Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad tyrimas dėl Pabradės poligone žuvusių amerikiečių karių perduotas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) institucijoms.
„Jis (tyrimas – BNS) yra perduotas amerikiečiams, čia yra jų jurisdikcija. Mes viduje pasidarėm tiek, kiek nuo mūsų priklauso. Skrodimais nustatėme mirties priežastį (kad tai buvo nuskendimas – BNS), kad paskui dėl kokių nors priežasčių neiškiltų kažkokių nesusipratimų. O tada atidavėme tyrimą dėl nelaimės priežasčių amerikiečiams. Kokia tolesnė eiga, negaliu nieko pasakyti, nes iš tikrųjų net nežinau“, – interviu BNS sakė kariuomenės vadas.
„Jeigu amerikiečiai norės paviešinti, galės paviešinti. Jeigu nenorės, neviešins – neturime tam jokios įtakos“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, keturi JAV kariai, vykę šarvuočiu M88 „Hercules“, dingo kovo 25 dieną per pratybas Pabradės poligone.
Paieškos ir gelbėjimo operacija truko savaitę. Joje dalyvavo Lietuvos, JAV, Lenkijos, Estijos kariai, pareigūnai, civiliai asmenys.
Šarvuotis su trijų karių kūnais iš pelkės ištrauktas kovo 31 dieną. Kitą dieną rastas ketvirtas nuskendęs karys.
Ištraukus šarvuotį, prokuratūra skelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl juo vykusių karių mirties.
Siekis, kad verslas orientuotųsi į gynybą
Taip pat Vaikšnoras priduria, kad pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) dronų technologijos tobulėja pernelyg greitai, todėl rengiantis potencialiam konfliktui nebūtina prisipirkti jų iš anksto.
Pasak jo, tokiu atveju šalis rizikuotų kariauti su pasenusiomis technologijomis.
Anot generolo, turint tai omenyje, svarbiau yra vystyti gynybos pramonę, kuri esant poreikiui krizės atveju gebėtų patiekti dronus kariuomenei dideliais kiekiais.
„Dronų technologijos tobulėja, mes irgi prisitaikome, turime nusipirkę nemažą kiekį, treniruojamės, dronų padalinukai formuojasi prie įvairių dydžių vienetų: prie kuopos – skyrius, prie bataliono – būrys, prie brigados – kuopa“, – interviu BNS sakė vadas.
„Ar tų dronų dabar tiek užsakyta, kad jų užtenka šimtu procentų? Ne, bet ir nėra tokio tikslo, nes jie sensta, technologijos keičiasi. Mūsų tikslas labiau turėtų būti orientuotas į tai, kad kuo daugiau verslo investuotų į gynybos pramonę, sukauptų priemonių, 3D spausdintuvų, kad kilus krizei, karui, jie galėtų staigiai paduoti tų dronų dideliais kiekiais. Laikymas jų sandėliuose neturi prasmės“, – pridūrė jis.
Investuoti į dronų pajėgumą itin ragino praėjusioje kadencijoje apie pusmetį krašto apsaugos ministru dirbęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Ekspertai teigia, jog karas Ukrainoje rodo, jog dronai smarkiai pakeitė šiuolaikinę karybą ir gali kompensuoti brangesnių ginklų, pavyzdžiui, artilerijos trūkumą.
„Rusijos invazijos pradžioje dronais dažniausiai taikytasi į kažkokią karių sankaupą, suprask, aukštos vertės taikinį, tai dabar dronais jau medžiojamas vienas žmogus. Mūšio lauke dabar ore yra tiek tų pigių dronų, kad tai leidžia išgaudyti karius po vieną“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Taip, pirminis tikslas yra taktinis, bet ką jis reiškia? Kai iš esmės kiekvieną karį gali persekioti dronas, tu negali pakeisti karių apkasuose, negali evakuoti sužeistųjų. Tai muša per moralę ir automatiškai turi operacinį arba net strateginį, politinį efektą“, – tvirtino generolas.
BNS rašė, kad Lietuvoje planuojama kurti keturis su gynyba susijusius klasterius, o vienas jų apimtų dronų ir antidronų gamybą.
