Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pagaliau iš trečio karto pavyko pateikti Seimui teisės aktą, kuris tęstų nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jeigu nutiktų taip, kad Europos Sąjungai nepavyktų susitarti dėl europinių sankcijų pratęsimo. Prieš tai dukart šis įstatymas dingo iš Seimo plenarinių posėdžių dabotvarkės, o valdančiosios koalicijos atstovai tokį dingimą aiškino labai skirtingai.
Pateikimas buvo stulbinamas: 123 Seimo nariai balsavo „už“, „prieš“ buvo tik 2 parlamentarai, o dar 1 politikas susilaikė. Prieš sankcijas balsavo Ignas Vėgėlė iš Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bei Dainius Varnas iš „Nemuno aušros“, o susilaikė Valius Ąžuolas iš „valstiečių“. Seimas taip pat pritarė skubiam svarstymui.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas numato Lietuvos sankcijas Rusijos ir Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia karą prieš Ukrainą.
Šiomis sankcijomis būtų įšaldomos atitinkamų asmenų lėšos ir ekonominiai ištekliai, siekiama užkirsti kelią sankcijų apėjimui per susijusius asmenis.
Asmenų, kuriems būtų įšaldomos lėšos ir ekonominiai ištekliai, sąrašą norėtų tvirtinti Vyriausybė, bet tokios Lietuvos priemonės nebūtų taikomis, jeigu asmenims yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos – taip norima išvengti dubliavimo.
Šiuo teisės aktu dar nustatomi eksporto ribojimai prekėms, technologijoms ir paslaugoms bei programinei įrangai, kuri gali duoti naudos Rusijos ir Baltarusijos kariuomenei, gynybos ir saugumo sektoriams ar pramonės pajėgumams didinti.
Atitinkamai nustatomi ir importo ribojimai prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, už kurias Rusija ar Baltarusija gali gauti reikšmingų pajamų arba diversifikuoti savo pajamas.
Prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos, kurioms būtų taikomi importo ir eksporto ribojimai, sąrašą irgi norėtų tvirtinti Vyriausybė, bet šiuo atveju vėlgi siekiama išvengti dubliavimosi ir nacionaliniai ribojimai nebus taikomi, jeigu tam jau galioja Europos Sąjungos sankcijos.
„Situacija Europos Sąjungoje pradėjo keistis sausio antroje pusėje, kai pamatėme, kad ne visi galime būti tokie vieningi, kaip norėtume, Europos Sąjungoje pratęsiant jau įvestas sankcijas. Tas vadinamasis pratęsimas turėjo įvykti sausio 31 dieną, jis gerokai strigtelėjo, tačiau jį pavyko padaryti. Tai buvo sektorinės sankcijos. Tada turėjome pratęsimą dėl individualių sankcijų, čia irgi strigo procesas. Na, ir tai mus vedė prie atsakymo, kad reikia ieškoti alternatyvių būdų, kaip išlaikyti efektyvią sankcijų politiką“, – pristatydamas projektą kalbėjo K. Budrys.
„Kodėl reikia nusimatyti dabar, o ne vėliau? Vasarą bus daug įvykių, sueis tie terminai, reikės staigiai priimti sprendimus. Turėti galimybę kiekvieną kartą ateiti į Seimą yra gerai, bet vasarą Seimas nesirenka į posėdžius ir matome, kad dėl greičio reikėtų tokį mechanizmą turėti Vyriausybės [rankose]“, – tęsė ministras.
Jam netgi teko pakelti balsą prieš Seimo narį iš opozicijos I. Vėgėlę, kuris klausimą posėdyje suformulavo specialiai taip, kad atrodytų, jog sankcijos gali būti taikomos Lietuvos piliečiams, esą bus įšaldomas jų turtas.
„Šiame įstatyme yra ne tik sankcijos, kurios nustatomos prekėms, bet sankcijos asmenims. Tai yra asmenys, jūsų pasiūlyti ir Vyriausybės sprendimu patvirtinti, jų visų turtas yra įšaldomas, kitaip tariant, jie negali naudotis jokiu turtu, nei lėšomis, nei asmeniniu turtu, nei nekilnojamuoju, nei jokiu kitu. Įšaldyti turtą, reiškia, drausti jį valdyti be jokio teismo sprendimo. Ir dabar, dėmesio, ką jūs įtraukiate į šiuos asmenis? Ne tik Rusijos ir Baltarusijos piliečius. Jūs įtraukiate asmenis, kurie yra „asmeniniais, organizaciniais, ekonominiais, politiniais ar finansiniais ryšiais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys“. Tarp jų Lietuvos Respublikos piliečiai. Ponas Laurynas Kasčiūnas rekomendavo šaudyti, siūlė šaudyti nelojalius piliečius, jūs atnešate nelojalių piliečių sąrašą čia ir siūlote jiems apriboti ir įšaldyti jų turtą. Ministre, kuo mes skirsimės nuo autoritarinių ar net totalitarinių režimų?“ – labiau tvirtino, nei klausė parlamentaras I. Vėgėlė.
Kaip žinoma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas L. Kasčiūnas turėjo aiškintis dėl tinklalaidės su visuomenininku Gabrieliumi Liaudansku, bet toje tinklalaidėje politikas nesiūlė nieko šaudyti, tik įsiplieskus diskusijai, ar šauliams pasakoma, kad karo atveju gali tekti šaudyti nelojalius piliečius, kurie būtų panaudojami kaip priešiškos valstybės diversantai, L. Kasčiūnas teigė besitikintis, kad pasakoma.
„Pagrindinis skirtumas yra demagogijos lygis užduodant klausimą ir interpretuojant tai, kas pateikta. Tai, ką jūs skleidžiate, yra būtent tai. Tai yra kiršinimas ir gąsdinimas. Nekalbama apie jokius Lietuvos Respublikos piliečius, kuriems tai būtų taikoma. Kalbama apie dabartinių Europos Sąjungos sankcijų galimybę veikti toliau per nacionalinę teisėkūrą. Kaip kad yra Latvijoje ir Estijoje. Kai balandžio mėnesį kai kuriems asmenims nebuvo pratęstos sankcijos Europos Sąjungos lygmeniu dėl vienos iš valstybių kolaboravimo su kita puse, tai ir Estija, ir Latvija nusimatė sankcijų tęstinumą pagal savo reguliavimą, kuris yra toks, kokį aš šiandien atnešiau į Seimą. Tai yra, Vyriausybė turi priemonių nusimatyti galimybę įšaldyti turtą“, – I. Vėgėlei atkirto K. Budrys.
Užsienio reikalų ministras taip pat pridūrė, kad, jeigu prireiktų, sankcijos būtų taikomos regioniniu principu, tai yra tariantis su Latvija, Estija, Lenkija. „Aš pats buvau nustebęs, kiek daug Europos valstybių jau dabar turi nusimačiusios nacionalines individualias sankcijas, kaip mechanizmą, o mes ne“, – sakė K. Budrys.
