mažonui buvo suteiktas pulkininko laipsnis, aukštesnis nei bakalauro universitetinis išsilavinimas nebuvo būtinas.
Žiniasklaidos paskelbtos informacijos D. Matulionis nesureikšmina. Jo teigimu, vertinant kandidatų tinkamumą, reikia žiūrėti į pareigybių aprašymą.
„Viskas priklauso nuo to, kas yra įrašyta pareigybės aprašyme. Kiek aš suprantu magistro laipsnio reikalavimas nėra įrašytas į pareigybės aprašymą, todėl Krašto apsaugos ministerijos teisininkai, įvertinę bendrą situaciją ir kandidatų kompetenciją, ir priims sprendimus“, – sakė patarėjas.
ELTA primena, kad liepos 4 d. uždarame posėdyje diskutavę NSGK nariai nusprendė rekomenduoti ministrei D. Šakalienei grąžinti pulkininką E. Paulavičių į karinės žvalgybos vado pareigas iki jo kadencijos pabaigos.
Visgi, pati D. Šakalienė teigia į šias išvadas neketinanti atsižvelgti, kol nebus baigtas tyrimas.
Birželio pabaigoje paaiškėjo, jog AOTD direktorius E. Paulavičius buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
D. Šakalienė teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl gautų skundų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo E. Paulavičiui sužinojus, kad jis nebus skiriamas antrai kadencijai. Pulkininko kadencija baigiasi šių metų rugpjūtį.
AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.
AOTD direktorių skiria ir atleidžia krašto apsaugos ministras.
