Ištuštintos sąskaitos, prarastos asmeninės ir net artimųjų santaupos, parduoti būstai, klampinantys įsiskolinimai – tokioje realybėje atsikvoši su sukčiais susidūrę ir gudriomis jų pasakomis patikėję gyventojai. Policijos pareigūnai akcentuoja milžinišką sukčiavimo mastą ir išsikerojusį nusikaltėlių tinklą, peržengiantį Lietuvos ribas. Tiriant šiuos sudėtingus nusikaltimus aptinkami net ir būtent tam sukurti skambučių centrai, kurių darbuotojai specialiai mokomi mulkinti žmones, o kartais ir patys nė nežino, jog daro nusikaltimus.
Nėra nė dienos, kad policijos suvestinėse nebūtų bent kelių žinučių apie sukčiavimo atvejus. Nusikaltėliai iš gyventojų išvilioja įvairiausias sumas – nuo keliasdešimties eurų iki dešimčių ar net šimtų tūkstančių. Kitaip tariant, pasiima viską, ką tuo metu rado apgauto žmogaus banko sąskaitoje.
Vien per šiuos metus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Klaipėdos AVPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimo atvejų.
„Turėjome atvejį, kai moteris lietuvė, gyvendama Arabų Emyratuose, 1,5 mln. [prarado], Vokietijos pilietis buvo „investavęs“ milijoną. Tikrai tų situacijų yra labai įvairių. Vienas garbaus amžiaus – per 80 metų – vyriškis sugebėjo prarasti apie 200 tūkst. eurų. Iš pradžių jis investavo didelę sumą, o paskui, supratęs, kad yra apgautas, dar susirado ir virtualius advokatus, kuriems paklojo dar 40 tūkst. eurų. Pataikė vėl iš naujo ant sukčių. Lyg žmogus ir turėjo pasimokyti, kad elektroninėje erdvėje galima nukentėti, bet nusprendė susirasti šiuolaikiškus virtualius advokatus“, – sako Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos patarėjas, šiuo metu atliekantis viršininko funkcijas, Zigmas Turskis.
Pasak pareigūnų, sukčiavimo mastas ir tai, kaip žmonės lengva ranka sukčiams atiduota savo santaupas, banko korteles ir prisijungimo prie sąskaitų kodus, parduoda namus ir pan., jau kelia nerimą.
„Niekada policijos pareigūnai neskambina gyventojams į namus ir jokia kalba – nei lietuviškai, nei rusiškai, nei angliškai – neprašo jokių pinigų nei perskaičiuoti, nei atiduoti. Lygiai taip pat ir bankų darbuotojai to nedaro. Pagrindinė problema yra tai, kad sulaukę tokio skambučio gyventojai klusniai daro tai, ką sukčiai diktuoja. Pagauna azartas ir žmogus atsipeikėja galbūt net ir po paros, o pasekmės būna liūdnos. Žmogus dažniausiai netenka visko“, – problemą apibendrino Klaipėdos AVPK viršininkas Ramūnas Sarapas.
Anot pašnekovo, už kiekvienos apgavystės istorijos yra žmonių likimai ir asmeninės tragedijos. Esama atvejų, kai gyventojai sukčiams atidavė ne tik visas turėtas santaupas, bet prarado net ir namus, ištuštino artimųjų kišenes.
„0,5 mln. eurų yra rudenį išviliota suma. Skambučiai, prašymai pervesti, nekilnojamojo turto pardavimai – iki paskutinio euro. Kai žmogus susivokia, laikas jau yra praėjęs. Jis dar netiki tuo, bet jau suvokia, kad tų pinigų nėra“, – vieną istorijų prisiminė viršininkas.
Išskirtinumas – rusų kalba
Sukčiai pastaruoju metu veikia keliomis kryptimis, kitaip tariant, yra keli sukčiavimo tipai. Vienas jų – investicinis sukčiavimas. Žmonės yra įtikinami, jog prieš juos veriasi galimybė greitai tapti pasakiškai turtingiems.
Paprastai į tokias pinkles pakliuvę gyventojai tik po kurio laiko supranta, kad savo pinigus patikėjo sukčiams ir jų gali niekada neatgauti.
Įprastai investuoti siūloma pradėti įnešant nedideles sumas pinigų.
