Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis interviu lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ pareiškė, kad potencialaus karinio konflikto atveju „Lietuvos kariuomenė būtų sunaikinta per savaitę“, suabejojo šalies užsienio politika ir politinio elito kokybe.
Į VDU dekano interviu sureaguota socialiniuose tinkluose, čia kilo diskusijų.
Lenkijos žiniasklaidos milžinui Š. Liekis išreiškė abejonę ir dėl Lietuvos ir kitų regiono šalių pasirengimo realiems iššūkiams.
„Asmeniškai manau, kad gynybos srityje mūsų regiono šalys pastaraisiais dešimtmečiais nepadarė didelės pažangos. Kai kurie projektai, apie kuriuos girdime Lietuvoje, turėtų būti parengti iki maždaug dešimties metų. Tačiau taip pat girdime, kad jei Ukraina rytoj pralaimės karą, mes būsime eilėje. Ar turime tiek laiko apsiginkluoti, ar ne, ir ar mūsų planai adekvatūs iššūkiams?“ – retoriškai klausė mokslininkas.
Liekis mano, kad konflikto atveju Lietuvos kariuomenė būtų sunaikinta per savaitę
Lenkų žurnalistui Ruslanui Szoszynui paklausus, ar V. Putino neatbaidys Lietuvoje kuriama nauja divizija, kurioje dislokuota vokiečių brigada ir kurią ilgainiui sudarys 5 tūkst. Bundesvero karių, Š. Liekis pareiškė, kad „atgrasymas turi būti realistiškas“.
„Jei kažką atgrasome, bet tai nesibaigia konkrečiais veiksmais, priešas gali manyti, kad tai blefas. Tokiu būdu mes tik pagreitinsime konfliktą. Brigada, kurią minėjote, yra beveik tokio dydžio kaip visa Lietuvos kariuomenė – šiuo metu ji siekia apie 12 tūkst. karių, o ateityje turėtų būti apie 15–20 tūkst. Ar to pakanka? Žinoma, ne“, – įtikinėja Š. Liekis.
„Jei prasidės viso masto karas, beveik visa mūsų kariuomenė bus sunaikinta per savaitę,“ – pabrėžia Š. Liekis, primindamas, kad būtina atsižvelgti į šiuolaikines technologijas ir dronus, o šioje srityje „Rusija jau įgijo milžinišką patirtį“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad „mes neturime operacinio gilumo ir trūksta rezervų, jų reikia daugiau“.
„Pavyzdžiui, 38 mln. gyventojų Lenkijoje 40 tūkst. karių teritorinės gynybos pajėgų kūrimas užtruko aštuonerius metus, tuo tarpu Lietuvoje apskritai nekalbama apie rezervų kūrimą, realias struktūras ar tikro ginkluotųjų pajėgų potencialo formavimą“, – žurnalistui sakė Š. Liekis.
Be to, pasak jo, „valstybė neinvestuoja į gynybos pramonės įmonių kūrimą“ – vietoj to daugiausia dėmesio skiriama „tankų pirkimui iki 2035 metų, nors jau po dešimties metų šie gali tapti pasenę dėl nuolat kintančių technologijų“.
„Gaila tai sakyti, bet neturime nei tinkamos gynybos strategijos, nei atitinkamos užsienio politikos. Tai atspindi nepakankamą politinių elitų kokybę. Kaip taip nutiko – jau kita tema“, – interviu Lenkijos žiniasklaidai sakė Š. Liekis.
Dar kartą žurnalisto paklaustas, ar vokiečių karių buvimas neatbaido rusų nuo Lietuvos puolimo, Š. Liekis atsakė, kad, jo nuomone, „lenkai labiau tinka Lietuvos ir mūsų bendrų interesų gynėjų vaidmeniui“.
Jis kėlė klausimą, ar „vokiečiai galų gale norės įsitraukti į konfliktą su Rusija, nes jie visada gali pasitraukti ir evakuoti savo karius“. Be to, pažymėjo jis, „tai yra tik viena brigada, galinti išlaikyti 5–7 kilometrų fronto ruožą, tuo tarpu mūsų atveju frontas gali siekti kelis šimtus kilometrų“.
