Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas sako, kad rudenį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ nebus „didesnės ar grėsmingesnės“, nei buvo prieš ketverius metus.
„Blogų ir piktų ketinimų Rusijos ir Baltarusijos niekas negali paneigti, jie yra likę, mes matome, kas vyksta, bet šių metų „Zapad“ savo apimtimi nėra didesnis ar grėsmingesnis, negu buvo 2021 metais“, – žurnalistams antradienį teigė R. Baltrėnas.
Anot jo, viešai deklaruojama, kad pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių.
„Suprasdami, kas vyksta Ukrainoje, Rusija ir Baltarusija negali sau leisti didesnių apimčių, nes tai tiesiog fiziškai nepadaroma. (...) Rusai visada savo mokymuose oficialiai deklaruoja viena, bet apjungdami krūvą, tie skaičiai vis tiek didėja“, – kalbėjo Gynybos štabo viršininkas.
„Bet tas yra matoma, tiek NATO žvalgyba, tiek Lietuvos žvalgyba savo funkcijas atlieka, perspėjimo sistemos yra vietoje, šiam momentui mes siurprizų nenumatome“, – teigė jis.
BNS rašė, kad pratybas „Zapad“ ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūko karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybė nenorėjo sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad tuo pačiu metu kaip rusų „Zapad“ rengiamos ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) pratybos „Tarassis25“, kurios bus didžiausios nuo pajėgų sukūrimo.
Rudenį Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai taip pat dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“, kuriose bus vykdomi taktiniai manevrai įvairiose vietose ir kariniuose poligonuose pagal šalies ginkluotos gynybos sumanymą.
Baltrėnas: patardami neįvardijome poligono vietos, bet geriausia – Rytų, Pietų Lietuvoje
Kariniame patarime nėra įvardinta konkreti vieta, kur turėtų atsirasti poligonas, tačiau logiškiausia, jei jis būtų Rytų ir Pietų Lietuvoje, teigia Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas R. Baltrėnas.
„Karinis patarimas nuo kariuomenės vado ministrei buvo pateiktas, kuriame mes aiškiai pasakėme, kad mums reikalingas atitinkamo dydžio – brigados arba dviejų batalionų dydžio – poligonas. Ir tame patarime nėra įvardintos vietos, nes tai yra platesnei diskusijai ir ne kariuomenės lygio diskusijai, kaip tai turėtų atrodyti“, – žurnalistams antradienį sakė generolas leitenantas.
„Žinodami, iš kur ateina grėsmė, labai suprantama, kad Baltarusijos pasienis, Rusijos pasienis, mes kalbame apie gynybą tose vietose, tai savaime suprantama, kad palankiausia gynybos kontekste būtų tos vietos“, – teigė jis.
Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė praėjusią savaitę teigė, kad tik dabar prasidės konkrečios vietos paieškos, sprendimą ketinama priimti rudenį.
Pasak jos, visoje šalyje taip pat ieškoma vietų įsteigti karines mokymo teritorijas. O. Mašalės teigimu, daugiau informacijos, kur galėtų būti įsteigtos karinės mokymo teritorijos, turėtų paaiškėti per kelias artimiausias savaites.
„Mokymo teritorijos yra tas vadinamas minkštesnis variantas, kuris mums leistų treniruotis be šaudymų, bet leistų irgi treniruotis. Tai, žinoma, yra vertinami abu galimi variantai, tiek ir poligonai, tiek ir mokymo teritorijos, bet apie konkrečias vietas kalbos iš tos pusės nebuvo“, – sakė R. Baltrėnas.
Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Tam ieškoma 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.
Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.
Baltrėnas: siekdama pasivyti NATO nares, kariuomenė turi tobulėti kibernetikos srityje
R. Baltrėnas teigia, kad kariuomenė turi gilinti žinias kibernetikos srityje, nes ji nėra tokia išvystyta kaip kitose NATO valstybėse.
„Paminėsiu kibernetiką ir kosmoso dimensiją, taip pavadinkime. Tai yra tos sritys, kuriose mes tikrai kaip Gynybos štabas, kaip Ginkluotosios pajėgų štabas, turime gilintis ir domėtis. Tos priežastys yra objektyvios, tiesiog tos dimensijos nėra išvystytos tomis apimtimis, kaip yra kai kuriose NATO valstybėse“, – antradienį žurnalistams sakė R. Baltrėnas.
Taip jis kalbėjo baigiantis Lietuvos gynybos plano treniruotės pratyboms „Perkūno tvirtovė 2025“.
„Mes labai intensyviai konsultuojamės su NATO valstybėmis, kurios turi stiprias pajėgas toje srityje, ir tai mums padeda suprast, bent jau teoriniame lygyje, kaip reikėtų suintegruot tuos pajėgumus, jeigu juos skirtų NATO valstybės mums gynybos metu“, – teigė jis.
Pasak generolo leitenanto, pratybos „Perkūno tvirtovė“ buvo sudarytos iš keleto dalių: mokymosi, įsakymų rengimo ir jų pristatymo vadovybei.
„Prie viso šito mes taip pat patikrinome procedūras, kokia yra sinchronizacija su mūsų NATO partneriais. Vienas iš pavyzdžių yra, kad tuo pačiu metu, kai mes atlikome „Perkūno tvirtovę“, Norvegijoje vyko „Tvirto atsako“ NATO mokymai, (...) tai mums leido iš Lietuvos palaikyti įslaptintą ryšį su mūsų kariais Norvegijoje ir užsitikrint savo procedūras“, – kalbėjo R. Baltrėnas.
„Perkūno tvirtovės“ pratybų metu paruoštais kovinio įsakymo dokumentais vadovausis Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai, kurie rudenį dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“.
Jų metu bus vykdomi taktiniai manevrai įvairiose vietose ir kariniuose poligonuose pagal šalies ginkluotos gynybos sumanymą. Kaip ir kiekvienose pratybose, taip ir šiose buvo siekiama identifikuoti spragas bei pamokas, kurias reikia išspręsti ar tobulinti.
Kaip rašė BNS, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