„Aukai pateikiami įvairūs grafikai, kaip auga jų pelnai, – pasakiškos sumos. Žmonės, norėdami dar labiau uždirbti, dar daugiau investuoja ir galų gale prieina prie tokios situacijos, kai nebeturi savų pinigų, tada ima giminaičių, ima paskolas ir tada įtariamieji, supratę, kad žmogus pinigų nebeturi, dingsta. Tik tada žmogus susivokia, kad kažkas įvyko ne taip. Būna, ir pora, ir trys mėnesiai praeina“, – dėstė Z. Turskis.
Sukčiai veikia ir siųsdami įvairias nuorodas. Pavyzdžiui, kai žmonės internete paskelbia, kad parduoda prekes, jiems yra atsiunčiamos nuorodos ir aiškinama, kad paspaudus tą nuorodą bus sumokėta už prekę, tačiau nutinka atvirkščiai: paspaudus ant nuorodos, pats pirkėjas netenka pinigų.
Šiuo metu populiariausia sukčių legenda – skambučiai iš neva tam tikro mobiliojo ryšio operatoriaus. Žmonėms aiškinama, kad baigiasi jų SIM kortelių galiojimo sutartis ir jas reikia pratęsti.
„Žmonių prašo suvesti savo bankininkystės duomenis ir čia yra kertinis dalykas, kur žmonės padaro klaidą, nesuprasdami, kad ar generatoriaus antrasis kodas, ar mobiliojo parašo PIN2 yra naudojamas tik piniginėms operacijoms, o ne tapatybei identifikuoti, ir žmonės ant šito kabliuko dažniausiai pakimba“, – akcentavo Z. Turskis.
Tokio pokalbio metu auka gali būti neva sujungta su keliais skirtingais specialistais – mobiliojo ryšio operatoriumi, banko darbuotoju, policijos pareigūnu, tačiau visi jie yra vieno tinklo nusikaltėliai ir su tomis įmonėmis ar institucijomis, iš kurių skambinantys prisistato, iš tiesų neturi nieko bendra.
Šių apgavysčių metu žmonės pinigus praranda patys juos pervesdami tiesiai sukčiams, nes vykdo skambinančiojo nurodymus, arba perduoda gyvai. Jeigu žmogus telefonu perduodamų operacijų neįvykdo, sukčiai įtikina, kad gyventojas turi į voką sudėti banko korteles, sutartis, kodus ar išgryninus pinigus.
Pareigūnas pabrėžė, kad neretai sukčiai kalba ne lietuviškai ir jau vien tai turėtų būti ryškus pavojaus signalas dėl to, kad kažkas kitame laido gale bando sukčiauti.
„Visi šios grandinės dalyviai – pradedant nuo operatoriaus, banko darbuotojo, policijos – kalba rusų kalba. Nebent pirmi sakiniai būna pasakyti lietuvių kalba. Žmogus nė nesuvokia, kad iš jo pradeda reikalauti kalbėti rusiškai. <...> Turėjome atvejį, kai žmogus paklausė, kodėl jis turi rusiškai kalbėti, tai jam buvo pasakyta, kad jis yra pažymėjęs banko svetainėje, jog su juo reikia bendrauti rusų kalba. Žmogus užkimba už šito, galvoja, kad galbūt tikrai turiu pasidaręs tam tikrus nustatymus“, – sakė Z. Turskis.
Skambučių centrai ir nieko nenutuokiantys „darbuotojai“
Policijos pareigūnai, narpliodami tokio pobūdžio sukčiavimo bylas, palaiko glaudų ryšį su įvairiomis užsienio šalimis.
Pasak Z. Turskio, uostamiesčio policija palaiko glaudžius santykius su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Ukrainos. Būtent Ukrainoje neseniai pavyko išaiškinti nemažą nusikaltėlių tinklą, nustatyta 14 įtariamųjų.
Iš mūsų šalyje vykdomų ir tarptautinių tyrimų aiškėja sukčiautojų portretas. Pasak Z. Turskio, tai yra jauni žmonės, gerai išmanantys informacines technologijas.
Aiškėja, kad skambučiai gyventojus pasiekia ne iš, kaip būdavo anksčiau, įkalinimo įstaigų, o iš specialiai tokiems nusikaltimams įrengtų skambučių centrų.
