Buvęs Klaipėdos centrinio pašto pastatas ir atstatyti planuojama Šv. Jono bažnyčia atsidūrė politikų dėmesio centre. Į Vyriausybės numatomų darbų planus įtraukus bažnyčios atstatymo projektą, atsirado ir nuostabos replikų bei pamąstymų, ar tokie sprendimai nėra politiškai angažuoti. Valdžiai į savo planus traukiant naujus objektus, senieji tikslo link greitai nejuda – buvusio centrinio pašto pastato atgimimo šiemet veikiausiai vis dar tikėtis neverta. Tuo metu klausimų sulaukę Kultūros ministerijos atstovai neslepia susierzinimo.
Ne vienerius metus keliama Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje atstatymo idėja šiemet sulaukė ryškaus centrinės valdžios dėmesio – projektas įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Toks sprendimas ir jo priėmimo aplinkybės sukėlė klausimų buvusiam kultūros ministrui Simonui Kairiui.
„Pirmiausia, aš maniau, kad jau toks būdas įtraukinėti objektus yra atgyvenęs. Mes kalbame apie grubiuoju būdu vieno projekto be jokių atrankų įrašymą į Vyriausybės programą. Paprastai taip daryti yra nepriimtina. Nežinau, ką apie tai mano Valstybės kontrolė, kitos skaidrumą prižiūrinčios institucijos“, – sakė S. Kairys.
Politikas akcentuoja įžvelgiantis ir galimus tokio sprendimo politinius, partinius sumetimus.
„Šios bažnyčios atstatymo fondo vadovė yra socialdemokratė. Tai klausimas, ar tik tie projektai, kurie turi su socialdemokratais ryšių, dabar bus finansuojami? Akivaizdu, kad čia toks negražus manevras“, – sakė buvęs ministras.
S. Kairys stebisi ir tuo, kad ėmus kelti klausimus dėl Šv. Jono bažnyčios įtraukimo į minėtą planą, dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis klausimo nekomentavo ir buvo paskleista žinia, kad su sprendimu yra susijusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN).
„Per Vyriausybės valandą paklausus ekonomikos ir inovacijų ministro, premjeras net neleido jam kalbėti ir pats stojo mūru, pats stengėsi argumentuoti, pasakyti, kodėl ta bažnyčia buvo įtraukta“, – teigė S. Kairys.
Neigia partinės priklausomybės įtaką
Kultūros ministerijos atstovus LRT.lt klausimai apie Šv. Jonų bažnyčią suerzino. Klausimus raštu pateikti paprašiusi ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė juos teigė vertinanti kaip šališkus.
Vis dėlto po kurio laiko į klausimus buvo atsakyta.
Aiškinama, kad Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą į Vyriausybės planą įtraukti nuspręsta atsižvelgus į tai, kad idėja keliama jau ne vienerius metus bei tam tikri darbai yra padaryti.
„Idėją atstatyti Šv. Jono bažnyčios bokštą Klaipėdos bendruomenė vysto jau dešimtmečiais nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. 2020–2022 m. atlikti išsamūs archeologiniai ir moksliniai tyrimai, valstybė jau į tai nemažai investavo. Be to, objektas turi didelę reikšmę Klaipėdos miestui, o ir iš kitų projektų išsiskiria religinės, akademinės ir užsienio bendruomenės sutelktumu. Projekto idėjos vystytojai glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos partneriais“, – aiškino ministro patarėja.
Ji taip pat informavo, kad šių metų biudžete pinigų bažnyčios atstatymo projektui nebuvo numatyta, bet bus svarstoma ateinančių biudžetų perspektyvose.
R. Vaičiulytė neigė, kad projekto įtraukimo į priemonių planą procedūroje galėjo būti partinio šališkumo.
Leidimas statyboms – jau šiemet
Klaipėdos savivaldybė prie Šv. Jonų bažnyčios atstatymo idėjos yra prisidėjusi ne kartą.
Uostamiesčio savivaldybės atstovų teigimu, savivaldybės užsakymu yra parengta galimybių studija su investiciniu projektu, parengti projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija, parengta archeologinių tyrimų programa, atlikti istoriniai bei bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai.
Taip pat pastebima, kad miesto ir Kultūros paveldo departamento lėšomis finansuojami archeologinių tyrimų darbai. Bažnyčios bokšto sklypo dalis yra ištirta visa apimtimi.
Bažnyčios projektavimo sutartyje, kurią 2021 m. Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija pasirašė su bendrove „Senamiesčio projektai“, numatyta galimybė projektą skaidyti į etapus ir pradėti projekto įgyvendinimą nuo Šv. Jono bažnyčios bokšto suprojektavimo, o vėliau ir statybos. Klaipėdos miesto savivaldybė suteikė 170 tūkst. eurų finansavimą techniniam projektui parengti. Preliminari bokšto projekto įgyvendinimo vertė šiuo metu siekia apie 6 mln. eurų.
Anot Klaipėdos savivaldybės, Šv. Jono bažnyčios bokšto techninio projekto statybą leidžiantį dokumentą gauti planuojama šių metų gegužės–birželio mėnesį.
