Lietuvos ir kitų regiono valstybių pasitraukimas iš priešpėstinių minų naudojimą draudžiančios Otavos konvencijos yra galimybė stiprinti gynybą bei siunčia žinią Rusijai, kad šalys pasirengusios pasitelkti „viską, kas yra įmanoma“.
„Atidarome galimybes sustiprinti savo gynybą. Priežastys buvo aiškios, kodėl mums reikia pasitraukti iš konvencijos, ir ne tiek jos buvo apie pačią konvenciją, kalbėjome apie tai, kad mums reikia priemonių, kurios leistų stabdyti priešo pėstininkus, leistų sustiprinti visą mūsų kontrmobilumo priemonių parką ir įrankius“, – teigė Lenkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
„Tai (pasitraukimą iš konvencijos – BNS) darėme koordinuodamiesi regione, kai kas kritikavote, ko jūs ten trepsite vietoje, užtrukote, galiu pasakyti, kad tos pastangos buvo dėtos tikrai proaktyvios, kad darytume šalių grupėje. (...) Tai yra stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, realiai planuojamės nuo pat pirmojo centimetro ar net giliau“, – sakė jis.
Seimas ketvirtadienį galutiniu balsavimu pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą.
Apie ES ir JAV gynybos pramonės bendradarbiavimą: mes negalime užsidaryti
Lietuvos diplomatijos vadovas ragina išlaikyti maksimalų Europos Sąjungos (ES) atvirumą NATO sąjungininkams, tarp jų – Jungtinėms Valstijoms dėl gynybos pramonės plėtojimo.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva bendradarbiavimą tarp ES ir JAV gynybos pramonės srityje mato kaip dalį Lietuvos gynybos bendradarbiavimo.
„Dėl to Lietuva pasisako už maksimalų Europos Sąjungos atvirumą mūsų, NATO, sąjungininkams – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Jungtinei Karalystei – taip pat ir toms, kurios dalyvauja bendroje ekonominėje erdvėje, kaip Norvegija ir kitos“, – Varšuvoje kalbėjo K. Budrys.
„Mes negalime užsidaryti. Jeigu jau norime užsidaryti, tai užsidarykime tarp sąjungininkų, o tikrai ne tokiame formate“, – pažymėjo jis.
K. Budrys Lenkijos sostinėje dalyvauja dvi dienas truksiančiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Taip pat mes susisaistę ir su pastangomis išplėtoti tą mūsų gynybos pusę. Ir dėl to tikrai turi būti glaudūs ryšiai tarp abiejų Atlanto pusių, tarp didžiųjų gamintojų ir mažųjų gamintojų, taip pat ir su paskatos priemonėmis“, – sakė ministras.
Nuo praėjusių metų, kai buvo pasiūlyta 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programa (EDIP), Bendrija gerokai padidino savo pastangas gynybos srityje, baimindamasi dėl JAV įsipareigojimų Senajam žemynui po to, kai Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus.
Tačiau EDIP stabdo ginčai dėl to, kiek ginklų, kuriuos ji finansuotų, turėtų būti pagaminta ES.
Kaip rašė BNS, teisės aktų leidėjų komitetas balandžio pabaigoje pritarė Europos Parlamento pozicijai, kad bloko viduje turėtų būti gaminama 70 proc. ginkluotės sudedamųjų dalių.
