Sulaukus nelaimės Pabradėje atomazgos ir radus visus pelkėje nuskendusius JAV karius, ekspertai įspėja, kad rezonansinės nelaimės paskatino sąmokslo teorijų ir klaidinančios informacijos atsiradimą, o tragedija pasinaudojo ir Rusija.
Menkino karius, paieškų organizavimą
Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą karių žūties priežasčiai nustatyti ir daug detalių apie lemtingos dienos įvykių aplinkybes neteikia nei ji, nei JAV ar Lietuvos kariuomenė.
Tačiau informacijos stoka ir neeilinis įvykis pakurstė gyventojų abejones ir sąmokslo teorijas, o į situaciją greitai reagavo Rusijos ir Baltarusijos propaganda, sako LRT.lt kalbinti pašnekovai.
Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi informacija, neva iš tiesų pratybos nevyko, kad JAV kariai vykdė operaciją, susijusią su Baltarusija. Taip pat tvirtinama, kad esą Lietuva, stiprindama pasienio apsaugą, jau pradeda vykdyti minų pirkimus, o kariai neva žuvo nuo sprogimo. Kai kurios radikalios teorijos tvirtina, kad iš tiesų kariai žuvo Ukrainoje, o jų kūnai buvo atvežti į Baltarusijos pasienį.
Abejonių sukėlė ir nuošali, vėliau aptverta nelaimės vieta, ir informacijos trūkumas. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose daug komentarų, tvirtinančių, esą iš pelkės ištrauktas šarvuotis atrodo pernelyg švarus.
Tačiau klaidinanti informacija sklido ir iš aukščiausių pareigūnų lūpų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šarvuotis paslydo ant ledo ir atsidūrė ežere, nors Lietuvoje tuo metu orai buvo pavasariški, švietė saulė ir vyravo teigiama temperatūra.
Pasak Tomo Kazulėno, Rusijos dezinformaciją tiriančios organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovo, galima išskirti tris pagrindinius teiginius, kuriuos platino tiek Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida, tiek šaltiniai lietuvių kalba – komentatoriai socialiniuose tinkluose, tinklaraštininkai. Pašnekovas pabrėžia, kad daug jų yra anoniminiai.
Analitikai sako, kad daugiausiai žinučių pasirodė apie tai, kad NATO pajėgos Lietuvoje nereikalingos, kad jos gali destabilizuoti padėtį.
„Kai kurie šaltiniai teigė, kad užsienio karių buvimas yra žalingas, akcentuodami, kad tai sukėlė riziką visuomenei, jiems patiems, nesuteikė apsaugos“, – sako T. Kazulėnas.
NATO diskredituoti buvo bandoma ir tvirtinant, kad kariai buvo apsvaigę, esą apskritai jie dažnai vartoja alkoholį, smurtauja, kyla drausmės problemų. Pagrindo tokiems komentarams nebuvo.
„Siekiama menkinti visuomenės pasitikėjimą sąjungininkų pajėgomis, vaizduojant juos kaip darančius neigiamą įtaką, o ne kaip apsauginę jėgą <...>. Kuriamas naratyvas, kad kariams trūksta drausmės, Lietuva vadinama viena didele pelke, kur skęsta NATO kariai, kariams dalijami pasenę žemėlapiai – tai Rusijos naujienos“, – pastebi pašnekovas.
„Girti amerikonai pasiima tankus ir važiuoja pas merginas – tokių komentarų matėme nemažai“, – pridūrė jis.
Taip pat prorusiški šaltiniai kritikavo Lietuvos institucijas, o ypač – krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, kaltino netinkamu situacijos valdymu. Paradoksalu, bet oficialūs JAV šaltiniai, kariuomenė tuo metu pabrėžė beprecedentes pastangas, maksimalius išteklius, kuriuos Lietuva suteikė kariams gelbėti.
„Pasigirsdavo raginimų atsistatydinti, kaltinimų tiesiogine atsakomybe, vaizduojant valstybės pareigūnus kaip nesugebančius, aplaidžiai žiūrinčius į situaciją“, – apžvelgė T. Kazulėnas.
Ką skelbė Rusija?
Nei Generalinė prokuratūra, nei Lietuvos kariuomenė LRT.lt plačiau nekomentavo gyventojams abejonių sukėlusių aplinkybių. Tačiau kariuomenė paaiškino, kad šarvuočio ištraukimo momentas nebuvo filmuojamas „JAV pajėgų prašymu bei laikantis etikos ir moralės normų“.
Tuo metu socialiniuose tinkluose buvo platinamas kitas vaizdo klipas, kuriame neva matomas traukiamas šarvuotis. Juo dalijosi ne tik Rusiją atvirai palaikantys anoniminiai profiliai, bet ir vienas buvęs Seimo narys.