2026 metais planuojama tęsti archeologinius tyrimus likusioje bažnyčios sklypo dalyje ir patikslinti galimybių studiją dėl likusios bažnyčios dalies įveiklinimo kultūros ir turizmo poreikiams.
Klaipėdos miesto savivaldybės opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos lyderis Andrius Dobranskis LRT.lt priminė, kad anksčiau Šv. Jono bažnyčia į valstybei svarbių objektų sąrašą buvo įtraukta, o atnaujinimo laukta ilgai, tad, anot jo, būtų gerai, jeigu šįkart pažadai nesibaigtų tik pažadais, o būtų imtasi realių darbų. Aiškios nuomonės šiuo klausimu jis sakė neturintis.
„Esminis dalykas, dėl ko reikėjo panaikinti šį statusą, tai tam, kad atstatant bažnyčią reikėjo koreguoti detalųjį planą, dėl to nebuvo aišku, kas tą darys – valstybė ar savivaldybė. Reikėjo panaikinti statusą, kad <...> galėtume toliau judėti su bažnyčios atstatymu“, – paaiškino jis, atkreipęs dėmesį, kad pirmiausia reikėtų pakeisti detalųjį miesto planą, jeigu tai dar nepadaryta.
Pašto pastatui – stabdys?
Centrinei valdžiai į ateities planus įsitraukiant naują didelį projektą iš Klaipėdos, buvęs kultūros ministras S. Kairys akcentuoja pasigendantis dėmesio kitiems darbams, kuriems yra būtinas Vyriausybės indėlis.
Vienas tokių – buvęs Klaipėdos centrinio pašto pastatas. Remontas reikalingas ir Laikrodžių muziejui.
„Mes dabar viską metame į šoną ir išsirenkame kažkokį kitą objektą per partinę liniją“, – rėžė S. Kairys.
Pasak pašnekovo, pagal anksčiau patvirtintus planus, dabar turėtų vykti buvusio pašto pastato atnaujinimo projektavimo darbai. Jeigu anksčiau buvusių planų šiam pastatui būtų atsisakyta, tai, pasak S. Kairio, būtų nubrauktas bemaž šešerių metų darbas.
Buvęs ministras dvejoja, ar valstybė turės tiek pinigų, kad skirstant visai Lietuvai jų pakaktų visiems minėtiems projektams Klaipėdoje.
Kultūros ministerija aiškina, kad bažnyčios ir buvusio pašto pastato klausimai tarpusavyje niekaip nėra susiję, tad išeitų, kad bažnyčios įtraukimas į planus neturėtų paveikti pašto pastato ateitis.
Vis dėlto vargu, ar pastarasis greitai ims keistis. To neslepia ir pati ministerija.
„Projektas yra pasistūmėjęs tiek, kiek buvo numatyta ankstesniame Kultūros ministerijos plane. Tačiau analizuojama situacija, įskaitant ir kadenciją baigusio ministro politinį suinteresuotumą, kai buvo rengiama koncepcija. Projektas yra išskirtinai brangus ir jam iki šiol lėšos nebuvo suplanuotos. Tad keistis vargiai galėtų“, – į klausimą, ar projektas yra įstrigęs, nes anksčiau žadėtų pastato pokyčių nematyti, atsakė kultūros ministro patarėja R. Vaičiulytė.
Tiesa, tiksliau minties apie minimus politinius buvusio ministro interesus, susijusius su buvusio Klaipėdos centrinio pašto pastatu, ministro patarėja neišplėtojo.
Pats S. Kairys teigė, jog nenutuokia, apie kokį jo suinteresuotumą kalba ministerija.
„Aš neįsivaizduoju. Juolab kad sunkiai tas klausimas judėjo. Mes turėjome visus metus, iškritusius iš proceso, kai nesusiderinome vis galutinių taškų su Klaipėdos miesto savivaldybe, o be susiderinimo su savivaldybe tas projektas irgi nejudės. Man sunku komentuoti. Manau, kad tiesiog yra bandoma vieną problemą užtušuoti nukreipiant dėmesį į kažką kita“, – sakė S. Kairys.
Paklausta, kokie planai dėl Laikrodžių muziejaus ateities, R. Vaičiulytė teigė galinti patikinti, kad kiekvieno svarbaus objekto atnaujinimo klausimai šioje kadencijoje bus sprendžiami atsižvelgiant į visų Lietuvai reikšmingų projektų perspektyvas ir skirto finansavimo galimybes.
„Kaip žinote, šiuo metu visas dėmesys yra sutelktas į valstybės gynybą, tad nepamirškime šito“, – pabrėžė ministro patarėja.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija LRT.lt nurodė, kad Vyriausybės priemonių plane ir ministerijos valdymo srityse turizmo skatinimui teikiamas prioritetas. „EIMIN tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. Patvirtintas ekonomikos transformacijos planas START remiasi 5 pagrindiniais prioritetais. Vienas jų – Regionų plėtra ir turizmo skatinimas. Šv. Jono bažnyčios su bokštu Klaipėdoje atkūrimas taptų svarbiu kultūros paveldo, piligriminio turizmo traukos centru, o tai skatintų atvykstamąjį ir vietinį turizmą“, – rašoma komentare.
