Viena iš kelių švietimo profsąjungų siūlo trumpinti mokslo metus. Ji teigia, kad nuo 2017 m., kai imta ilginti mokslo metus, mokinių pasiekimai prastėjo, nors buvo tikimasi, kad jie pagerės.
Birželį mokytojai orientuojasi į egzaminų sesiją
Iniciatyvą iškėlusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokslo metus ilginant iškelti argumentai, kad kelios mokymosi savaitės birželį gerins ugdymo rezultatus ir mažinti mokinių krūvį, buvo absurdiški ir nepamatuoti.
„Akivaizdu, kad birželio mėnesį tiek mokiniai, tiek mokytojai [orientuojasi] į egzaminų sesijos vykdymą, jų vertinimą. Tas mūsų klimatas, kai dažnai užklumpa karščiai, mokiniai dažnai irgi jau turi kitų planų, planuoja kažkur dirbti, yra atostogaujančių. Procesas pasidaro padrikas. Gal nebeapgaudinėkime savęs, nebeimituokime, kad tos dvi savaitės gali apskritai kažką lemti ugdymo procese“, – teigia A. Navickas.
Jo teigimu, mokytojai birželio mėnesį neplanuoja jokių rimtų temų, dažnai dalyvauja egzaminų vertinime, o mokiniai dažnai klasėse paliekami dirbti savarankiškai.
„Gal perkraukim sistemą, birželio mėnesį susikoncentruokim ten, kur tikrai reikia, užtikrinkim, kad egzaminų sesija vyktų sklandžiai, nebeturėtume problemų, kurias turėjome ir pernai. Būkim atviresni, nuoširdesni ir darykim pokyčius taip, kad jie būtų tikri, o ne imitaciniai“, – sako profsąjungos pirmininkas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šioje situacijoje svarbu diskutuoti, girdint visas proceso puses, tačiau profsąjungos pasiūlymą palaiko, nes ji atstovauja didelę dalį pedagogų, kurie šiuos siūlymus išsako.
„Mes, be jokios abejonės, turime atsižvelgti ir įvertinti. Ir patys matome, įsivertiname tą situaciją. Tikrai šiuo metu egzaminų vykdymo procesas kelia dideles įtampas mokymosi procesui, nes tuo metu turi vykti ir pamokos, ir organizuojami egzaminai. Daug mokytojų būna užimti kaip vykdytojai, organizatoriai. Tas tikrai kelia didelius nepatogumus. Atsiranda rizika, kad pamokos tampa savotišku laisvalaikiu tą savaitę ar net ilgiau. Mes girdime tuos nuogąstavimus“, – tikina ministrė.
Pasak R. Popovienės, reikalinga peržiūrėti tiek mokslo metų trukmę, tiek mokymo programas.
„Mokytojai taip pat akcentuoja, kad mokymo programos yra perkrautos, kad temas jie turi išdėstyti bėgdami paknopstomis ir negalėdami išdėstyti nuosekliai. Mes esame atviri diskusijoms. Bet aišku, labai svarbu išskirti kokybinius ir kiekybinius duomenis. Mes vis tiek turime diskutuojant ir priimant sprendimus išsiaiškinti ir įvairius rezultatus, ir atliepti mokslininkų išvadas, ir atkreipti dėmesį į įvairius akademikų pasisakymus. Ir tai yra labai svarbu įvertinti visumą. Nes tai liečia ne tik moksleivius. Tai liečia ir mokytojų krūvius. Tai yra visuma, apie ką turime diskutuoti“, – sako ministrė.
Mokytis trukdo karštos vasaros
Viena iš minimų priežasčių trumpinti mokslo metus yra karštos vasaros bei kondicionierių mokyklose trūkumas.
„Mes dabar tikrai susiduriame su klimato kaita ir jau ne pirmą vasarą jaučiame, kad jau ne tik birželis, bet ir gegužė, ir net balandžio pabaiga mus kankina karščiais. Ir man atrodo, kad tai jaučia daugelis mokyklų. Aš girdžiu, kad [kondicionierių] daug kur dar ir nėra. Bet čia daugiau kreipsimės ir į savivaldą, kad jie užtikrintų, ir pačios mokyklos, kad atkreiptų dėmesį dėl tų techninių dalykų, kurie, aišku, kainuoja ir pinigus. Bet tikrai kalbėsime su savivaldybėmis ir atkreipsime dėmesį“, – pažymi ministrė.
Dalis tėvų pasisako ne už mokslo metų trumpinimą, bet ilginimą. R. Popovienė sako, kad konsensusą rasti šioje situacijoje ne taip lengva, tačiau, jos teigimu, reikėtų galvoti apie mokinių ugdymo formų įvairovę ir apie tai, kokius užsiėmimus būtų galima siūlyti mokiniams vietoj formaliojo ugdymo vasarą.
„Mūsų Vyriausybės programoje akcentuojamas didesnis dėmesys ir finansavimas vaikų neformaliajam švietimui. Finansavimas yra skirtas jau šiais metais. Aš pati tikrai girdžiu visas puses. Ir mokytojų, ir mokinių, ir tėvelių. Tai yra visos dedamosios, kurias turime išklausyti ir rasti geriausią sprendimą. Bet pirmiausia, turime galvoti apie ugdymo kokybę“, – akcentuoja R. Popovienė.
Nors Lietuvoje mokiniai turi vienas ilgiausių vasaros atostogų Europoje, A. Navickas sako, kad mokymosi procesas birželio mėnesį tebūtų imitacija.
„Aš kalbu netgi ne mokytojų interesų prasme, bet mokinių interesų prasme, kad tie krūviai niekaip nepersiskirstę ir niekas birželį to krūvio neperkelia iš mokslo metų. Ir nė vienas mokytojas ir mokiniai tikrai nenorėtų, kad birželio mėnesį būtų nagrinėjamos kažkokios svarbios temos arba krūviai mažinami iš mokslo metų ir perkeliami į tas birželio kelias savaites, kai vyksta egzaminų sesija ir tada, kai mokiniai dažnai paliekami klasėse ar pavaduojant kitų mokytojų, kai iš esmės nevyksta, o yra imituojamas procesas“, – sako jis.
Anot jo, kondicionierių įsigijimas esmės nekeistų, o krūvio išdėstymas ilgesniu laikotarpiu nebūtų naudingas moksleiviams.
„Kondicionieriai ir tada buvo perkami, statomi, bet tėvam patarčiau irgi gyventi kartu su gamta. Tas, kad tu atšaldai klasę, klimato lauke nepakeičia. [...] Vyriausybės apklausos rodė, kad 85 proc. visuomenės – ne mokytojų, bet tėvų ir mokinių – lygiai taip pat pasako, kad nereikia imituoti, nereikia perkelti krūvio ir taip bandyti kažkaip save apgauti, kad mes čia kažkaip sumažinome tuos krūvius mokiniams ir išdėliojom“, – sako A. Navickas.
Pasak jo, tėvai į mokymo procesą turėtų žiūrėti plačiau ir daugiau priežiūros vaikams skirti patys, o ne tikėtis vaikų priežiūros iš mokyklos visus metus.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