„Įtariamieji nėra pavieniai asmenys. Tikrai yra suorganizuota gera struktūra. Buvo vienas „investavimo“ atvejis, tai kolegoms pavyko rasti netgi užsienyje duomenų bazes, kur buvo skambučių centrai suvesti. Net struktūra yra, nurodyta, kas yra vadovai, skambučių centrų darbuotojai, yra net finansininkai, kurie tų pinigų apskaitą veda.
Yra net, sakykime, studentai, kurie net nesuvokia, kad daro nusikaltimus, nes juos samdė kaip darbuotojus į skambučių centrus ir jų tikslas buvo surasti žmogų, kuris norėtų investuoti. Ir tada tas darbuotojas jau perduodavo tokį surastą žmogų kitam neva specialistui, kuris iš tiesų yra nusikaltėlis“, – atskleidė pareigūnas.
Daugybę šalių apraizgęs tinklas
Pareigūnai akcentuoja, kad sukčių tinklas yra itin platus ir apėmęs daugybę šalių. Klaidinga būtų manyti, kad, pavyzdžiui, lietuvius mulkinantys sukčiai ir fiziškai yra Lietuvoje. Neretai blogio rankos internetu gyventojus pasiekia ir už tūkstančių kilometrų.
„Kai atsekinėjame pinigų ir susisiekimo kelius, dažniausiai jie veda į užsienį. Negalime teigti, kad nėra Lietuvoje, bet pagal tai, ką matome, tikrai nemaža dalis [nusikaltimų] daromi iš užsienio. Pastarieji sulaikymai, kurie buvo, tai buvo [sulaikyti] rusakalbiai, ne Lietuvos piliečiai“, – pastebėjo Z. Turskis.
Vieno tarptautinio tyrimo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos pareigūnai, pavyko surasti sukčių tinklą. Šiuo metu Latvijoje yra įšaldyta apie 0,5 mln. eurų, iš kurių apie 300 tūkst. eurų yra nukentėjusių Lietuvos piliečių pinigai.
„Pelnai jų yra nemaži. Mes matome iš tų sumų, kokiomis yra nurašomos lėšos. Net ir pati žemiausia grandis [gauna didelius atlygius]. Vienas iš sulaikytų asmenų užsiminė, kad per du mėnesius apie 17 tūkst. eurų uždirbo. Ir tai yra viena iš žemesniųjų grandžių. Tai parodo, kad tai yra pelningi nusikaltimai ir todėl jie labai plinta elektroninėje erdvėje“, – sakė pašnekovas.
Pinigai tarsi išgaruoja
Anot pareigūnų, auką radusių sukčių tikslas yra išvilioti tiek pinigų, kiek tas žmogus turi, tad kartais pinigai iš žmogaus siurbiami ne vieną dieną, kur kas ilgiau – gyventojai visus savo turimus pinigus atiduoda dalimis.
Tokius nusikaltimus bandantiems išsiaiškinti pareigūnams daug iššūkių kelia tai, kad iš gyventojų išvilioti pinigai kone akimirksniu paplinta po skirtingas sąskaitas ir susekti, kur, kada ir kas tas lėšas išgrynino, tampa ypač sudėtinga.
Klaipėdos AVPK viršininko R. Sarapo teigimu, tokių nusikaltimų išaiškinamumas siekia iki 30 proc.
„Tai yra tarptautiniai tyrimai, skirtingos skirtingų šalių teisinės sistemos, įsitraukia daug elementų. Tas procesas greitai nevyksta. <...> Tai yra modelis, kai iš sąskaitos pinigai eina labai greitai. Pervedimai vyksta labai greitai, jie sujuda keliose sąskaitose ir paskui tiesiog dingsta vienoje, kitoje ar trečioje valstybėje. Jeigu įsitraukia trečiosios valstybės, procesas dar pailgėja, nes yra teisinės pagalbos prašymai. Mes kartais laukiame metų metus, kartais net neateina atsakymas“, – aiškino R. Sarapas.
Pareigūnai rekomenduoja kaskart vos tik pastebėjus, kad sukčiai galimai pasisavino pinigus, kuo skubiau pranešti policijai, savo bankui ir, jeigu yra žinoma, bankui, į kurį pinigai nukeliavo. Kartais lėšų judėjimą dar pavyksta sustabdyti.