Tačiau jame – vaizdas iš Rusijos, LRT.lt komentavo gynybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.
„Tai, ką matome šiame įraše, yra sovietinis tankas T34, kuris buvo naudojamas per Antrąjį pasaulinį karą. Pabradėje nuskendo ne tankas, o šarvuotas evakuatorius“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį į tanko detales.
Apie sąmokslo teorijas antradienį pasisakė ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jis tikino, kad pats stebėjo gelbėjimo procesą nuo pirmųjų pranešimų, o nerimą žadėjo išsklaidyti ateityje.
„Noriu nuraminti visuomenę – kai bus padarytos tyrimo išvados (tikiuosi, kad amerikiečiai pasidalins), būtinai pranešime ir, tikėtina, tai atsakys į visus rūpimus klausimus. Taip pat suprantu, kad yra nemažai sąmokslo teorijų, kurios dar labiau skatina tą melagienų malūną. Pavyzdžiui, kad šarvuotis buvo ne iš ten ištrauktas, o gal net visai nebuvo ištrauktas ir panašiai“, – sakė jis portalui politika.lt.
Lietuvos kariuomenė, stebėdama informacinę erdvę, tvirtina taip pat pastebėjusi didelį klaidinančios informacijos kiekį. Be to, įvykiai Pabradėje išsiskyrė, pastebi kariuomenės analitikai.
„Paprastai priešiški informaciniai aktoriai pasirenka daryti spaudimą per retoriką, etiketes, faktų iškraipymus, o šiame kontekste matėme daugiau bandymų platinti melagingus faktus“, – teigiama LRT.lt gautame komentare.
Pavyzdžiui, pirmąją dieną, kai tik pasirodė informacija apie dingusius karius, Rusijos propagandiniuose kanaluose buvo platinama informacija, esą viena Lietuvos naujienų agentūra paskelbė, kad su karių dingimu gali būti susijusios Rusijos, Baltarusijos tarnybos.
„Ši informacija buvo visiškai melaginga, tačiau leido kurstyti komentarus, jog Lietuva yra rusofobiška valstybė, visur matanti Rusiją“, – pabrėžia analitikai.
Kariuomenė taip pat pastebėjo bandymus diskredituoti, menkinti dingusius karius, nors tam nebuvo jokio pagrindo.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad paieškų metu, bandant rasti ketvirtojo kario kūną, Baltarusijos muitinė paskelbė, jog tuščiame traukinio vagone iš Lietuvos galimai yra ketvirtasis, tuo metu dar nerastas, JAV karys. Vėliau ši informacija paneigta – paaiškėjo, jog tai kitas amerikietis.
Kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį ir į kitus sklidusius pramanus, pavyzdžiui, kad vykstant gelbėjimo operacijai nuskendo dar vienas šarvuotis M88, kurio įgulos likimas neva nežinomas. Jų pasirodė mažiau įtakinguose šaltiniuose.
Įspėja apie anoniminių komentarų grėsmę
Pasak T. Kazulėno, analitikams daug nerimo kelia komentatoriai socialiniuose tinkluose, „Telegram“ kanalai, kurie, nors ir nepritraukia daug sekėjų, bet publikuoja daug prorusiškų žinučių. Be to, neįmanoma tiksliai žinoti, kas skelbia komentarus.
Jis atkreipia dėmesį, kad pasitaiko tokių atvejų, kai kanalas skelbia lyg ir tikslią ir neiškreiptą informaciją, tačiau būtent prie žinutės esantys komentatoriai platina dezinformaciją.
„Vieni teigia, kad prastai valdoma valstybė, kad NATO yra blogis. Negatyvių įvykių kontekste ima komentuoti ir kiti, atrodo, kad gal čia tikrai situacija nevaldoma, kas čia vyksta, jokios informacijos nėra. Tema komentuojama, aktualizuojama“, – sako jis.
Pašnekovas svarstė, kad kai kuriais atvejais galėtų patarti mažiau komentuoti, reaguoti į naujienas socialiniuose tinkluose. Kita vertus, daug ką skelbti komentarus skatino tai, kad nutikimas sujaudino visuomenę, trūko informacijos. Taip atsirado ir minėtos sąmokslo teorijos.
„Žmonės natūraliai, neturėdami informacijos, kelia klausimų, komentuoja. Sukuriama iliuzija, kad kažkas slepiama“, – svarstė T. Kazulėnas.
Vis tik, pasak jo, analitikai įvykių pradžioje tikėjosi blogesnės situacijos – kad bus dar daugiau prorusiškų komentatorių. Tačiau juos vis tiek nustelbė žinutės iš paieškų vietos, dažni institucijų komentarai, mano T. Kazulėnas.
„Visiems scenarijams nepasiruoši, bet situacija tikrai buvo suvaldyta“, – sakė jis.