Suabejojo NATO 5-ojo straipsnio veiksmingumu, Taivano atstovybę Vilniuje vadino „nonsensu“
Toliau pokalbyje VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas suabejojo ir NATO 5-ojo straipsnio operatyviu veiksmingumu. Jis pokalbyje su Lenkijos žurnalistu retoriškai klausia: „Ar atvyks pagalba iš Jungtinių Valstijų? Gali atvykti, bet, pavyzdžiui, po mėnesio.“ Pasak jo, „jei Rusija įsiveržtų į Baltijos valstybes, mūsų sąjungininkai turės ne daugiau kaip savaitę, gal dvi“.
„Mes taip pat žinome, kas yra įtvirtinta NATO 5-ajame straipsnyje, tačiau apie atsaką sprendžia atskirų valstybių vyriausybės. O gal tuo metu bus atostogos ir kai kurie šalių parlamentarai negalės susirinkti?“ – svarstė jis.
Todėl mūsų saugumas, anot jo, „priklausys nuo to, kiek galėsime mobilizuoti žmonių ir kokių turėsime rezervų“.
Lenkų žurnalistas pastebi, kad Š. Liekio žodžiuose girdimas nepasitikėjimas savo šalies ginkluotosiomis pajėgomis ir sąjungininkų ryžtu. Atsakydamas į tai, pašnekovas save vadina „realistu“ ir atkreipia dėmesį, kad „30 metų nieko nedarėme, priešingai nei Lenkija“.
„Lietuvoje nieko nesukūrėme. Pirmiausia po derybų išvijome sovietų kariuomenę, nepalikdami sau įrangos ir ginklų, tai buvo klaida. Vėliau, įstoję į NATO, gyvenome manydami, kad kilus pavojui, kaip amerikietiškuose filmuose, „Black Hawk“ nusileis ant mūsų stogo ir visus išgelbės“, – tęsė Š. Liekis.
Čia pat jis pridūrė, kad „žmones, kalbėjusius apie realias Rusijos karines grėsmes, daugelį metų užgniauždavo“.
„Buvo įtikinta, kad esame stiprūs ir saugūs. Dabar paaiškėja, kad jei Rusija užims Ukrainą, ji pasuks mūsų link. NATO plėtros idėja ir liberalių vertybių sklaida buvo paralyžiuota“, – mano jis.
Žurnalistas, kalbėdamas su Š. Liekiu, pabrėžė ir tai, kad Lietuva siekia padidinti gynybos ir saugumo išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau Š. Liekis čia įspėjo – tokie žingsniai reikalaus sunkių sprendimų.
„Manau, kad turėsime susiveržti diržus. Tai gali turėti neigiamą poveikį socialinei padėčiai ar sveikatos priežiūrai. Be to, galimas mokesčių didinimas gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą“, – teigia Š. Liekis.
Š. Liekis nevengė ir klausimų dėl bendradarbiavimo su Kinija, atvirai pareikšdamas, kad Lietuva neturėtų pyktis su šia šalimi, o Vilniuje atidarytą Taivano atstovybę pavadino „nonsensu“.
„Tai buvo visiškas nonsensas. Ar palaikai diplomatinius santykius su Kinija, arba su Taivanu. Trečios galimybės nėra. Tai buvo strateginė klaida, mūsų Užsienio reikalų ministerijos ir visos valstybės aparato nekompetencija“, – sakė dekanas.
Ankstesni Liekio teiginiai užkliuvo VDU studentams: jie dekaną apskundė
LRT.lt primena, kad Š. Liekio žodžiai viešojoje erdvėje jau ne pirmą kartą sulaukia kritikos strėlių. Šių metų vasarį Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė kreipėsi į universiteto vadovybę, reikalaudama atleisti dekaną iš pareigų dėl jo pasisakymų laidoje „Komentaras TV“.
Tuomet jis atvirai kritikavo Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu, esą ji esanti pernelyg konfrontacinė ir neadekvati Lietuvos galimybėms.
Studentų skunde pareikšta – tokia dekano pozicija ir nuomonė yra neatsakinga ir klaidinanti.
Po kilusio šurmulio VDU atstovai teigė, kad ketina pasiaiškinti dėl Š. Liekio išsakytų teiginių, dekano žodžius turėjo svarstyti universiteto Etikos komisija.
Universitetas nurodo, kad komisija spendimą dėl dekano pasisakymų priėmė, tačiau kokį – nenurodo argumentuodamas, kad posėdis uždaras, todėl dėl asmens duomenų apsaugos ir nekomentuotinas.
Pats Š. Liekis LRT.lt teigė, kad skundas dar kovo mėnesį VDU Etikos komisijoje buvo atmestas.