„Mes esame turėję net tokių atvejų, kai žmonės yra policijoje, yra įspėjami ir pakartotinai užkimba ant tų pačių dalykų. Turėjome net tokį atvejį, kai žmogus investavo nemažą pinigų sumą, mes paėmėme jo telefoną apžiūrėti, kokias jis programėles yra instaliavęs, ir tuo metu į kitą numerį jam skambina tie patys įtariamieji, kad reikia dar investuoti ir „tada jūs tikrai atgausite pinigus“. Žmogus net skųsti mus ruošėsi, kodėl mes neatiduodame jam telefono operatyviai, nes jam reikia pervesti dar pinigų. <...> Į šią bėdą patekę žmonės labai stengiasi susigrąžinti pinigus ir nusikaltėliai tuo naudojasi“, – pasakojo Z. Turskis.
Užburia noras praturtėti ir baimė?
Kodėl žmonės patiki ir įsipainioja į sukčių pinkles, vieno atsakymo nėra. Pareigūnų teigimu, kiekvienoje situacijoje suveikia skirtingos aplinkybės.
Pabrėžiama, kad sukčiai gerai išmano psichologiją, todėl sugeba prikaustyti pašnekovo dėmesį ir pasiekti piktų tikslų.
„Tokio pokalbio metu reikia greitai padėti ragelį ir antrą kartą jo nekelti“, – akcentavo Klaipėdos AVPK viršininkas R. Sarapas.
Dažnai sukčiai žmonėms pasitikėjimą sukelia vien dėl to, jog žino jų vardą ar, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorių.
„Dabar dirbtinis intelektas gali sukurti jums artimo žmogaus balsą ir jums gali paskambinti neva artimas žmogus, kurio balsą išgirdę jūs nė nesuabejosite. Tai yra šios dienos realybė. Turime labai atsargiai vertinti šią situaciją“, – sakė R. Sarapas.
Neretai siūlymai investuoti ir greitai bei daug uždirbti sužavi tuos žmones, kurie trokšta praturtėti. Atsiunčiamos netikros įvairių institucijų nuorodos žmonėms pažadina baimės jausmą, jog galbūt jie yra prasižengę ar turi skolų, ir tuomet paskubama spausti nuorodą, kuri atveria kelią sukčiams į žmogaus banko sąskaitą.
„Žaidžiama žmonių baimėmis ir noru staigiai, pasakykime tiesiai, pralobti“, – apibendrino Z. Turskis.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės suteikia sukčiams prieigą ir prie įvairių verslų sąskaitų. Tokia rizika atsiranda tais atvejais, kai gyventojai tuos pačius įrenginius naudoja tiek darbui, tiek asmeninėms reikmėms.
„Žmonės kartais net nesuvokia, mano, kad spaudžia nuorodą savo reikmėms, o įtariamieji taip pereina į įmonių sąskaitas. Esame turėję atvejį, kai įmonė pristigo pinigų ir tik tada susizgribo, kad kažkas yra negerai“, – pasakojo pareigūnas.
Klaipėdos AVPK viršininkas R. Sarapas pastebėjo, kad sukčiai naudojasi ir tuo, jog žmonių gyvenimo tempas yra labai didelis, gyventojai įpratę mokėjimus vykdyti greitai ir neatidžiai.
„Labai retas atvejis, kai įdėmiai pasižiūrime, kur ir ką suvedinėjame, į kokias programas esame įėję. Tas budrumo praradimas ir greitis šiandien lemia tai, kad mes lengvai pakliūvame į pinkles. Akivaizdu, kad nusikaltėliai nesnaudžia, jie tobulėja, atsiranda naujų dalykų“, – sakė R. Sarapas.
Pareigūnai ragina labai atsakingai kaskart įvertinti kiekvieną atliekamą pinigų pervedimo operaciją, tinklapius, į kuriuos žmonės yra nukreipiami automatiškai, taip pat pabrėžiama, kad apie sukčiavimo grėsmes reikia vis kalbėti su vyresnio amžiaus žmonėmis, raginti juos nekelti ragelio, kai skambina nežinomas numeris.
Taip pat rekomenduojama kritiškai vertinti pokalbio turinį, nepasitikėti skambinančiuoju, patikrinti numerį bei nepamiršti, kad antrasis mobiliojo parašo arba kodų generatoriaus kodas visuomet yra susijęs su finansinėmis operacijomis, o ne tapatybės patvirtinimu.
