Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai sako, kad Jungtinės Valstijos greičiausiai peržiūrės savo karių buvimą Europoje, tačiau pabrėžia nematantys signalų dėl galimų pokyčių dėl karių dislokavimo rytiniame NATO sparne.
Taip jie kalbėjo amerikiečių televizijai NBC skelbiant, jog Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai atitraukti galėtų būti iš Lenkijos ir Rumunijos.
Vis dėlto dėl tikslių skaičių diskusijos tebevyksta.
„Periodiškai iššoka tos žinutės JAV žiniasklaidoje apie galimus keitimus buvimo, atšaukimus ir taip toliau. Tačiau realiai, viduje tikrai sistemoje jokių pokyčių nėra, labai tvarkingai vyksta visi darbai: pasirengimas, pratybos, tam tikrų resursų planavimas, bendradarbiavimas. Iš tiesų viskas vyksta taip, kaip vyko anksčiau, tai jokio pokyčio nėra“, – žurnalistams trečiadienį sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Jeigu kalbame apie mūsų regioną, jokių signalų tikrai sistemos viduje nėra“, – pridūrė ministrė.
Vis dėlto ji mano, kad su JAV karių buvimu Europoje susiję pokyčiai – neišvengiami.
„Bendrai paėmus, be jokios abejonės peržiūra pajėgumų išdėstymo Europoje, aš manau, kad tikrai bus. Kaip ji atrodys – kur kokios pajėgos galėtų būti keičiamos – kol kas būtų absoliuti spekuliacija“, – kalbėjo gynybos ministrė.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako iš Vašingtono negavęs žinių apie planuojamus pokyčius dėl karių buvimo Lietuvoje.
„Kaip užvakar, vakar ar šiandien, nesu gavęs nė vieno signalo apie tai, kad būtų JAV kariai išvedami iš Lietuvos, numatyta tai padaryti arba tai yra tam tikras pateiktas mums kalendorius“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kaip jau ne kartą esame kalbėję, planai bus peržiūrėti buvimo Europoje bendrai, skaičiai tam tikri galbūt ir sumažės, nenoriu čia spekuliuoti, planuotojai, kurie dirba Pentagone, žino geriau. Tas skaičius, kuris paskelbtas, neva šaltinių teigimu, 10 tūkst. karių, bendrai paėmus, nėra didelis, nežinia, ką sprendžia, siūlau palaukti tų tikrų žinių ir tada bus matyti“, – kalbėjo jis.
Ministrams antrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Teko vakar vakare kalbėtis su kai kuriais atstovais iš JAV. Kol kas neturiu jokios informacijos, nėra jokių indikacijų (dėl karių atitraukimo – BNS)“, – žurnalistams sakė parlamentaras.
Anot jo, siekiant išlaikyti amerikiečių karius Lietuva turi toliau investuoti į infrastruktūrą, įgalinti JAV pajėgas šalyje didinti savo karinę kovinę parengtį.
Kaip skelbia NBC, svarstomi atitraukti daliniai yra dalis 20 tūkst. karių, kuriuos buvusio JAV vadovo Joe Bideno (Džo Baideno) administracija dislokavo 2022 metais, kad sustiprintų su Ukraina besiribojančių šalių gynybą po Rusijos invazijos.
Lietuva jau kurį laiką sako esanti šalyje pasiryžusi priimti daugiau JAV karių. D. Šakalienės teigimu, galimi pokyčiai Europoje šiam tikslui neprieštarautų.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantis amerikiečių karių.
